Rytų išmintis skubančiam lietuviui: žmogus sukurtas būti tinginiu, o sportas yra stresas

Vakarietis gydytojas Dalius Barkauskas ir korėjietis kuksando mokytojas Jin Mokas kalbasi apie sveikatą ir gyvenimą.

Ar gali Rytų ir Vakarų medicina, gyvenimo būdas, požiūris į pasaulį atrasti sąlyčio taškų? Ar mums, nuolat skubantiems vakariečiams, gali tikti rytietiška ramybė? Į šiuos klausimus atsakymų ieško Algirdo Kumžos knygos „Kuksando. Kelio knyga“ (leidykla Alma littera“) herojai Lietuvos olimpinės rinktinės gydytojas, sporto medicinos specialistas Dalius Barkauskas ir korėjietis kuksando mokytojas Jin Mokas. Pateikiame šios knygos ištraukas.

„Daktaro Daliaus Barkausko jaunystės pažintis su Rytais prasidėjo nuo karatė. Deja, tada iš Japonijos Kauną pasiekė tik nuogas sportas: atkeliavo japoniški šūksniai ir smūgių technika, o visuma – meditacija ir mokymas apie gyvybės energiją – prapuolė kažkur pakeliui.

Tikroji Rytų išmintis Daliui atsivėrė Estijoje, į kurią jis atvažiavo studijuoti sporto medicinos. Tartu universitetą jis pasiekė Gorbio perestroikos laikais, kai ėmė siūbuoti geležinė uždanga ir braškėti komunizmo imperija. Universitete jis sutiko profesorių Reiną Randlane’ę, šis estiškai buvo išleidęs Rytų filosofijos knygą, neužterštą jokiomis dogmomis.

Daktaro Daliaus nuomone, ir šiandien išlieka stipri Vakarų ir Rytų požiūrio į žmogų priešprieša. Vakarų požiūris išskaidytas, Rytų – vientisas. Vakarai labai nedrąsiai vėl gręžiasi į tūkstantmečių patikrintą indų, kinų ir korėjiečių išmintį. „Štai vienas pavyzdys, – sako Dalius, – visuomenė sensta, o Vakarų profilaktikos priemonės neduoda vaisių. Efektyvumas yra menkas arba per brangus.

Paradoksas, kad Rytų profilaktika yra veiksminga ir nebrangi, tačiau neprigyja, nes mums reikia brangių priemonių, kad būtų pelnas. Pigūs metodai niekam nereikalingi.“ Dalius Barkauskas mano, kad Vakarai dar ilgai klaidžios savo arogancijoje, kol vėl grįš prie civilizacijos ištakų, kur sukaupta tiek daug nesenstančios išminties.

Pirmą kartą į Lietuvą Jin Mokas atskrido prieš penkerius metus. Tada jis buvo Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimo svečias. Harmonizavimo parke Prienų rajone, kur vyko istorinis susitikimas, Jin Mokas pamatė keturis tūkstančius iš viso pasaulio suskridusio jaunimo. Žiūrėdamas į mano tautiečius garsusis meistras vis kartojo: „Jūsų žmonių dvasia yra didi ir stipri; jūsų medžiai aukšti ir tiesūs; jūsų ežerai gilūs ir švarūs – visa tai kalba apie stiprią šios žemės energiją.“

Dalius ir Jin Mokas išsyk rado bendrą kalbą, gydytojas pasikalbėjo su gydytoju ir pasidalijo savo know how. Dalius tobulai išmano adatų terapiją, Jin Mokas – akupresūrą. Mano širdis džiaugėsi, kad Rytai susikalba su Vakarais. Po bendrų kuksando pratybų neramus laukiau daktaro Daliaus verdikto. Jis pasakė žodžius, kurie mane paskatino dar labiau priartėti prie kuksando: „Čia aš randu viską: judesį, kvėpavimą, meditaciją. Čia matau gerai apgalvotą ir darnią sistemą. Ir gauname ją iš pirmųjų rankų! Seniai ieškojau tokio mokymo.“

Asmeninis albumas

Daktaras ėmė praktikuoti kuksando. Pastaraisiais metais Jin Mokas Lietuvoje surengė nemažai susitikimų ir seminarų, į juos atvyksta ir Dalius. Rūpestingai užrašiau jų diskusijas, jos – gyvas Rytų ir Vakarų dialogas.“

Kodėl mums netinka bėgimas ir treniruokliai?

„Jin Mokas. Aš mokau taip, kaip mane mokė tėvas. O mano tėvas buvo pirmasis, kuriam buvo leista šį slaptą mokymą perduoti žmonėms. Kuksando nėra religija, nėra ir sportas, o tik praktika, per kurią žmogus pasiekia vidinę harmoniją. Ir jūs greitai pajusite gerą nuotaiką, proto ramybę, energijos antplūdį. Pasitrauks nemiga ir skausmai. Sunkiausia bus atverti širdį ir įveikti ego. Širdis atsivers vėliausiai. (…) Prieš tūkstančius metų dao meistrai siekė ilgo, sveiko ir laimingo gyvenimo. Jie rado daugybę kelių ir būdų, kaip sustiprinti kūną, apsaugoti organus nuo nykimo. Jų praktikoje, be meditacijos, atsirado pratimų, kovos menų, akupresūra. Jie suprato, kad be stipraus kūno ir stiprios či energijos sveikata nebus stipri. Dao bendruomenėje senovėje buvo sakoma: mirti šimto dvidešimties metų – vadinasi, mirti jaunam.

Praktikuodami neskubėkite, būkite pasirengę lėtiems pokyčiams – jie tikrai ateis. Idealu būtų kuksando pratyboms kasdien skirti po valandą, o jeigu nepavyksta, bent nedaryti ilgų pertraukų. Tada pokyčiai bus akivaizdūs: kraujas ims cirkuliuoti kur kas lengviau, rasis naujų jėgų, ligos trauksis ar visai dings. Atsipalaiduos visi sąnariai, pakis stuburo sandara.
Praktikuojantys kuksando žmonės tampa laimingi, ima džiaugtis gyvenimu, lavėja jų mąstymas ir sąmonė.

Nenusiminkite, jei vieną dieną pasijutote blogiau. Ir smarkiai nešūkaukite iš džiaugsmo, kai viskas atrodys nuostabu. Jūs pajusite dvasios pakilimą, norėsite veikti. Tada labiau mylėsite save ir kitus. (…) Kuksando meditacija švarina či energiją, gerina lankstumą, stiprina raumenis ir kaulus. Stiprina ir kūno pusiausvyrą. Senieji meistrai mums paliko unikalų mokymą, kuriame dešimtys meditavimo pozų. Nė viena tų pozų nėra dirbtinė, o kyla iš in ir jang, taip pat iš penkių elementų filosofijos. Meditacija lavina ištvermę, gebėjimą susikaupti ir kantrybę. Stiprėja kūnas, imuninė sistema, nurimsta protas, atsiranda harmonija su gamta ir aplinka. Praktikuodami pamatote pasaulį iš kitos pusės. Keičiasi laikysena, veido spalva. Pradingsta nemiga. Tampate geriausiais žmonėmis.

Asmeninis albumas

Dalius Barkauskas. Individualių, kovinių sporto rūšių atstovai mokosi medituoti. Bet ne visi supranta, kad meditacija padeda įveikti įtampą. Galime vadinti tai proto higiena.

Vakarų kūno kultūra – kūno rengyba (fitnesas) ir kitokios pratybos – labai nutolusi nuo tikrųjų žmogaus poreikių. Labai dažnai tokios kultūros tikslas tik kūno linijos, estetika, o ne gyvybinis pajėgumas, sveikata. Nesirūpinama, kad kūnas būtų sveikas ir gerai funkcionuotų. Treniruodamiesi su treniruokliais, dirbame tik su pavienėmis raumenų grupėmis – tai labai neveiksminga. Juk mūsų kūnas yra vientisas nuo kojos piršto galiuko iki plauko ant galvos. Kūnas nesupranta raumens įtempimo logikos, jam reikia judesio – todėl tiksliau būtų sakyti, kad reikia treniruoti judesius, o ne raumenis.

Nedidelėmis pastangomis ir sąnaudomis galime padaryti daug. Nė salė nebūtina, mūsų kūnas yra tobuliausias įrankis. Mes sukurti gyventi didelėse, atvirose erdvėse ir daug judėti. Ir judėti labai įvairiai – mūsų kūnas lyg daugiafunkcis šveicariškas peiliukas, o sportas yra linijinis, jame daug monotonijos, kartojamų judesių. Bėgimas lygiu asfaltu ar salėje bėgimo takeliu nei natūralus, nei labai naudingas. Žmogus niekada nebėga vienodu greičiu, ir vidutinis bėgimo greitis kiekvieno žmogaus yra individualus – visi bėgame skirtingai. Norint didžiausios naudos, reikia bėgti raižyta vietove. Judesys turi būti grakštus, kaip katės eisena. Katė juk netrepsi, o žmogus grakštumą dažnai pamiršta.

Jin Mokas. Visi kuksando pratimai yra natūralūs ir gerai apgalvoti – kiekvienas jų duoda didžiausią naudą. Pavyzdžiui, visus pratimus darome ištiesę pirštus. Stiprūs pirštai – stiprūs ir vidaus organai. Mūsų pirštai susiję su vidaus organais.

Dalius Barkauskas. Vakarų medikai yra tos pačios nuomonės. Iš rankos pirštų tvirtumo galima daug pasakyti apie žmogaus būklę. Mažėjant griebimo jėgai, padidėja greitos mirties pavojus. Tą jau nustatė mokslas. Iš tiesų mokslas dažniausiai patvirtina senuosius fundamentalius Rytų mokymus.“

Kaip geriausia kvėpuoti?

„Jin Mokas. Gyvybės energijos mes gauname iš dangaus ir žemės, o energija lemia visus mūsų kūno, dvasios ir proto pokyčius. Kvėpuokime giliai, ramiai ir sutelkime dėmesį į energijos erdvę – dandžion. Kuksando pirmiausia (ir svarbiausia) yra praktika, o ne teorija. Pirmiausia, pratybos – judesiai ir kvėpavimas. Aiškinti ne taip svarbu.

Lietuviai kartais klausia, kaip apsisaugoti nuo blogos žmonių energijos? Kaip apsiginti nuo energijos vampyrų? Kai mano energija stipri, bloga energija nelimpa ir vampyrai nesiartina.
O apskritai, kiekvienam žmogui linkėkite gero – širdyje jis geras, visai kaip jūs. Gal jam reikia padėti atverti širdį? Atskirkite emociją nuo žmogaus. Blogą emociją paverskite gera.

Asmeninis albumas

Dalius Barkauskas. Mūsų galimybės yra neribotos, stabdžiai – smegenyse. Judesys ir kvėpavimas – pamatinės mūsų gyvenimo sąvokos! Sėdėjimas mus žudo, kūnas nepritaikytas sėdėti. Nėra tokio dalyko kaip sveika sėdėjimo padėtis. Galime kiek perdėdami sakyti, kad sėdint mūsų raumenys yra tokie pat aktyvūs kaip negyvo arklio.

Pakaušio zonoje yra daug gyvybiškai svarbių centrų: smegenėlės (dalyvaujančios valdant judesius), smegenų žievės regos zona (vaizdžiai tariant, matome pakaušiu, nes mūsų akys tik optika) ir pailgosios smegenys, kur glūdi kraujotakos, kvėpavimo, taip pat kitų svarbių gyvybinių funkcijų reguliacijos centrai. Todėl optimali galvos ir kaklo padėtis erdvėje yra labai svarbi, ji garantuoja, kad visos zonos bus tinkamai aprūpintos krauju (vertebralinė, kitaip – slankstelinė, arterija eina per šonines kaklo slankstelių ataugėles), taip pat geriausią tų zonų funkciją. Jei prie kompiuterio dažnai susmunkame (C formos padėtis), kiek perdėdami galime sakyti, kad užspaudžiame pailgąsias smegenis ir kraujotaką į kitas gyvybiškai svarbias zonas. Per dieną ar per savaitę tikrai nieko blogo nepajusime, bet ilgalaikis poveikis gali būti labai neigiamas, nes stuburas – mūsų judesio ir gyvenimo ašis.

Jin Mokas. Kvėpuokime taip, kaip kvėpuoja kūdikiai! Žiūrėkite, kūdikis kvėpuoja pilvuku – jis linksmas, nes taip kvėpuojant gaminasi daug serotonino, kitaip dar vadinamo laimės hormono. Kūdikis truputį nusnūsta ir vėl žvalus! Taip yra todėl, kad toks kvėpavimas atkuria energiją. Vos gimęs kūdikis kvėpuoja pilvuku; vaikas auga ir vis daugiau mąsto – ir vis daugiau energijos (ir deguonies) reikia smegenims, kvėpuojama vis aukščiau – plaučiais! Kvėpavimo funkcija vis kyla. Energija turėtų likti dandžion taške, bet ji pakyla aukštyn – o tai jau streso ir įvairių negalavimų priežastis. Kai kvėpuojama dar aukščiau – vien viršutiniais kvėpavimo takais, kai kvėpavimo funkcija atliekama aukščiau nei pečiai, po trijų dienų žmogus miršta.

Asmeninis albumas

Dalius Barkauskas. Kai judame, dirba ne tik raumenys, sąnariai, raiščiai, bet ir vidaus organai. Kai kvėpuojame pilvu, tai darome dėl diafragmos. Diafragma juda 10–15 cm amplitude. Per šį judesį savaip masažuojami vidaus organai – jie visi juda, slysta vienas kito atžvilgiu. Per vieną įkvėpimą inkstas pasislenka 4–6 cm. Taigi galime sakyti, kad kvėpuojant pilvu inkstas vaikšto ir mankštinasi. Kai kvėpuojame krūtine, diafragma juda tik 2–3 cm; tada kraujotaka nebūna optimali, kaupiasi įvairios nuosėdos, formuojasi druskos ir akmenys.

Kai kvėpuojame pilvu, giliau, bet rečiau, pasisaviname daugiau deguonies. Kai kvėpuojame krūtine, kvėpuojame paviršutiniškai ir dažnai. Paradoksalu, bet taip kvėpuodami gauname nedaug deguonies. Tai Boro efektas: kuo dažniau kvėpuojame, tuo daugiau anglies dvideginio pašaliname iš kraujo ir tuo mažiau deguonies pasiekia kūno ląsteles. Išsivysto hiperventiliacinis sindromas. Supaprastintai šnekant, Boro efekto esmė yra hemoglobino fiziologinės savybės – hemoglobinas atiduoda deguonį audiniams tik tada, kai mainais gauna anglies dvideginio.

Norint sportuoti, judėti, reikia išmokti kvėpuoti. Jeigu kvėpuojame krūtine, turėsime daug bėdų. Galime sakyti, kad šiuolaikinis žmogus kvėpuoja paviršutiniškai ir per dažnai. Įkvepiame 12 ir daugiau kartų per minutę, o reikėtų 7–8 kartus. Neleiskime žmogaus į sporto salę, kol jis neišmoko kvėpuoti. Jeigu kvėpuoju per dažnai, greičiau dylu. Tas pats, jeigu persivalgau.

Jin Mokas. Iš sporto salės grįžtame išsekę, o po kuksando pratybų jaučiame, kaip sustiprėjo mūsų energija. Kodėl? Todėl, kad kuksando pratybos atkuria gyvybės energiją! Judesys ir kvėpavimas daro stebuklus.“

Sportas: stresas ar malonumas?

Dalius Barkauskas. Sportas yra energijos eikvojimas, norint daug sportuoti reikia turėti gerą gyvybinį potencialą (tvirtą sveikatą) ir daug ilsėtis. Sportas – irgi stresas. Nors sportas ir teigiamas dalykas, bet vis tiek stresas. Dieną mus kankino stresas, o vakare dar bėgame dešimt kilometrų. Vėl stresas! Žmogus sukurtas būti tinginiu. Tai mūsų evoliucijos pasekmė, nes žmogaus gyvenimo aplinka priešistorės laikais buvo labai nesaugi, todėl buvo labai svarbu nuolat būti kupinam jėgų. Darvino evoliucinė teorija tik viena iš teorijų. Tiesa, jau siūloma ir hipotezė, kad mes atsiradome staiga ir nesikeičiame 40–50 tūkstančių metų.

Jin Mokas. Kuksando pratybos turi teikti malonumą. Sukitės ir lenkitės tol, kol malonu, kol nejaučiate jokio skausmo. Šiandien pasilenkėte tiek, rytoj gal pasilenksite dvigubai daugiau. Nėra dviejų vienodų žmonių ir kiekviena mūsų diena nepanaši į kitą.

Asmeninis albumas

Dalius Barkauskas. Treneriai mums visada sakydavo: No pain, no gain – nėra skausmo, nėra ir pergalės. Kuksando pratybose viskas kitaip: judesys atsipalaiduojant! Daugiausia pasiekiame, kai judesį darome atsipalaidavę. O atsipalaiduojame giliai kvėpuodami ir susikoncentravę.

Jin Mokas. Neseniai Jungtinėse Valstijose vyko trišalės jaunimo varžybos. Varžėsi vakarietiškos JAV kūno kultūros, šaolino ir kuksando mokiniai. Vienas garsus šaolino meistras, pamatęs kuksando mokinius, savo studentams pasakė: žiūrėkite, štai tikrasis senasis kvėpavimo būdas – kai daugybė pozų. Senieji meistrai iš karto liepė tokio kvėpavimo mokytis. Daug kam to reikia – net budistų vienuoliams, nes jie turi rūpesčių su keliais ir nugara.

Dalius Barkauskas. Seminaruose žmonės klausia, kaip išmokti kūdikio kvėpavimo? Kokia pažangiausia metodika? Mes norime čia ir dabar, bet viskas vyksta ne taip greitai. Reikia atsipalaiduoti ir turėti kantrybės. Ir kvėpuoti!

Jin Mokas. Reikia nuteikti sąmonę, visą dėmesį sutelkti į energijos tašką dandžion ir išmoksite pakankamai greitai. Kitas dažnas klausimas, ar mokymas iš Rytų tinka lietuviams. Aš esu mokęs žmones Azijoje, Amerikoje ir Europoje – visiems puikiai tiko! Visi pajuto geras permainas.

Dalius Barkauskas. Mūsų kultūros šaknys indoeuropietiškos. O mūsų ir rytiečių kūnas nesiskiria. Tik maitintis kaip kinai negalime. Dabar jau ir Vakaruose grįžtame prie žmogaus vienybės – proto, sielos ir kūno. Dekarto dualizmas traukiasi.

Jin Mokas. Kuksando tinka kiekvienam – aštuonerių metų vaikams ir aštuoniasdešimtmečiams vyrams ar moterims. Jeigu vaikas daro kuksando sąmoningai, tegul daro toliau. Jeigu pagyvenęs žmogus nori tobulėti – tegul ateina. Subalansavę kūno energiją, sveiki galėsime gyventi ilgai ir laimingai. Senovėje tai vadinta nemirtingumu.“

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis