Konsultuoja pediatrė neurologė Rūta Maciulevičienė
Naujagimiui pavojingas skersvėjis.
Ir tiesa, ir mitas.
Jei reikėtų atsakyti vienu sakiniu, sakyčiau, kad skersvėjis nepavojingas. Bet reikia atsiminti, kad naujagimiui neturi būti šalta. Pirmą gyvenimo mėnesį pati geriausia temperatūra namuose yra 23-25 laipsniai. Nors skersvėjis naujagimiui nepavojingas, bet vėjas toks gali būti, nes jam pučiant kūdikis greičiau atiduoda šilumą. Vėjuotoje aplinkoje naujagimis gali atšalti. Štai vėjuotą dieną, pučiant stipriam vėjui (5-8 m/sek.), suaugęs žmogus jaučiasi taip, tarsi būtų trimis laipsniais šalčiau. Naujagimis kur kas greičiau nei suaugusysis praranda kūno šilumą. Verta atminti, kad naujagimis ne tik greičiau atšąla, bet ir greičiau perkaista.
Dėl kūno atšalimo pavojaus vėdinant kambarį reikia kūdikį išnešti. Vėdinti patartina plačiai atvėrus langus. Taip vėdinant greičiau pasikeičia oras ir neatšąla kambarys.
Naujagimio negalima užkloti antklode beveik iki nosytės ir ją pririšti, kad mažylis neatsiklotų.
Tiesa.
Taip daryti nereikia, nes kūdikis kvėpuoja savo iškvėptu oru ir jam gali būti deguonies badas. Užklotas taip, kad burnytė būtų virš antklodės, naujagimis kvėpuoja patalpos, o ne savo paties iškvėptu oru.
Pirmomis savaitėmis namuose reikalinga kepurytė.
Mitas.
Jeigu kambaryje, kuriame yra naujagimis, temperatūra siekia 23-25 laipsnius, kepurytės nereikia. Tiesiog verta žinoti, kad naujagimis daugiausiai kūno šilumos - net iki 60 proc. praranda per galvytę. Tad jei aplinkoje, kurioje esate su naujagimiu ar kūdikiu, tikrai vėsu, kepurytė reikalinga. Ji svarbesnė už pirštines ar šiltas kojinytes. Manau, kad įprotis naujagimį laikyti su kepuryte išlikęs iš tų laikų, kai žmonės gyveno prastai šildomose patalpose. Tarkim, Pietų kraštuose net tokios tradicijos nėra.
Naujagimį reikia rengti šilčiau nei kūdikį.
Tiesa.
Reikia šilčiau rengti dėl to, kad, kaip minėjau, naujagimis greičiau praranda kūno šilumą. Po mėnesio jis jau sutvirtėja, priauga apie kilogramą svorio, keičiasi jo kūno masės indeksas, atsiranda poodinis sluoksnis, tad ir ne taip greitai sušąla.
Nieko bloga, kad naujagimis labai daug verkia.
Ir tiesa, ir mitas.
Paprastai pirmą mėnesį kūdikis labai daug miega ir, atrodo, negirdi jokio triukšmo: galima garsiai leisti muziką, kvatoti prie ausies, o jis miega kaip miegojęs. Nepažadina net įkyrus durų skambutis. Dažnai taip yra, bet, deja, ne visada. Jeigu mėnesio ar kelių kūdikis labai dažnai ir ilgai verkia, pirmiausia būtina patikrinti, ar jis sveikas. Mat net labiausiai supykęs turėtų nurimti, kai mama jį paima ant rankų, pamaitina, pervysto, paglosto. Kūdikis gali labai verkti, jei serga kokia nors liga, pavyzdžiui, ausytės uždegimu. Tada jis gali ne tik verkti ir būti piktas, bet ir atsisakyti valgyti ar išvemti maistą. Pirmaisiais gyvenimo mėnesiais mažylį gali kamuoti ir pilvuko diegliai. Tačiau jeigu gydytojas neranda priežasties, kodėl kūdikis nenurimsta, mamai tenka derintis prie jo norų ir režimo. Dažnai kūdikis verkia be jokios priežasties ir gydyti jo nėra. Šį laiką reikia išlaukti.
Naujagimį pavojinga nakčiai guldyti šalia savęs.
Mitas.
Manau, kad nepavojinga, nes įprastai mama niekada neužspaus savo vaiko. Ji gali užspausti ir nugulėti vaikiuką, jeigu yra girta. O šiaip, kad ir kokia pavargusi būtų, niekada neužmigs taip, kad nejaustų naujagimio. Pati gamta davė tokį budrumą.
Virkštelę reikia itin prižiūrėti, kad neišsivystytų uždegimas.
Tiesa.
Aš labiausiai mėgstu purškiamąjį antiseptiką, skirtą žaizdoms plauti. Galima naujagimį maudyti nevirintame vandenyje, o nusausinus pakanka šio preparato papurkšti ant virkštelės.
Naujagimio, kurį auginame idealiai švariomis sąlygomis, odelės nebers.
Mitas.
Naujagimių ir kūdikių odelė labai plona ir jautri. Sterili ji būna tol, kol vaikutis gyvena mamos įsčiose, o praėjus šešioms valandoms nuo gimimo visą jos sluoksnį nusėja aplinkoje esančios bakterijos. Todėl nėra reikalo naujagimį auginti itin steriliai, nes idealios švaros nepasieksime, kad ir kaip stengtumės.
Naujagimiui geriausi natūralaus pluošto drabužiai.
Tiesa.
Nors medicininės būtinybės nėra tokiais rengti, vis dėlto tai labai gerai, mat oda gerai kvėpuoja. Tokie drabužėliai natūralūs, nealergizuoja, nedirgina odelės, gerai praleidžia deguonį, puikiai sugeria drėgmę.
Nuo prakaito beria tik neišnešiotus kūdikius.
Mitas.
Bėrimas, vadinamas prakaitine, būdingiausias neišnešiotiems kūdikiams, nes jų prakaito liaukos dar nėra išsivysčiusios. Tačiau prakaitinė gali nusėti ir išnešioto kūdikio kūnelį, pavyzdžiui, jei mama, baimindamasi, kad šis neperšaltų, per daug prirengia ir miegantį dar apkloja šiltais patalais. Bėrimas paprastai išnyksta savaime, kai pradedame geriau vėdinti patalpas, kūdikį rengti lengvesniais drabužėliais ir miegančio šiltai neapklojame. Jeigu prakaitinė komplikuojasi, prasideda užkratas, pažeistose vietose atsiranda pūlinukų. Labai svarbu, kad mažylis nebūtų nuolatos suprakaitavęs.
Net ir naujagimį rekomenduojama guldyti ant pilvuko.
Tiesa.
Ant pilvuko naujagimį galima guldyti nuo pat gimimo. Mat jis gimsta turėdamas refleksus, saugančius, kad neuždustų. Paguldytas ant pilvuko automatiškai sulenkia rankytes ir pasuka galvytę taip, kad galėtų kvėpuoti. Mamos dažnai nepastebi šio reflekso ir paguldžiusios mažiuką ant pilvuko pačios pasuka jam galvytę. Naujagimio, gulinčio ant pilvuko, nepalikite be priežiūros.
Pleiskanų luobas, atsiradęs nuo gimimo, išnyksta savaime.
Ir tiesa, ir mitas.
Mamos hormonų endrogenų per nėštumą patenka į kūdikio organizmą ir jie gali sukelti seborėjinį dermatitą, kuris atrodo kaip pleiskanų luobas ant galvytės. Seborėjinis dermatitas yra lėtinė egzema. Kūdikiui odelę gali niežėti. Pleiskanų luobas atsiranda ant galvytės, antakių, kaktos, odelės už ausų, kaklo raukšlių. Taip pat gali išplisti ant krūtinės, nosytės ir kitų vietų. Per kelis pirmuosius kūdikio gyvenimo mėnesius seborėjinis dermatitas gali išnykti savaime. Jeigu bėrimas plinta, atsiranda paraudimų, kuriuos kūdikiui niežti, mažylis draskosi odelę, reikia kreiptis į gydytoją. Sunki seborėjinio dermatito forma savaime neišnyksta, kartais reikia ilgai gydyti. Mamos klausia, ar galima aliejumi sutepti pleiskanų luobelį ir vėliau iššukuoti šukomis. Pabandyti galima, nors geriau, kai gydytojas skiria specialių vaistų nuo uždegimo ir grybelių ir šie per kelias savaites išgydo lengvą seborėjinio dermatito formą.
Naujagimio negalima sodinti net ir pusiau gulomis.
Mitas.
Nors kai kurios mamos mano, kad iki keturių mėnesių reikia labai saugoti kūdikio stuburą, kad neiškryptų, naujagimį nesibaiminant galima sodinti į automobilio kėdutę, skirtą kūdikiams nuo gimimo. Taip pat drąsiai naujagimį galima pusiau gulomis pasisodinti ant kelių. Vaikučio stuburui tai tikrai nepakenks. Apskritai kaip nors ypatingai saugoti naujagimio ir mažo kūdikio stuburo nereikia.
Nuo dviejų savaičių kūdikį galima nešioti ir nešynėje. Tačiau būtina pasirinkti tokią, kuri skirta netvirtai galvytę laikantiems naujagimiams. Dažniausiai nuo mėnesio (kartais nuo dviejų) kūdikiai jau nulaiko galvytę, tuomet juos nešiotis pasikabinus galima nesibaiminant.
