Daugkartinių užsikrėtimo atvejų padaugėjo, nes pandemija tęsiasi, o virusas mutuoja į naujas atmainas, tačiau ilgalaikis pakartotinio užsikrėtimo poveikis sveikatai kol kas nėra aiškus.
JAV mokslininkai teigė, kad jų naujasis tyrimas, paskelbtas žurnale „Nature Medicine“, yra pirmasis, kuriame nagrinėjama, kaip pakartotinis užsikrėtimas didina sveikatos sutrikimų riziką po ūmių ligos atvejų ir ilgojo COVID-19.
Tyrėjai analizavo 5,8 mln. žmonių nuasmenintus medicininius įrašus iš JAV Veteranų reikalų departamento nacionalinės sveikatos priežiūros duomenų bazės.
Daugiau nei 443 tūkst. žmonių bent kartą turėjo teigiamą COVID-19 testą nuo 2020 metų kovo 1 dienos iki šių metų balandžio.
Beveik 41 tūkst. žmonių iš šios grupės sirgo COVID-19 daugiau nei vieną kartą. Daugiau nei 93 proc. iš jų buvo užsikrėtę du kartus, 6 proc. – tris, o beveik 1 proc. –keturis. Likę 5,3 mln. niekada nesirgo koronavirusine infekcija.
Mokslininkai, palyginę skirtingų grupių asmenų sveikatos būklę, nustatė, kad „pakartotinai užsikrėtusiems žmonėms padidėja įvairių nepalankių sveikatos problemų rizika“, – AFP sakė Vašingtono universiteto Sent Luise epidemiologas ir tyrimo vadovas Ziyadas Al Aly.
Pakartotinai užsikrėtusiems žmonėms du kartus išaugo pirmalaikės mirties tikimybė ir tris kartus – hospitalizacijos dėl ligos poreikis, nei tiems, kurie nebuvo užsikrėtę pakartotinai, parodė tyrimas. Taip pat daugiau nei tris kartus dažniau jiems pasireiškė širdies ir plaučių problemos.
Pakartotinė infekcija taip pat prisideda prie smegenų, inkstų ligų ir diabeto, teigiama tyrime. Be to, tokių sveikatos problemų pavojus gali didėti su kiekvienu užsikrėtimu.
Artėjant galimam COVID-19 pakilimui kalėdinių atostogų metu Z. Al Aly paragino žmones dėvėti kaukes ir taip saugotis. Taip pat jis paragino valdžios institucijas dėti daugiau pastangų stabdant COVID-19 plitimą.
„Pakartotinis užsikrėtimas vyksta dėl to, kad dabartinė mūsų vakcinų strategija neužkerta kelio infekcijos perdavimui, – sakė jis. – Manau, kad pakartotinės infekcijos tęsis tol, kol neturėsime vakcinų, kurios blokuotų perdavimą, užtikrintų ilgalaikę apsaugą ir būtų veiksmingos nuo įvairių atmainų“.
Autoriai pažymėjo, kad tyrimas turėjo apribojimą – dauguma dalyvių veteranų buvo vyresnio amžiaus baltaodžiai vyrai.
