Naujos knygos. Apie nacius ir tikrąją meilę

J. Melnikas: taip, prancūzai vaidina ponus. Paryžiuje net bomžas yra mesjė, o prostitutė – madam. Bet argi tai – ne tolerancija?

Skaitydama Jaroslavo Melniko (54 m.) esė knygą „Paryžiaus dienoraštis“ šypsausi: tarsi matyčiau rašytoją, literatūros kritiką, filosofą, seniai pažįstamą kolegą sėdintį tai vieno, tai kito Paryžiaus kvartalo kavinės terasoje prie puodelio kavos, stebintį aplinką ir rašantį. Bohemiškam vaizdeliui trūksta taurės vyno, bet štai pasirodo mergina, pasako: „Jūsų gražus veidas“, ir... nueina. Intrigos nebus. Eseisto mintis šokteli į Vilnių: čia jokia jauniklė nedrįstų jam mestelti komplimento...