Kokia muzika labiausiai tinka kūdikiams ir vaikams

Muzika - tai vibracija, kuri veikia visą mūsų organizmą. Negimęs kūdikis labai reaguoja į muziką, mamos ir tėčio kalbą, triukšmą, garsus, kuriuos girdi iš aplinkos.

Pasidomėjome, kodėl verta jau besilaukiant kūdikio pradėti jo muzikinį ugdymą ir tęsti jį vėliau, vaikučiui gimus? Konsultuoja choro „Ąžuoliukas" vadovas, kompozitorius, pedagogas prof. Vytautas Miškinis.

Kurią nėštumo savaitę patartina dainuoti ir klausytis muzikos, kad kūdikis gyvendamas dar mamos pilvelyje ją girdėtų? Kaip geriau - dainuoti pačiai mamai ar užsidėti ant pilvo ausinukus, kad muzika sklistų tiesiai į pilvelį?
Pasak medikų, 16-ą nėštumo savaitę kūdikis jau reaguoja į garsus, o nuo 24-os tiksliai juos girdi. Ausis - pirmas visiškai susiformavęs organas, kuriuo kūdikis bendrauja su išorės pasauliu. Būtų gerai, kad jau nuo 16-os nėštumo savaitės tėvai pagalvotų apie muzikinį savo mažylio lavinimą. Įdomu tai, kad pilvelyje vaisius geriau girdi melodiją, kurią pati mama niūniuoja, nei muziką, kuri sklinda iš aplinkos. Vaisiaus vandenys sugeria apie 30 proc. aplinkos sklindančio garso. Kai mama pati dainuoja, jos balsas vibruoja „iš vidaus" ir melodiją vaikutis girdi geriau (vibracija jį pasiekia per jos stuburo, dubens kaulus). Nerekomenduočiau dėti ausinukų prie pilvuko, kad per juos muzika pasiektų mažąjį jo gyventoją, nes jie garsą perduoda į vieną tašką, tarkim, plaučius, garsas nevibruoja tolygiai per visus vidaus organus. Įsivaizduokite jogus, kurie atsigula ant lentos, prismaigstytos vinių, ir jie nesubado kūno. Tačiau jeigu jogas atsigultų ant vieno ar dviejų vinių, šie kaipmat sužalotų kūną. Ausinukai, užuot padarę gerą poveikį, gali padaryti blogą - suerzinti kūdikį arba neigiamai paveikti kurį nors jo vidaus organą. Kai pati mama klauso muzikos su ausinukais, garsas kūdikio nepasiekia, nes keliauja sudėtingais ausies rezginio kanalais ir pavirsta  nerviniu impulsu, suvokiamu tik smegenų. 

Kokia muzika tinka ne tik įsčiose esančiam kūdikiui, bet ir jau gimusiam? Ką daryti mamai, kuri neturi klausos ir apskritai nėra muzikali?
Ne visa muzika naudinga vaikui (tiek gimusiam, tiek esančiam mamos pilvelyje). Roko muzika (ypač sunkiojo) skatina agresiją, brutalūs garsai, žemi dažniai, taip pat gali blogai veikti. Klausydamasis tokios muzikos vaikutis gali būti dirglus, turėti miego, valgymo ir kitokių bėdų. Tinkamiausia klasikinė arba kitokia ramios tėkmės „plaukianti" muzika. Tokia palankiai veikia visų kūdikio vidaus organų raidą: kraujotaką, virškinimo sistemą, širdies darbą,  tuštinimosi funkciją. Ypač patarčiau  kūdikiui leisti klasikinę muziką, kurios graži tėkmė labai ramina ir atpalaiduoja visą organizmą. Muzika - tai vibracija, pagrįsta metroritmine kaita, arba nuolatiniu pulsavimu. Kiekvienas mūsų vidaus organas turi savo pulsavimo ritmą. Smegenys pulsuoja kas pusę minutės kaip ir Mozarto muzika (šis teigiamo poveikio fenomenas pavadintas Mozarto efektu). Kaip tik dėl to Mozarto muzika gerai veikia smegenis, o šios teigiamą informaciją perduoda į kitus vidaus organus ir taip suaktyvina jų veiklą.

Jeigu mama neturi klausos, lai niūniuoja savo mažiukui (ir gimusiam, ir esančiam pilvuke). Juk svarbu, kad melodingas garsas jį pasiektų.

Kiekviena mama bendrauja su savo dar negimusiu vaikiuku, kalbasi su juo. Kodėl rekomenduojama jai dainuoti?
Muzikaliai lavinami vaikiukai gimsta absoliučios klausos, kurią praranda, kai po gimimo muzikinis ugdymas nėra tęsiamas. Atlikti tyrimai rodo, kad maždaug 60 proc. mažiukų, neugdomų muzika per nėštumą, gali būti vėliau gabūs muzikai, apie 16 proc. - nelabai gabūs ir 16 proc. - visiškai negabūs muzikai. Na, o jeigu mama besilaukdama dainavo savo vaisiui, klausėsi melodingos muzikos, jos mažylis muzikinę klausą greičiausiai turės. Įrodyta, kad vaikiukai, per nėštumą girdėję muziką, yra labiau bendraujantys, anksčiau pradeda kalbėti, vaikščioti, geriau prisitaiko prie įvairių gyvenimo sąlygų. Muzika iš visų meno rūšių labiausiai žadina geras vaiko emocijas. Įrodyta, kad jos poveikis tris kartus greičiau duoda efektą negu literatūra ir penkis kartus greičiau nei vaizduojamasis menas.

Negirdėjęs muzikos mamos pilvelyje vaikutis praranda dalį gebėjimų toliau lavinti muzikinius gebėjimus. Lygiai taip gabumus praranda ir vaikai, kurie gimę neaugo muzikinėje aplinkoje.

Ugdomų ir neugdomų muzika vaikiukų  mamos pilvelyje raidos ypatumai
Medikai įrodė, kad ugdyti mamos pilvelyje kūdikiai sąmoningai pradeda šypsotis 19-ą gyvenimo dieną. Neugdyti - pirmo mėnesio pabaigoje. Ugdyti akutėmis palydi mamą (seka žaisliuką), sulaukę mėnesio, neugdyti -   tik 1,5 mėn.

Ugdyti mėgdžiodami mamos ar tėčio kalbą taria pavienius skiemenis penktą gyvenimo mėnesį, neugdyti tai daro būdami pusės metukų. Ugdytas vaikutis atsisėda 5,5 mėn. amžiaus, neugdytas - 6 mėnesių.

Kartais mes saugome kūdikio miegą, ypač jei jis neramus, ir „nutildome" visus namus. Skambanti muzika negali trikdyti vaikučio?
Sakoma: „Tylos, vaikas miega!" Tačiau muzikinė aplinka ir tėvų balsai jį ramina. Dirginti ir erzinti gali televizorius, iš gatvės sklindantis triukšmas, o klasikinė arba kitokia ramios tėkmės kupina muzika nekels jam nepatogumų. Priešingai, manau, sterilioje aplinkoje migdomas kūdikis tampa jautrus bet kokiam šurmuliui ar garsui. Nuolatos girdintis muziką ir tėvų pašnekesius vaikas neatsibus, nes muzika ir tėvų balsai tarsi antklodė saugo jo ramų miegą. Ausis niekada nemiega. Jeigu garsinė aplinka įprasta, vaikas miega ramiai, tik nauji ar neįprasti dirgikliai gali jį pažadinti.

Kokiu garsu geriausiai leisti muziką namuose?
Naudingiausia - 25-30 decibelų. (Siekiant palyginti, žmogus kalba apie 50 decibelų, šnabžda apie 40 decibelų garsu). Tai nėra garsu, tačiau ausis girdi. Tyli muzika yra veiksmingesnė už garsią, nes dėl per daug decibelų laikui bėgant sutrinka tam tikrų dažnių suvokimo receptoriai.

Šiais laikais mes augame per daug garsioje aplinkoje. Garsas, viršijantis 80 decibelų, žeidžia ausį ir gali sukelti klausos sutrikimus. Kursti pradedantys žmonės praranda gebėjimą girdėti tam tikrus dažnius. Ypač aukštutinius. Todėl vertėtų pasaugoti vaikus nuo per didelio triukšmo, per daug trankios ir garsios muzikos, kurios paaugę mėgsta klausytis per ausinukus. Pastebėta, kad paaugliams „spengia" ausyse, taip atsitinka nuo nuolatinės garsios muzikos. Didelis garsas žudo tam tikras ausies ląsteles, kurios niekada neatgyja.

Tai įdomu
Ryte vaikas labiau reaguoja ir jį labiau aktyvina žemesni garsai, o aukšti veikia kaip dirgiklis. Vakare, priešingai, - vaikas geriau suvokia aukštus garsus. Tyrimai rodo, kad muzika ugdytų žmonių intelekto koeficientas aukštesnis ir ypač ugdytų nėštumo laikotarpiu. Muzikos patartina klausytis valgant, nes ji aktyvina virškinamąjį traktą, kuris tuo metu geriau funkcionuoja. Įjungtas televizorius gali sukelti priešingą efektą - sutrikdyti virškinimą. Muzika - tai būdas vystyti ir kitus gabumus, nes muzikalus žmogus kūrybingesnis. Muzika aktyviai veikia kitas sritis, o gabiausi savo mokslo srities atstovai yra muzikalūs žmonės. Dainavimas gydo mikčiojimą, gerina širdies darbą, lavina kvėpavimo aparatą. Klausiančiojo muzikos organizme nesiskiria streso hormonas kortizolis.

Kurį organą veikia muzikos instrumentai
* Gitara gerina širdies veiklą, jos rekomenduojama klausytis nuo 11 iki 23 val.

* Klavišiniai instrumentai gerai veikia skrandį - jų rekomenduojama klausytis pirmoje dienos pusėje.

* Pučiamieji aktyvina kasos darbą - rekomenduojami ryte.

* Lūpinė armonikėlė palanki žarnynui - jos galima klausytis bet kuriuo paros metu.

* Būgnai aktyvina stuburo funkcijas - jie rekomenduojami vidurdienį.

* Saksofono muzika palanki inkstams.

* Arfos garsus „mėgsta"plaučiai.

* Obojus tinka tulžiai, šlapimo pūslei.

* Fleitos muzika sveika kepenims.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis