Yra 2 dalykai, į kuriuos svarbu atkreipti dėmesį, jei norite būti sveiki ir gyventi be uždegimų

Yra du dalykai, į kuriuos svarbu atkreipti dėmesį, jei norite būti sveiki ir gyventi be uždegimų, tai yra: 1) cukraus kiekis kraujyje ir 2) cukraus kiekį kraujyje mažinantis hormonas insulinas.

Ar reikia organizmui cukraus?

Neapdorotos šviežios daržovės gerosioms bakterijoms storojoje žarnoje yra skanumėlis, o cukrus – pats tikriausias gėris blogosioms. Labai supaprastintai būtų galima pasakyti, kad cukrus padeda blogosioms bakterijoms žarnyne priversti jus norėti aliai kruopelytės sulaižyti visą pasitaikiusį cukrų. Kuo daugiau cukraus valgote, tuo garsiau smegenims rėkia blogosios bakterijos, reikalaudamos dar. Tuomet turi turėti tokį charakterį kaip Jane Fonda, kad atsispirtum visiems gardėsių dubenėliams, jogurtams su cukrumi, ledams ant pagaliuko, bandelėms, saldintiems gėrimams ir trims kavos pertraukėlėms, kuriomis mėgaujamės kiekvieną darbo dieną.

Kitaip nei skaidulinės medžiagos, kurias gerosios bakterijos skaido storojoje žarnoje, cukrus patenka į kraują tiesiai iš plonosios žarnos, palikdamas be peno visą armiją ištroškusių gerųjų bakterijų storojoje žarnoje. Cukraus lygis pakyla, todėl kasa verčiama pumpuoti daugiau insulino, negu reikia. Bet kai organizme padaugėja insulino, imuninė sistema pradeda labai greitai dirbti, o tai išvargina žarnyno mikroflorą ir lemia uždegimus.

Bet ar tai reiškia, kad cukraus organizmui nereikia? Ne visai taip. Cukraus organizmui reikia, tačiau svarbu, kur žarnyne jis suskaidomas, apie kokį cukrų kalbame ir iš kokio maisto cukrų gauname. Patekus į organizmą įprastam baltajam cukrui, viena pusė skyla į fruktozę, o kita pusė – į gliukozę. Mokslo studijos rodo, kad būtent fruktozė yra pagrindinis veiksnys, prisidedantis prie mūsų nesveikatos. Būtų galima apibendrinti, kad fruktozė (kurios, beje, gausu limonaduose ir saldumynuose) mums vien tik kenkia, o gliukozė (kurios taip pat gausu limonaduose ir saldumynuose, bet taip pat ir daržovėse) yra tai, ko mums reikia, kad gerai jaustumėmės.

Saikingas gliukozės kiekis yra svarbiausias organizmo energijos šaltinis, beje, užtikrinantis ir smegenų veiklą, tik stenkitės gliukozę gauti iš daržovių, o ne iš bandelių. Svarbu, kaip greitai gliukozė patenka į organizmą: ta, kuri suskaidoma plonojoje žarnoje, išplauna mūsų vidaus organus ir visą organizmą tarsi cunamis, o ta, kuri suskaidoma storojoje žarnoje, teka tolygiai tarsi upelis, nes bakterijos spėja ją suskaidyti.

Žalialapės ir kitos daržovės – tai puikus gliukozės šaltinis. Pavyzdžiui, laukiniai špinatai, turintys mažai cukraus, bet daug skaidulų, yra beveik idealūs, nes plonoji žarna stokoja fermentų, skaidančių skaidulas ir nuo jų atskiriančių cukrų. Skirtingai nuo cukraus, esančio bandelėse su cinamonu, špinatai nekliudomi nukeliauja visą kelią iki pat storosios žarnos, kur gerosios bakterijos gali skaidyti cukrų pamažu, o tai apsaugo organizmą nuo poreikio imti cukraus daugiau, negu pajėgia perdirbti. Kūnas gauna iš cukraus energijos, bet cukraus kiekis kraujyje kyla tiek, kiek reikalinga.

Kiek cukraus galima vartoti?

Nors šiandienos tyrinėjimai rodo, kad cukrus pavojingas sveikatai, jo vartojame kur kas daugiau, negu reikėtų. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja moterims vartoti daugiausia 25 gramus cukraus (6 gabalėlius) per dieną, vyrams – 35 gramus (8,75 gabalėlio), tačiau, tarkime, Švedijoje suvalgoma keturis kartus daugiau (moterys – 30 gabalėlių, vyrai – 35 gabalėlius). Vadinasi, per metus žmogus vidutiniškai suvalgo apie 45 kilogramus baltojo rafinuoto cukraus, o sulčių ar vaisvandenių pavidalu per metus vidutiniškai jo išgeria dar daugiau kaip 90 litrų. Gryniausia beprotystė, turint omenyje, kad PSO įvardija cukrų kaip didžiausią grėsmę sveikatai ir pagrindinę nutukimo priežastį. Tyrinėjimai rodo: jei vaikas gers vieną skardinę limonado per dieną, tai 60 procentų tikėtina, kad vėliau gyvenime jis įgis antsvorio.

Švedijoje 15–20 procentų suaugusiųjų vartoja tiek daug cukraus, kad ima streikuoti natūrali organizmo sistema, turinti jį skaidyti. Tai vadinama metaboliniu sindromu ir yra įžanginis ligų, visų pirma – antro laipsnio cukrinio diabeto, etapas. Paprastai aiškinant, aukštas cukraus lygis kraujyje galų gale nulemia tai, kad organizmas ima prasčiau reaguoti į kasos gaminamą insuliną. Taigi kasa pradeda gaminti dar daugiau insulino, todėl cukraus lygis kraujyje dar labiau kyla. Jeigu tai užsitęsia pernelyg ilgai, organizmas pavargsta ir sistema, reguliuojanti cukraus lygį kraujyje, sutrinka. Trumpai tariant: organizmo sistema sugadinama, o gerosios bakterijos storojoje žarnoje, mandagiai už viską padėkojusios, sceną užleidžia blogųjų bakterijų gaujai, kuri, kaip jau žinome, yra pirmoji uždegimų bei chroniškų ligų prielaida.

Cukrus sukelia priklausomybę

Bet atsipalaiduokite: ar kas nors numirė nuo to, kad retkarčiais paragaudavo kokio gardėsio? Visiškai teisingai: vienas kitas gabalėlis šokolado tikrai nesukels organizmui jokių bėdų. Vis dėlto kalbame ne apie retkarčiais suvalgomą kąsnelį gardėsio. Statistika liudija: dauguma mūsų kas dieną lepinamės tokiais gardumynais kaip saldainiai, sultys, bandelės bei vaisvandeniai. Tos nuolatinės kavos pertraukėlės, jaukūs penktadienio pasisėdėjimai, šeštadieniniai saldainiai, vakarėliai, mėnesių mėnesiais kemšamos bandelės ir saldintomis sultimis užgeriamas maistas...

Nepamirškime, kad tiek bandelių, tiek saldainių maišeliai dabar tris kartus didesni nei devintajame dešimtmetyje ir kad maisto pramonė papildomai deda cukraus į beveik 75 procentus perdirbamos produkcijos. Taip, perskaitėte teisingai: didžiojoje daugumoje perdirbtų maisto produktų, esančių maisto prekių parduotuvėse, esama cukraus priedų. Omenyje turime ne tik akivaizdžiai saldintus gaminius, tokius kaip kukurūzų dribsniai, jogurtai ir sultys, bet taip pat ir kumpius, daugelio rūšių duoną ir kraujines dešras.

Beje, gal galime trumpai stabtelėti ties duona? Apverčiame Švedijoje perkamiausios duonos pakuotę ir užmetame akį į sudėtį. Pirmiausia lentelėje susirandame angliavandenius, tada žvilgtelim kiek žemiau. Paprastai ten rašoma, kiek gaminyje cukraus. Jei duona bus papildomai nesaldinta, eilutėje, kurioje nurodoma, kiek cukrų yra šimte gramų produkto, turėtų būti mažesnis skaičius negu penki. Jeigu rankose laikote Švedijoje perkamiausią duoną, tai šis skaičius – devyni. Neminėdamos pavadinimų pasakysime, kad esama duonos, kurios šimte gramų yra trylika gramų cuk­rų! Kiek cukraus gabalėlių tai atitinka? Atsakymas: dvidešimt šešis gabalėlius.

Paaiškinsime dar kartą. Organizmui nekils jokių problemų, jei kartkartėmis burnon įsidėsime šokoladinio biskvito, tačiau peržengta cukraus dienos norma neabejotinai prisidės prie sumenkusios žarnyno mikrofloros, uždegimo bei daugelio su sveikata susijusių bėdų. Tai verčia mus galvoti, kad metas pradėti cukrų laikyti prieskoniu, o ne pagrindine maisto sudedamąja dalimi.

Cukraus nederėtų vartoti dideliais kiekiais ar kiekvieną dieną. Atlikti moksliniai tyrimai su žmonėmis ir gyvūnais įrodo, kad cukrus teikia tokį patį malonumą ir sukelia tokią pačią priklausomybę kaip alkoholis ar kokainas – ir vis tiek kiekvieną mielą dieną duodame jo savo vaikams.

***

Daugiau informacijos – knygoje:

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis