Kas iš tiesų lemia medžiagų apykaitos greitį, ar galima paveldėti lėtą medžiagų apykaitą ir kokie simptomai signalizuoja medžiagų apykaitos sutrikimus? Apie tai pasakoja „Altamedica“ Šiaurės šeimos klinikos gyvensenos medicinos specialistė Agnė Vaitkūnaitė.
Medžiagų apykaitą lėtina ir lėtinis stresas
Žmogaus organizme vyksta daugybė cheminių reakcijų, kurių metu ląstelės aprūpinamos energija ir maisto medžiagomis. Normali medžiagų apykaita užtikrina, kad visos žmogaus organų sistemos veiktų sklandžiai. Medžiagų apykaitos greitį lemia ne vienas veiksnys – tai ir gyvenimo būdo ypatumai, ir amžius, lytis, paveldėti genai, sveikatos būklė, tam tikri medikamentai, net aplinkos temperatūra.
Pasak A. Vaitkūnaitės, nors paveldėti genai gali nulemti lėtesnę ar greitesnę medžiagų apykaitą, tačiau net ir lėtesnę medžiagų apykaitą galima pagreitinti laikantis sveikatai palankių įpročių.
„Įvertinę aplinką ir artimųjų gyvenimo būdą, kuris supo mums augant, galime pastebėti, kad „paveldėjome“ ne lėtesnę medžiagų apykaitą, o gyvensenos įpročius, kurie, laikui bėgant, ją sulėtino. Medžiagų apykaitą lėtina nereguliari mityba, įvairios dietos, per mažas išgeriamo vandens kiekis, per mažas fizinis judėjimas, nekokybiškas ir nepakankamas miegas, naktinėjimas arba naktinės pamainos darbas, lėtinis stresas“, – vardija A. Vaitkūnaitė.
Medžiagų apykaitą taip pat gali trikdyti jodo, kalcio, geležies ir kitų medžiagų trūkumas organizme, hormoninės veiklos sutrikimai, vartojami medikamentai. Ypač medžiagų apykaitą veikia skydliaukės sutrikimai bei kai kurios lėtinės ligos, pavyzdžiui, cukrinis diabetas.
„Siekiant paspartinti medžiagų apykaitą, būtina laikytis valgymo režimo, su maistu gauti optimalų kiekį energijos, kitaip tariant — nepersivalgyti ir nebadauti. Būtina teikti pirmenybę neperdirbtam maistui, subalansuoti angliavandenių, riebalų ir baltymų suvartojimą, išgerti pakankamai vandens. Reguliarus fizinis aktyvumas, ypač jėgos pratimai, labai svarbūs. Taip pat nereikėtų pamiršti poilsio, kokybiškai ir pakankamai išsimiegoti“, – kalba A. Vaitkūnaitė.
Mitas, kad medžiagų apykaitą greitina rūkymas
Kai kurie žmonės griebiasi cigarečių tikėdami, kad rūkymas greitina medžiagų apykaitą. Vienas naujesnių tyrimų atskleidė, kad iš tiesų tabakas su nikotinu neturi tokio didelio poveikio organizmo hormonams, kaip mano daugelis žmonių, ir medžiagų apykaitą veikia ne daugiau nei kava, o labiau medžiagų apykaitą greitina alkoholis. Vis dėlto gyvensenos medicinos specialistė ragina kritiškai vertinti tyrimų rezultatus ir prieš pradedant medžiagų apykaitą spartinti tokiais būdais, paklausti savęs, ar šalutinis poveikis to vertas.
„Laikantis populiarių dietų, spartinant medžiagų apykaitą alkoholiu, cigaretėmis ar vartojant itin daug kavos, visada bus juntamas šalutinis poveikis. Organizmui skaidant alkoholį, susidaro sveikatai pavojingi, vėžio ir kitų lėtinių ligų riziką didinantys alkoholio metabolitai, prarandami elektrolitai, o šalinant alkoholio sukeltą žalą organizmas išnaudoja daugiau resursų. Todėl pirmiausiai reikėtų imtis tvarkyti miego režimą, mitybą ir pradėti sportuoti“, – kalba A. Vaitkūnaitė.
Mesti rūkyti geriausia iš karto. Jei rūkančiam žmogui nepavyksta padaryto to savarankiškai, galima taikyti medikamentinį gydymą, kognityvinę elgesio terapiją, laikinai pakeisti tabako gaminius į mažiau žalingas alternatyvas bei palaipsniui mažinti surūkomų cigarečių kiekį ir nikotino koncentraciją tabako gaminiuose. Svarbu prisiminti, kad alternatyvos yra laikina pagalba rūkymo metimo procese.
Tai, kad metus rūkyti priaugama svorio, dažnu atveju lemia ne sulėtėjusi medžiagų apykaita, o rūkymo pakeitimas užkandžiavimu, todėl, metus rūkyti, svarbu laikytis mitybos rekomendacijų ir nepamiršti fizinio aktyvumo. Sveikatai palanki mityba, reguliarus, saugus ir sveikatos būklę atitinkantis fizinis aktyvumas yra neatsiejami geros sveikatos komponentai.
Pirmieji simptomai neatrodo rimti
Sutrikusios medžiagų apykaitos požymiai būdingi ne vienai lėtinei ligai, todėl žmogus gali iš karto ir nesuprasti, kad medžiagų apykaitos greitis yra sutrikęs.
Kai kurie simptomai, išduodantys medžiagų apykaitos sutrikimus, ypač ligos pradžioje, gali net neatrodyti rimti – bendras nuovargis, raumenų silpnumas, prislėgta nuotaika ar padidėjęs alkis gali būti palaikyti ir nesveiko gyvenimo būdo padariniais. Vis dėlto gyvensenos medicinos specialistė ragina į jokius simptomus nenumoti ranka.
„Prisiminkite ar užsirašykite, kada prasidėjo vieni ar kiti simptomai, ir stebėkite, ar laikui bėgant jie pasireiškia stipriau, ar neatsiranda naujų. Medžiagų apykaitos sutrikimus gali signalizuoti kūno masės padidėjimas ar sumažėjimas, padidėjęs prakaitavimas, padažnėjęs šlapinimasis, padidėjęs kraujospūdis ir širdies susitraukimų dažnis ramybėje. Ar medžiagų apykaita yra sutrikusi, gali parodyti ir kai kurie kraujo tyrimai. Jei įtariate medžiagų apykaitos sutrikimus, būtinai kreipkitės į šeimos gydytoją“, – kalba A. Vaitkūnaitė.
Gyvenimo būdą keisti būtina
Pasak specialistės, tik gydytojas gali nuspręsti, ar medžiagų apykaitos sutrikimą galima kontroliuoti ir koreguoti be vaistų, pasitelkus tik gyvenimo būdo pokyčius.
„Svarbu neužsiimti saviveikla ir nekeisti gydytojo taikomo gydymo plano be jo žinios. Net jei medžiagų apykaitos sutrikimas yra gydomas medikamentais, gyvenimo būdą keisti būtina tam, kad būtų išvengta komplikacijų ir gretutinių ligų. Vaistai kontroliuoja ir lengvina simptomus, tačiau dažnu atveju nepašalina pagrindinės ligos priežasties ir nepadeda išvengti naujų ligų“, – kalba A. Vaitkūnaitė.
Nereikėtų užmiršti ir psichikos sveikatos palaikymo bei į dienotvarkę įtraukti pačiam priimtinas stresą mažinančias priemones, tokias kaip meditacija ar kvėpavimo pratimai, puoselėti darnius asmeninius santykius su artimais žmonėmis. Labai svarbu pasirinkti sveikatą tausojantį darbo ir poilsio režimą – aiškiai suplanuoti ne tik darbo valandas, bet ir veiklas bei laiką, skiriamą poilsiui.
