Konsultuoja gydytojas vaikų gastroenterologas doc. Vaidotas Urbonas
Vaikai mėgsta sumuštinius, kartais jų su dešra gauna ir darželyje priešpiečiams. Ar tai nieko bloga?
Sumuštinis su dešra nėra blogas maistas, ypač jei ant viršaus dar uždėsime salotos lapą, agurką arba vaikas valgys sumuštinį su pomidoru, burokėliais ar morkomis ir jei pietums gaus „rimtesnio“ maisto, pavyzdžiui, mėsos, bulvių košės, daržovių. Nelabai gerai, jeigu pusryčiams suvalgys sumuštinį, priešpiečiams – irgi, o namuose mama pamaitins keptais žuvų piršteliais arba virtomis dešrelėmis. Nieko nenutiks, jeigu sumuštinius vaikas valgys ne nuolatos. Net ir bulvių traškučiai kartą per mėnesį ar dvi savaites nepadarys žalos jo sveikatai. Bėdų dėl netinkamos mitybos dažniausiai kyla tada, kai kiekvieną dieną per visus maitinimus jis valgo vien sumuštinius. Nelieka maisto įvairovės, organizmas negauna reikiamų medžiagų.
Kartais vaikas gali suvalgyti ir saldainių, ir pyrago, ir pomidorų padažo. Turėčiau sakyti, kad šių produktų būtų geriausiai išvis neduoti, bet žinau, kad pasakyti lengva, o padaryti sunku. Vaikas, atėjęs į gimtadienį ar į svečius, jausis balta varna, jeigu visi kiti valgys, tarkim, bulvių traškučius, o jis – ne, nes „neleidžia tėvai“. Visi šie maisto produktai – ne nuodai, tačiau nereikėtų jais piktnaudžiauti.
Tepdami sumuštinius dažniau renkamės sviestą, nes bijome tepaus riebalų mišinio, ar pagrįstai?
Tepusis riebalų mišinys – naujas produktas ir kol kas mokslinėje literatūroje nedaug apie jį rašoma. Šis produktas atsirado greičiausiai dėl to, kad yra pigesnis už sviestą. Tepusis riebalų mišinys – tai sviestas, skiestas aliejumi. Ar jis saugus, priklauso nuo transriebalų rūgščių, kurios skatina riebalų pokyčius kraujyje (mažina gerojo cholesterolio ir didina blogojo), kiekio. Jų gali būti daug, mažai arba iš viso nebūti. Ant pakuotės turėtų būti užrašytas transriebalų rūgščių kiekis. Anksčiau jų labai daug turėjo margarinas, ypač atvežtas iš Baltarusijos, ir ta karta, kuri užaugo jį valgydama, nebuvo ilgaamžė. Margarinas buvo išrastas karo pramonei, nes tai pigus produktas, negendantis taip greitai kaip sviestas. Manau, kiekviena mama turėtų paskaityti, yra tepiajame riebalų mišinyje transriebalų rūgščių ar ne, ir tada spręsti, pirkti jį ar ne. Jeigu jų nėra, tai saugus produktas.
Pomidorų padažo būna ant dažnos šeimos stalo ir vaikai mėgsta į jį padažyti mėsą, dešreles.
Pomidorų padažas – ne nuodai. Jis, kaip ir kiekvienas maisto produktas, turi gerų ir blogų savybių. Tačiau vieni produktai turi gerų savybių daugiau, kiti – mažiau. Yra mokslinių straipsnių, kuriuose rašoma, kad žmonės, kurie suvalgo daug pomidorų padažo, rečiau serga širdies ir kraujagyslių ligomis. Blogoji jo savybė ta, kad gali dirginti skrandį, paskatinti skirtis jo rūgštis. Be to, pomidorų padažas kaloringas, o jeigu jis dar gaminamas su skonio stiprikliais, vaikas, užuot suvalgęs vieną ar dvi dešreles, su pomidorų padažu suvalgys penkias. Daug pomidorų padažo valgantis vaikas gali nutukti. Maisto priedai, esantys jame, kai kuriems vaikams gali sukelti alergiją.
Paminėjau dešreles. Tėvai žino, kad jos nėra pats geriausias maisto produktas, bet verda vaikams. Ypač kai šie alkani ir reikia greitai kuo nors pamaitinti.
Dešrelė nėra sveikas maisto produktas, bet ji daug kartų geriau, negu laikyti vaiką alkaną arba „užkišti“ sausainiais, duona ar batonu su uogiene. Dešrelę vaikas valgo šiltą, o šiltas maisto produktas ir nekepta bei nerūkyta dešrelė, manau, kartais gali būti kaip užkanda. Aukštesnės kokybės dešrelėse mėsos yra daugiau, pigesnėse – mažiau, daugiau odelių ir kitų nevertingų medžiagų.
Keptų dešrelių nerekomenduojate. Ar galima duoti keptos mėsos, ar prie jos vaiko nepratinti?
Manau, geriausiai prie keptų produktų vaiko nepratinti. bet kokį maistą kepant susidaro kancerogeninių medžiagų, kurios gali sukelti vėžį. Ypač nesveika „apanglėjusi“ mėsa. Tad jeigu jau kepate, stenkitės valgyti neapskrudusią mėsą, galbūt labiau vidinę jos dalį. Kai kepame maistą riebaluose, esant aukštai temperatūrai, išsiskiria žalingosios transriebalų rūgštys. Tad kepti riebaluose, aliejuje, svieste maisto nerekomenduoju.
Kepant folijoje mėsa troškinama savo sultyse – šis būdas sveikas. Pati geriausia yra virta arba garinta mėsa, ji be kancerogeninių medžiagų, transriebalų rūgščių arba jų susidaro labai mažai. Virtas maistas yra lengviau virškinamas nei keptas. Žmonės, turintys kokių nors skrandžio bėdų, apskritai turėtų vengti kepto maisto, ypač jei kalbame apie vaikus.
Ar pienas ir jo produktai būtini vaikui? Ne visi mėgsta pieną.
Pienas yra vertingas produktas, kalcio šaltinis. Tačiau iki 9 mėnesių kūdikiui pieno ir jo produktų nerekomenduojama duoti. Varškė ir pieno produktai yra tinkamas maistas vaikui, bet reikėtų žinoti, kad varškės baltymas yra koncentruotas, turi labai daug baltymų. Jeigu vaikas per dieną suvalgys daug varškės ir jos sūrelių, tai bus didžiulė apkrova jo inkstams ir kepenims. Vieną sūrelį per dieną, be abejo, vaikui galima duoti. Tas, kuris valgo daug sūrelių per dieną, ateityje gali turėti nutukimo bėdų, o tuo metu, kai valgo, priešingai, jam gali kristi svoris. Yra dieta (Atkinsono), skirta nutukusiems žmonėms gydyti. Jos principas – valgyti labai daug baltymų ir labai mažai angliavandenių, riebalų galima ir neriboti. Taip valgant krinta svoris, nes organizmas paimdamas baltymus suvartoja daug kalorijų. Todėl jeigu vaikas yra ir taip mažo svorio, neduokite jam per daug varškės ir jos sūrelių.
Vaikai dažnai labai mėgsta varškėčius. Ką manote apie juos?
Pirmiausia tai šiltas maistas. Žmogui reikia šilto maisto, mat jis greičiau organizmo paimamas. Virtiniai gaminami iš varškės ir miltų, dažniausiai kvietinių, kurie labai tukina. Jeigu vaikas ir taip didelio svorio, gal nevertėtų jo dažnai maitinti varškėčiais, koldūnais ir kitais kvietinių miltų patiekalais. Varškėčiai gali paskatinti rėmens bėdas. Bet jeigu vaikas nesiskundžia, kad jam „ėda rėmuo“ ir šeimoje niekas neturi skrandžio bėdų, gali juos valgyti.
Jūs už tai, kad vaikas 3 kartus per dieną valgytų šiltą maistą?
Taip, nors ir nėra įrodymų, kad tie, kurie valgo šiltą maistą du kartus per dieną, serga dažniau už valgančius tris kartus. Mūsų šalis turi gerą tradiciją tris kartus per dieną valgyti šiltą maistą. Maistas skrandyje „stovi“ apie tris valandas, bet gali užsibūti valandą arba šešias. Apskritai gerai kas tris valandas vaikui ką nors „įsimesti“ į skrandį. Mažieji daug bėgioja, dūksta, jiems reikia energijos. Vaikai išalksta mokykloje ir per pertrauką mielai ko nors užkanda. Manau, puikus užkandis yra morka, kurią mes nepelnytai pamiršome. Tėvai įdeda vaikams apelsinų, bananų, o morkos – ne. Sako, gėda vaikui ją išsitraukti ir griaužti. Galima įdėti sumuštinį, bet svarbu, kad jį suvalgytų užgerdamas šilta arbata. Sumuštiniui geriau rinktis juodą viso grūdo arba su sėlenomis duoną. Ant jo galima uždėti gabaliuką virtos dešros. Grįžęs namo vaikas turėtų pavalgyti gero šilto maisto.
Trys šilti patiekalai per dieną yra labai gerai. Antra vertus, nereikia išgyventi, jeigu kartais šilto maisto vaikas suvalgo tik kartą ar du kartus per dieną.
Rytais daugelis vaikų visiškai nenori valgyti ir alkani išeina į mokyklą arba ką nors suvalgo per prievartą.
Dažniausiai rytais nenori valgyti tie vaikai, kurie prisivalgo vakarais. Galima bandyti pakeisti vaiko įpročius ir vakare išvis neduoti valgyti arba duoti labai mažai. Pamenu save vaikystėje. Seneliai man sakydavo: „Gali neiti į mokyklą, gali eiti, bet pusryčius turi valgyti.“ Suvalgydavau iš lėto ir eidavau į antrą pamoką. Nemanau, kad mes turime biologinį laikrodį, pagal kurį valgome, nes tie, kurie išvyksta į Ameriką, kaip valgė vakarienę, taip valgo, nors pagal biologinį laikrodį turėtų pusryčiauti. Manau, badas – puikus mokytojas ir vaikas, suvalgęs mažiau vakare, gali užsimanyti pusryčių.
Rytais lengviau duoti vaikui sausųjų pusryčių, nei virti košę. Ką apie juos manote?
Sausieji pusryčiai nėra vertingas maisto produktas, aš juos palyginčiau su bulvių traškučiais. Ne nuodai, kartais galima jų ragauti, bet negerai, kai jie nuolat valgomi. Sausieji pusryčiai yra gana naujas maisto produktas, techniškai apdirbtas, galbūt naudojant chemines medžiagas, kurių reikia, kad iš kukurūzo būtų padarytas rutuliukas. Neaišku, kaip į tokį produktą sureaguos vaiko organizmas. Aš pats esu matęs ne vieną alerginę reakciją, kurią sukėlė kaip tik sausieji pusryčiai.
Kai kurie tėvai verčia vaikus valgyti sriubą. Ji išties būtina kasdien?
Būtų pageidautina, kad vaikas kasdien valgytų sriubos. Antra vertus, yra žmonių, kurie jos niekada nevalgo ir nesiskundžia skrandžio bėdomis. Pas mane atėję tėvai sako: „Vaikas nevalgo sriubos ir todėl jam skauda pilvuką.“ Dažnai priežastis būna kokia nors kita. Sriuba – geras maisto produktas, bet mistinių savybių jai priskirti nereikėtų. Ji turi mažai kalorijų, tad tinka nutukusiems vaikams. Ir, priešingai, jeigu vaiko svoris mažas, o jis suvalgys visą lėkštę sriubos, gali jau nebenorėti antro patiekalo. Suvalgęs sriubos kalorijų gauna nedaug, bet skrandis prisipildo. Nevalgiukui galima duoti kelis šaukštus sriubos ir pasakyti, kad dar įpilsite, kai suvalgys antrą patiekalą.
Siūlyčiau virti pieniškas ir daržovių sriubas be mėsos. Sultinio nesiūlau, net ir namuose virto, nes gali dirginti skrandį. Jeigu kartu su sriuba norisi valgyti mėsos, ją rekomenduočiau išvirti kitame puode ir išvirtos įdėti į puodą. Mes suvalgome nedaug žirnių ir pupelių, o tai labai geri maisto produktai, kuriuose gausu baltymų, o svarbiausia, kad jie turi lėtai skylančių angliavandenių, nesukeliančių nutukimo. Todėl stambiems vaikams tai puikus produktas.
Kokias daržoves rinktis šaltuoju sezonu? Ar saugu pirkti parduotuvėse?
Savaime aišku, geriausios šviežios daržovės. Jei jų nėra, tinka šaldytos. Šaldymas apskritai – pats geriausias maisto produktų laikymo būdas. Konservuotos daržovės yra mažiau naudingos, ypač jeigu jos dar termiškai apdorotos. Rauginti kopūstai geriau negu konservuoti, nes konservuojant, esant aukštai temperatūrai ir įpylus acto, nelieka naudingų medžiagų. Raugintose daržovėse išlieka šiek tiek daugiau naudingų medžiagų.
Žmonės bijo pirkti daržovių parduotuvės dažniausiai dėl to, kad jos bus su nitratais. Nitratai žalingi gali tapti daugelį metų nuolatos vartojami, nes žarnyne virsta kitomis medžiagomis ir gali paskatinti vėžį. Bet jie tirpsta vandenyje, todėl galima parsineštas iš parduotuvės daržoves tiesiog pamerkti šaltame vandenyje. Po pusvalandžio vandenį nupilti, daržoves perplauti ir didžiosios nitratų dalies atsikratysime. O jeigu jas verdame ir valgome virtas, išpilkime vandenį, kuriame virė.
Žiniasklaida gąsdina genetiškai modifikuotais produktais (GMO). Ar jie labai žalingi sveikatai?
Kol kas į šį klausimą neįmanoma atsakyti. Labiausiai prieš genetiškai modifikuotus produktus nusiteikę ir juos puola tie žmonės, kurie nieko apie juos nežino. Apskritai žmonėms būdinga neigti bet kokią naujovę. Aš pats nemanau, kad mūsų šalyje šių produktų reikia, nes maisto pas mus pakanka, nebadaujame. GMO yra svetimi mūsų organizmui. Nei proseneliai, nei seneliai, nei tėvai nėra vartoję tokių baltymų, angliavandenių ir labai sunku pasakyti, kaip organizmas į juos reaguos. Ar panašiai kaip į egzotinius vaisius, kuriuos ėmus vežti prasidėjo įvairios alergijos ar dar blogiau. O gal nieko nenutiks. Antra vertus, GMO turi ir privalumų, nes, pavyzdžiui, pašalinus tam tikrą alergeną (alergiją sukeliantį baltymą) galima pagaminti žemės riešutų, užsėti jais laukus ir žmonės nesibaimindami alerginės reakcijos juos galės valgyti. Galima pagaminti bulvių, kurių nemėgsta kolorado vabalai, ir jomis apsodinti laukus. Bulvės bus švarios, nereikės purkšti sveikatai pavojingais pesticidais. Bus modifikuotos, bet be pesticidų. Galima užauginti daugiau ir didesnių daržovių, gauti daugiau pieno iš vienos karvės ir t. t. Bet aš sakyčiau, kad dar palaukime. Amerikiečiai jau dešimt metų valgo GMO. Palaukime ir stebėkime, kokia bus su jų savijauta, kokia gyvenimo trukmė, sveikata. Jeigu viskas gerai, ramiai galėsime ir mes vartoti šį maistą.
