Kaip įrengti vaiko kambarį, kad tiktų ir jam, ir tėvams

Ar pritariate minčiai: „Parodyk savo kambarį ir aš pasakysiu, kas tu esi"? Mes - taip! Nes esame įsitikinę, kad vaiko kambarys - tai ne tik vieta, kurioje miegama ar žaidžiama. Tai gerokai daugiau.

Konsultuoja Gustė Karkalaitė-Pocevičienė, vaiko kambario konsultantė, internetinių tinklaraščių vaikokambarys ir blog.cocone autorė, seminarų ir kūrybinių dirbtuvių organizatorė.

4 tiesos apie vaiko kambarį

1 tiesa: Vaiko kambarys svarbus jo raidai
Kambarys ar erdvė nėra pats svarbiausias vaiko vystymosi veiksnys, žinoma, kur kas svarbiau artimųjų dėmesys ir šiluma. Tačiau vaiko aplinka gali prisidėti siekiant kai kurių tikslų ir, svarbiausia, kad ji būtų saugi -  ne tik fiziškai, bet ir emociškai. Kad vaikas savo kambaryje jaustųsi saugus, pasitikintis, jam nebūtų nuobodu. Ir, priešingai, nebūtų perkrautas daiktais, spalvomis, kurios gali erzinti ir per daug aktyvinti. Tėvų užduotis  -  sukurti tokią aplinką, kurioje vaikas gerai jaustųsi.

2 tiesa: Vaiko kambarys gali lavinti ir ugdyti.
Tai labai plati tema, į kurią kasdien gilinuosi ir randu vis daugiau įdomių galimybių, kaip galima prisidėti prie vaiko vystymo įrengiant jo kambarį. Galima lavinti jo vaizduotę, stimuliuoti sensoriką, motorinius gebėjimus, perduoti šeimos vertybes ir t. t. Keletas praktinių patarimų:

Vaiko vaizduotės lavinimas. Tam tinka daugiafunkciai daiktai ar baldai. Tai yra kai vienas daiktas gali būti panaudojamas įvairiais būdais. Pavyzdžiui, kėdė virsta stalu ir pan. Taip pat vaizduotę žadina keisti daiktai, neįprastų formų ir spalvų, su neįprastomis funkcijomis, pavyzdžiui, arbatinuko formos šviestuvas ir pan.

Lytėjimas. Lytėjimas yra svarbiausias vaikų iki 1 m. pasaulio pažinimo būdas, todėl gerai, jei kambaryje yra įvairių paviršių: šilko, medvilnės, lino, odos, kailio, plunksnų, nėrinių, mezginių. Jeigu kambaryje nėra galimybės ką nors tokio padaryti, turėkite bent knygą ar žaislą su įvairiomis faktūromis, kad vaikas galėtų liesti.

Pasitikėjimas. Nesukelkite daiktų per aukštai, kad vaikas juos pasiektų, galėtų saugiai paimti ir padėti atgal. Jau trimetis gali mokytis pasikabinti ar pasidėti savo drabužius pats, jei jam sukurtos tokios sąlygos.

Stambioji motorika. Jai lavinti tiks laipynės, sūpynės, lova su kopetėlėmis, žema kėdutė ar keletas jų.

Šeimos vertybės. Vertybės, kurias norite perduoti vaikui, gali atsispindėti jo kambaryje. Tarkim, jums didelė vertybė yra pagarba vyresniajam, tokiu atveju vaiko kambaryje gali kabėti senelių ar prosenelių nuotraukos. Jeigu šeima mėgsta keliauti, tai galėtų būti kelionių atributai, žemėlapis.

Mokymas skaityti. Užrašykite ant įvairių kambario daiktų pavadinimus: „lova", „kėdė", „stalas", „durys" ir pan. Vaikas ilgainiui išsišifruoja, ką tos raidės reiškia, ima suprasti, kas yra raštas, mokosi skaityti. Mes su sūnumi Jonu irgi darėme tokį eksperimentą: ant popierinės lipnios juostelės užrašiau žodžius ir juos klijavome ant baldų. Aišku, užrašai ilgai neišsilaikė, bet sūnui paliko didelį įspūdį, jis ieškojo klausinėjo: „O kas čia parašyta?" Po kurio laiko priprato prie užrašų ir jų nebepastebėdavo. Toks būdas vaiko skaityti gal ir neišmokys, bet paskatins pasidomėti raidėmis, ypač jei kas kiek laiko atnaujinsite užrašus kitais. Penkiamečio sūnaus pirmasis užrašas buvo ant lovos: „Jono lova."

3 tiesa: Tėvai neskiria pakankamai dėmesio vaiko kambariui.
Didžiausi tėvų argumentai, kodėl jie negali skirti daug dėmesio vaiko kambariui, yra šie:

„Vaikas greitai išauga, todėl neverta investuoti." Nenoriu su tuo sutikti - vaiko kambarys kuriamas mažiausiai penkeriems metams ir suaugusieji panašiai kas tiek laiko keičia, tačiau jei kambarys nebus banalus ir infantilus, o kai kurie baldai „beveik" suaugusiųjų (kilimas, šviestuvas, lentynos), bus tikrai ilgaamžis, todėl investuoti verta ne tik estetiniu, bet ir ekonominiu pagrindu. Yra tokių kambario daiktų, kurie neprivalo būti vaikiški: kilimas, šviestuvas, daiktų lentynos, spintos. Jie „neišaugami" ir galima juos naudoti praktiškai visą gyvenimą. Jeigu taip žiūrėsime į vaiko kambarį, verta investuoti, taupysite pinigus, vaikas kambario „neišaugs", galėsite keisti tik detales.

„Darau kaip visi." Tai galioja ne tik vaiko kambariui, bet visoms gyvenimo sritims apskritai. Jei norite auginti originalią, mąstančią ir savimi pasitikinčią kūrybingą asmenybę, tuomet teks ir patiems parodyti, ko esate verti. O jei einate lengviausiu keliu ir nededate jokių pastangų, nesitikėkite to ir iš savo atžalų. Gimsta vaikas - tėvai parduotuvėje nuperka patalėlius su avelėmis mėlyname fone (juk berniukas), užuolaidas su žvaigždutėmis (mačiau tokias pas draugę)  ir žaislų dėžes, apklijuotas animacinių filmukų herojais. Viena dažniausių klaidų, įrengiant vaiko kambarį - tėvai eina tiesiausiu keliu, nesiekia būti originalūs, renkasi primityvius variantus, naudoja daug skirtingų stilių, nekuria bendro vaizdo, o tiesiog perka kas papuola - viską, kas „vaikiška". Viena vertus, tėvams lyg ir svarbus vaiko kambarys, tačiau jį įrengia stereotipiškai. Nieko nepadarysi, ne visi yra originalūs, tačiau niekada ne per vėlu domėtis, lavinti savo ir vaiko skonį. Todėl stovėdami x parduotuvės kasoje su dar vienu infantiliais herojais išmargintu kambario dekoro elementu akimirką sustokite ir paklauskite savęs: „Ar mano vaikas vertas tik tiek?"

„Nėra pinigų." Jau girdžiu šūksnius: „Bet mes neturime tiek pinigų..." Daug ką galima padaryti vaikų kambariuose pačiam, tačiau dar daugiau mes turime nereikalingų, menkaverčių daiktų (ypač žaislų, kuriuos perkame glėbiais). Geriau investuoti į mažiau, bet kokybiškus ir ilgai  naudojamus daiktus. Tai laiko patikrintas patarimas.

4 tiesa: Spalvos kuria kambario nuotaiką ir turi įtakos vaiko savijautai.
Galima daug kalbėti apie spalvas. Pasistengsiu išskirti svarbiausias taisykles:

Pasirinkite spalvų paletę. Joje yra viena pagrindinė spalva  (užima apie 50 proc. ploto), 2-3 pagalbinės (panašių atspalvių) ir viena - akcentams. Akcentams tinka geltona, labai gerai matyti rausva, mėlynos atspalviai. Atsispausdinkite šią paletę ir nešiokitės, išsitraukite pasitikrinti pirkdami kambario daiktus. Populiariausios vaikų kambaryje yra šviesios spalvos - balta, kreminė, pieno, pastelinės koralų spalvos. Kartais šeimos namai būna ryškūs, vaiko kambaryje kaip ryškų akcentą siūlyčiau nudažyti vieną sieną - ryškios spalvos aktyvina. Žaismingumą ir spalvingumą verčiau kurti ryškiaspalvėmis pagalvėlėmis, paveikslėliais. Vaiko kambario aplinka turi būti jauki, šilta. Pagyvinkite kambarį raštais, tačiau stebėkite, kad bent viena paletės spalva atsikartotų per juos visus.

Nepamirškite spalvų psichologijos. Žalsva ir melsva teikia gaivumo, lengvumo, žalsva - ir šiek tiek energijos. Oranžinė -  žaismės, todėl tinka vaiko kambariui. Geltona labai aktyvi, tiks, jei vaikas pageibęs, tingus (kodėl nepastačius geltonos šiukšlių dėžės, jei mažasis vis užmiršta, kad ji egzistuoja?). Ruda ir juoda spalva teikia vaikui pasitikėjimo savimi. Nors tėvai paprastai „bijo" šių spalvų vaiko kambaryje, tačiau kodėl nepritaisius juodos paišymo su kreida lentos arba nepastačius juodos spalvos lovelės? Jei norisi aktyvesnio vaiko, kambario kampelius, kurie bus aktyvūs (pvz., žaidimų zona), nudažykite ryškiau. Tačiau prie tokios ryškios vienos sienos poilsiui skirtos lovos nereikėtų statyti. 

Klausiate - atsakome

Konsultuoja Gustė Karkalaitė-Pocevičienė.

Auginu sūnų ir dukrytę, tarp kurių - ne visai dvejų metų skirtumas. Kol kas mažoji miega su mumis kambaryje, bet jau planuoju perkelti pas brolį į kambarį. Kaip patartumėte įrengti kambarį, kai jame gyvens berniukas ir mergaitė? Gal kurti jiems atskiras erdves - mergaitišką ir berniukišką? Ieva iš Vilniaus
Aš nekurčiau mergaitiškos ir berniukiškos erdvės, apskritai nepabrėžčiau to, tačiau pritariu, kad savo erdves kambaryje turi turėti abu. Juk ir jūs, nors ir gyvenate abu su vyru, interjeras bendras, nei jis berniukiškas, nei mergaitiškas, bet jame yra  abiejų mūsų mėgstami daiktai, taip natūraliai ir „suasmeninamas" kambarys, nereikia „perspausti". Apskritai vaikai mėgsta turėti savo erdvę, bet dar tik mokosi gerbti kito, todėl paskirkite kambarį tam mokymuisi. Užteks vizualiai jį atskirti skirtingų raštų tapetais. Nesiūlau vieną pusę tapetuoti sportinėmis mašinomis, kitą  -  rožiniais drugeliais, užteks skirtingų spalvų langelių, tarkim, vertikalių ir horizontalių dryžių ir pan., arba išklokite skirtingų spalvų kilimine danga. Svarbiausia -  nepamirškite, kad tai vienas kambarys ir jo stilistika turi išlikti tokia pati.

Laukiamės pirmojo vaikelio ir planuoju jam kambarį. Žinau, kad vietos bus labai nedaug - lovytė, komoda ir jau beveik nėr kur apsisukti. Ką patartumėte tokiu atveju? Saulė iš Kėdainių
Mažoms erdvėms visada tinka šviesus interjeras ir pastelinės spalvos. Kaip akcentą pasirinkčiau langą, jį puoščiau originaliomis, stilingomis, bet lengvomis užuolaidomis. Tiks linas, šilkas ir kitos lengvos medžiagos. Yra daug variantų vizualiai padidinti erdvę, vienas lengviausiai įgyvendinamų - veidrodis kambaryje.

Turime draugų šeimą, kuri vaikų kambaryje vieną sieną pavertė „molbertu", tai yra leidžia ant jos piešti saviškiams. Aš auginu metukų Rojų, kuriam tuoj prasidės „piešimo smagumai", todėl noriu paklausti, ar rekomenduotumėte leisti vaikui piešti ant sienos. Karolina iš Kauno
Jei vaikas sąmoningai nori papuošti savo kambarį jam svarbiu piešiniu, jei turi idėją, ką nori padaryti, pasitarkite su juo, kaip galite ją įgyvendinti, ir padrąsinkite. Išsirinkite tam tinkamą erdvę, padarykite eskizų, padėkite jam, jei reikės. Parodykite vaikui, kad piešti galima, tačiau reikia bendro šeimos sprendimo ir tam reikės tikrai pasistengti. Taip piešinys įgaus didelę vertę ir vaikui, ir jūsų šeimai, nors ir koks jis išeitų, džiugins jus visus. Tačiau jei klausiate, ar leisti tiesiog išlieti savo emocijas ir išbandyti flomasterius ant sienų... tuomet siūlyčiau dalį sienos nudažyti kreidos dažais ir visi bus laimingi.

Mano trejų su puse metų sūnus pamišęs dėl Žmogaus-Voro. Turi daug žaisliukų, ramiai nepraeina pro šalį matydamas jo atvaizdą. Suku galvą, kaip galėčiau atspindėti tai jo kambaryje. Olga iš Vilniaus r.
Siūlyčiau pasikalbėti su vaiku, kuo jį žavi šis herojus, kokie kiti  mėgstami didvyriai. Persirenkite visa šeima tais vorais ir įsiamžinkite, o nuotrauką pakabinkite ant sienos garbingoje vietoje. Tai jūsų vaikui reikš nesuskaičiuojamai daugiau, nei jūsų aklas įvairiausių daiktų (laikrodžiai, lovos, patalynė, šviestuvai ir pan. su voro atvaizdu), pirkimas, o ir kainuos pigiau. Kambario kūrimas - tai daugiau nei tik daiktai. Kurdami kambarį pirmiausia rodote vaikui savo dėmesį, skiriate laiką, artimiau su juo susipažįstame.

Su vaikų mėgstamais „superherojais" reikėtų elgtis atsargiai, nes pirmiausia jie - komercija. Geriau, jei su vaiku pakalbėsite asmeniškiau: o kodėl patinka tas herojus, kokia jo savybė žavingiausia. Protingas? Stiprus? Nukreipkite vaiko dėmesį nuo komerciškumo. Kitas argumentas - herojai dažnai keičiasi. Man patiko matyta idėja su Kempinuku plačiakelniu vaiko kambaryje. Šis herojus labai linksmas, tėvai padarė ir ant sienos pakabino koliažą su įvairiomis Kempinuko veido išraiškomis. Įsivaizduoju, kad tokiame kambaryje gyvena linksmas, charizmatiškas vaikas.

Gyvename nedideliame bute, sūnaus kambarys - 16 kvadratinių metrų, tačiau norime įrengti jam mažą sporto kampelį - kopėtėles, skersinį. Erikui - dveji su puse. Rusnė iš Klaipėdos
Manau, kad jei yra tam vietos ir turite noro, tikrai reikėtų pasirūpinti aktyviu kampeliu. Aktyvesni vaikai tikrai išgyvena „lipimo ir karstymosi" etapą ir jei kambaryje nebus kopėtėlių, lips spintos lentynomis. Beje, taip nutiko ir mums, todėl dabar penkiamečio sūnaus įrenginėjamame kambaryje kopėtėlės bus svarbiausios.

Dabar parduotuvėse daug įvairiausių sienų lipdukų, skirtų vaiko kambariui. Kokia jūsų nuomonė apie juos? Dovilė iš Alytaus
Aš esu už įvairias idėjas, tik jų turi būti saikingai. Kiekvienas kambarys turi savo stilių, svarbiausi jų - senovinis, klasikinis, modernus arba būna šių stilių derinys. Nereikia pirkti sienos lipdukų tik todėl, kad jums gražu,  jie turi derėti prie kambario stiliaus ir temos. Prisiminkite auksinę taisyklę: „Yra daug gražių daiktų, bet jie negali visi atsidurti viename kambaryje." Sienų lipdukai būna dvejopi: vieni profesionalesni, ilgaamžiai, juos reikia mokėti klijuoti, kad nebūtų pūslių, o kiti  -  paprastesni, juos vaikas gali pats užlipdyti, paskui dar keletą kartų perklijuoti.

Žurnale kažkada mačiau vaiko kambarį, kuriame menininkė ant sienos buvo išpiešusi medį. Labai patiko idėja, svarstau, gal įmanoma pabandyti ir pačiai. Simona
Didelis piešinys ant sienos atrodo labai įspūdingai. Jeigu turite idėją ir galimybę pasikviesti  menininką, kuris išpieštų sieną, kambarys atrodys labai originalus. Be to, vaikas matys piešimo procesą, jam bus įdomu. Tačiau kartais tėvai save nuvertina, jie patys galėtų ką nors sukurti. Pavyzdžiui, vaikams labai patinka geometrinės formos, jie mielai jų mokosi. Bet kuri mamytė galėtų pagal eskizą ar šabloną nupaišyti spalvotais dažais ant pilkšvos sienos daug skritulių. Keletas jų ant sienos ir visai kitas kambario vaizdas, jie teikia erdvės. Manau, jei šeima kartu dirba ir kažką kuria, tai ir yra svarbiausia. Rezultatas nebe toks svarbus. Drąsiau!

Prieš metus įsikėlėme gyventi į namą, abu vaikai (7 m. ir 3 m.) turi savo kambarius, stengėmės juos įrengti gražiai. Tačiau... vaikai nežaidžia savo kambariuose. Su savo žaislais jie susikrausto pas mus į svetainę. Milda iš Klaipėdos
Tai visiškai normalu. Mes, suaugusieji, irgi nemėgstame vieni sėdėti kambaryje, jei visi kiti kažkur kitur ką nors veikia. Sakyčiau, būtų labai liūdna, jei būtų priešingai, jei vaikas sakytų: „Man geriau savo gražiame kambaryje sėdėti vienam, negu su jumis kartu gerti arbatą." Jei vaikas nenori būti savo kambaryje, dar nereiškia, kad jis blogas. Taip dažniau būna šeimoje vienam augančiam vaikui. Kai ateis pas jį draugų, jie tikriausiai žais vaiko kambaryje. Siūlyčiau visai šeimai daugiau laiko praleisti vaiko kambaryje, kad mažylis priprastų jame būti. Gal kambarys stinga gyvybės? Pakabinkite savo, vaiko, visos šeimos ar vaiko draugų nuotraukų, gal tai padės jaustis geriau?

Svarbu!

Žaislų kakofonija
Kartais tenka girdėti tėvų skundų, kad vaiko kambaryje „kažkas negerai". Iš tiesų sienos baltos gražios, kambarys šviesus, tačiau jaučiamas kažkoks nervingumas. O tas nervingumą sukuria spalvoti, po visą kambarį išdėlioti žaislai, jų spalvų kakofonija erzina. Patariu vaiko žaislus laikyti daiktadėžėse, stalčiuose, kad nebūtų spalvų „triukšmo". Mokykite vaiką susitvarkyti žaislus, rodykite pavyzdį patys.

Akcentas „dėl grožio"
Vaiko kambarį pagyvins dekoratyvusis elementas, kuris, tėvų žodžiais, yra „tik dėl grožio". Tai gali būti žaislas, kurį vaikas „išaugo", inkilėlis ant sienos, laikrodis, veidrodėlis, paukščio narvelis, daug gražių pagalvėlių ir pan.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis