Vyro dėmesingumas mamai nieko gero nežada žmonai?

„Aš neduosiu, neužleisiu, kol gyva! Nepaduosiu samčio, nenoriu ponios ant savo galvos!“ – šaukė Žemaitės „Marčios“ anyta. Ar nuo tų laikų kas nors pasikeitė?

Apie marčių ir anytų susidūrimus

Šarlotės maištas prieš anytos įtaką sudrumsčia šeimos idilę ir atveria visų slopintus jausmus, nuoskaudas, troškimus.

Kai anyta mėgsta kištis į jaunos šeimos gyvenimą...

Su vyro mama norėtųsi bendrauti tarsi su vyresne drauge, su kuria mielai išgertum kavos, pasijuoktum iš vaikų išdaigų, o ašaringą minutę - ir pasiguostum. Tačiau neretai būna, kad marčios ir anytos santykiai nesiklosto. Vienam mūšiui nurimus netrukus įsiplieskia kitas, tad karas trunka dešimtmečius. Kaip pasiekti paliaubų?

Žemaitės „Marti“ kviečia į Lukiškių kalėjimą

Prieš pat savo 70-ies metų jubiliejų lietuvių literatūros klasikė Žemaitė dvi savaites praleido Lukiškių kalėjime, kuriame ramybe nepasižymėjo – reikalavo geresnio maitinimo ar lankymosi pirtyje. Taip apie drąsią, veržlią ir net bohemišką Žemaitės asmenybę pasakoja rašytoja Aldona Ruseckaitė.

Žemaitės „Marti“ keliauja į Lukiškių kalėjimą – jame dvi savaites praleido ir pati literatūros klasikė 

Prieš pat savo 70-ies metų jubiliejų lietuvių literatūros klasikė Žemaitė dvi savaites praleido Lukiškių kalėjime, kuriame ramybe nepasižymėjo – reikalavo geresnio maitinimo ar lankymosi pirtyje. Taip apie drąsią, veržlią ir net bohemišką Žemaitės asmenybę pasakoja rašytoja Aldona Ruseckaitė. 

Eglė Gabrėnaitė pasakoja apie vaidmenį Kazimieros Kymantaitės spektaklyje „Marti“