Tėčio diena arba kodėl jis bijo likti su vaiku?

24 valandas per parą „dirbti" mama nėra lengva. Moteris nuvargsta ir fiziškai, ir psichiškai. Psichologai rekomenduoja bent trumpam ištrūkti: palikus mažylį tėveliui papietauti su draugėmis, nueiti į kino teatrą ar grožio saloną.

Konsultuoja psichologė Inna Kusakovskaja

Kaip tai padaryti, jei tėvelis į patikėtą mažylį žiūri baimės pilnomis akimis?
Pirma, reikėtų atsakyti į klausimą, kada gi tampama mama ir tėčiu. Apsisprendus turėti vaiką. Kūdikio planavimas, laukimas, ruošimasis jo atėjimui labai svarbus tolesniems tėčio ir vaiko santykiams. Jei vyras aktyviai domisi būsimu vaikeliu, padeda žmonai per nėštumą, tikėtina, kad ir gimus mažyliui bus „tėviškai" aktyvus. Juk emocinis tėvo ir vaiko ryšys atsiranda aktyviai prižiūrint mažylį, o ne žiūrint į jį ir grožintis. Jei tėvelis padeda vaiką maudyti, keisti sauskelnes, nešioja suskaudus pilvukui, žaidžia, kartu eina į lauką, tai gali pažinti vaikutį, suprasti, ką reiškia vienoks ar kitoks verksmas, išmokti nuraminti. Natūralu, kad tokiam tėveliui bus lengviau likti vienam su mažyliu.

Kokio amžiaus mažylį jau galima palikti tėvelio priežiūrai?
Kai mama jaučia, kad tėvelis jau gali tam tikrą laiką su juo pabūti. Vyras gali nerimauti, ar sugebės, tačiau jei moteris juo pasitiki, vadinasi, viskas gerai. Žinoma, ne visada tėtis gali atstoti mamą. Yra vaikų, kurie dažnai verkia, sunkiai nusiramina, jiems reikia daugiau dėmesio ir dažniausiai tai gali duoti tik mama.

Jei tėvelis menkai teprisideda auginant mažylį, ar saugu jį palikti?
Priklauso nuo kūdikio amžiaus. Jei mažyliui 6-8 mėnesiai, be mamos jis išbus labai trumpai: kol bus įdomu žaisti. Netrukus prireiks mamytės, kad galėtų pavalgyti, užmigti. Trejų metų vaikutis su tėveliu gali išbūti ir kelias valandas.

Būna, kad moteris nori išeiti pabendrauti su draugėmis, tačiau vyras griežtai atsisako likti su vaiku. Kokią išeitį jai galima pasiūlyti?
Jei vyras gali pabūti su vaiku, tačiau nenori, reikėtų tartis dėl konkretaus laiko: kelių valandų, karto ar kelių per savaitę. Juk mama pavargsta ir jai būtina nors trumpam pakeisti aplinką. Vyras gali to ir nesuprasti, todėl apie tai būtina kalbėti.

Kodėl tėvas nenori pabūti vienas su savo vaiku?
Jis gali būti nepasiruošęs tokiam įvykiui, bijoti. Gal moteris jam dažnai priekaištauja, todėl nepasitiki savo jėgomis. O gal mano, kad rūpintis vaiku yra nevyriška. Paprastai vyrai sako: „Va, užaugs, ims vaikščioti, tada žaisime futbolą, važiuosime žvejoti, pradės kalbėti, tada aš su juo bendrausiu." Tačiau bus per vėlu. Atminkite: vaikas, kuris nuo gimimo bendrauja su tėvu, būna drąsesnis, nes mamos labiau saugo, o tėvas skatina tyrinėti, leidžia išbandyti kažką naujo. Tėčio dėmesio apgaubtas mažylis geriau suvaldo savo jausmus, rečiau pyksta. Moteris turėtų išsakyti vyrui, ko reikia jai, vaikams. Tačiau jei jis augo šeimoje, kurios galva nedalyvavo auginant vaikus, buvo labai griežtas, taikydavo fizines bausmes, jaunam tėveliui gali būti sunku artimiau bendrauti su savo atžala. Jam vertėtų paskaityti literatūros apie vaiko raidą. Žinoma, jei vyras nenori domėtis, bus sunku ką nors pakeisti. Tuomet reikėtų stengtis kuo daugiau laiko praleisti visiems kartu: eiti pasivaikščioti, pietauti, bendrauti su kitomis vaikų turinčiomis šeimomis.

Būna, moteris nepasitiki niekuo, tik savimi. Ji niekur neina iš namų, nes bijo atsiskirti nuo kūdikio. Kuo tai gali baigtis?
Pirmais mėnesiais po gimdymo moters santykis su vaiku itin artimas, jie neišskiriami. Ir tai nieko keista. Po 3-4 mėnesių, kai vaikas pradeda pažinti pasaulį, pamažu atsiskiria vienas nuo kito. Jei mama nenori atsiskirti, mano, kad niekas kitas negali pasirūpinti vaiku, tai nėra normalu, vadinasi, nerimauja. Ji bijo, kad vaikeliui gali kas nors nutikti, kad tėtis gerai nepasirūpins, nepasitiki juo. Daugybė priežasčių gali lemti tokį elgesį, pavyzdžiui, išgyventa vaiko netektis, dažnos ligos. Apie tai reikia kalbėtis su artimaisiais, nes ilgainiui moteris pavargs, taps dirgli, o nuolatinė įtampa gali virsti depresija.

Kartais moterys, pačios to nenorėdamos, trukdo megztis artimam vaiko ir tėvo ryšiui. Kokios svarbiausios klaidos?
1. Dažnai palikusi vaiku vyrui moteris tikisi, kad jis viską padarys taip, kaip ji. Neišvydusi trokštamo rezultato, priekaištauja. Vertėtų atminti, kad tėtis nėra mama. Jis kitaip bendrauja su vaiku, kitaip žaidžia, net savitai jį ima ant rankų. Kitoks ir tėčio supratimas, kas yra švara bei tvarka. Tai reikia gerbti. Beje, tai, kad tėtis su vaiku elgiasi kitaip nei mama, yra gerai, mat atžala gauna skirtingos patirties.

2. Moteris neleidžia vyrui vaiko maudyti, rengti, pakeisti sauskelnių, nes mano, kad nepadarys tinkamai. Tai atima iš vyro drąsą bandyti dar kartą, jis ima nepasitikėti savo jėgomis. Vyrui be galo svarbu jaustis nepakeičiamam, žinoti, kad jo pagalba auginant vaiką naudinga. Jiems irgi reikia komplimentų! Todėl patikėkite vyrui kitokius darbus: leiskite panešioti kūdikį, išplauti buteliuką, paruošti mišinį ir pan.

3. Sulaukus kūdikio, ypač pirmojo, dažnai į pagalbą atskuba uošvės ir anytos. Žinoma, jos turi žinių, nori padėti, tačiau dažnai atlieka tuos darbus, kurių turėtų imtis tėtis. Ir nors pagalba maloni, vis dėlto pareigas turėtų dalytis kūdikio tėveliai.

PATARIMAI
* Kūdikį planuokite kartu su vyru, kartu svajokite, koks bus vaikelis, kaip jį auginsite, įrengsite jo kambarį.
* Per nėštumą kartu su vyru lankykitės pas ginekologą, gimdymo ir naujagimio priežiūros kursuose, kalbėkite apie nėštumo pojūčius, paprašykite pagalbos įveikiant darbus.
* Kartu su vyru skaitykite nėštumo ir vaiko priežiūros knygas.
* Pakvieskite vyrą dalyvauti gimdyme.
* Vaikui gimus paraginkite vyrą išeiti tėvystės atostogų.
*Leiskite tėčiui dalyvauti kūdikį maudant, keičiant sauskelnes, duokite panešioti pamaitintą.
* Kartokite vyrui, kad džiaugiatės, jog jums labai padeda, rūpinasi. Jam tai svarbu žinoti.

MAMOS PATIRTIS
Dalia, 27 m. vadybininkė, 8 mėn. Vilijos mama:
„Apie būsimo vaikelio priežiūrą su vyru kalbėjausi dar būdama nėščia, svarstėme, kaip mums seksis, kokie užklups rūpesčiai. Gimus dukrytei tikrovė pasirodė esanti sudėtingesnė, nei tikėjomės, tačiau po poros savaičių apsipratome. Vyras man padėdavo Viliją maudyti ir kol buvo išėjęs tėvystės atostogų, keldavosi naktimis. Kartu ją migdėme, raminome, vadavome nuo pilvelio skausmų. Vyras perėmė visus buities rūpesčius ir už tai buvau labai dėkinga, nes užmigdžiusi vaikelį galėdavau pavalgyti, nusiprausti ar nusnūsti.

Pirmą kartą Vilija pasiliko su tėveliu būdama dviejų mėnesių. Išvažiavau į bendradarbės išleistuves ir palikau juos kelioms valandoms. Tuo metu dar maitinau krūtimi, tad vyras truputį baiminosi. Tačiau susitvarkė puikiai, nors dukrytę ir kamavo stiprūs pilvuko skausmai. Grįžusi radau ją miegančią. Nuo to laiko kartkarčiais palieku mažytę su vyru, ir jis noriai pasilieka. Manau, labai svarbu vyrą po truputį pratinti likti su vaiku vieną. Iš pradžių galima palikti juos dviese, kol mamytė maudosi vonioje, nueina į parduotuvę, paskui - ir ilgesniam laikui. Dažniausiai vyrai bijo likti su vaikais, nes nežino, ką konkrečiu atveju reikės daryti, o labiausiai nerimauja, kad nemokės verkiančio nuraminti. Todėl reikia paaiškinti, ką ir kaip daryti. Jei vyras nuolat skambintų ir reikalautų grįžti, neskubėčiau to daryti. Išsiaiškinčiau bėdą ir bandyčiau patarti telefonu - gal vaikui tiesiog reikia pakeisti sauskelnes. Tikiu, kad visi vyrai geba prižiūrėti vaikus, tik kartais pritingi. Reikia skatinti tėvą kuo daugiau bendrauti su savo vaiku, kad pamatytų, jog jo priežiūra nėra jau toks visiškai neįgyvendinamas dalykas."

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis