Laboratorinis tyrimas – vienas iš pagrindinių gydytojo taikomų būdų nustatant ligas, tačiau toli gražu ne vienintelis. Pagrindinių profilaktinių tyrimų nėra daug, todėl gydytojas, išgirdęs moters nusiskundimus, surinkęs šeimos anamnezę, gali paskirti specifinius tyrimus.

Dažnai mes, moterys, besibaimindamos ir ieškodamos ligų puolame tirti viską. Ar tikrai to reikia?

Tikrai ne. Yra moterų, kurios išleidžia nemažai pinigų nereikalingiems tyrimams. Dažnai netgi nesulaukia nusiraminimo, nes randa kelias žvaigždute pažymėtas vietas, kurios neatitinka normų, o pačius tyrimus interpretuoja labai buitiškai. Normos ribos yra labai santykinės ir gali keistis priklausomai nuo moters būsenos, amžiaus. Reikalingas klinikinis vertinimas. Visuomet noriu pabrėžti, kad tyrimus atlikti profilaktiškai netgi neturint nusiskundimų reikėtų tariantis su specialistu, kuris galėtų įvertinti visą moters ligų istoriją, dabartinę būklę ir pan.

Kokios rekomendacijos teikiamos kalbant apie laboratorinius tyrimus? Pradėkime nuo vaikystės.

Kūdikėliams kartą per metus (bent jau kas 2 metus) reikėtų atlikti bendrą kraujo tyrimą, kuris padėtų įvertinti mažakraujystės riziką. Taip pat – šlapimo tyrimą dėl galimų įgimtų sutrikimų, kurių mes negalime pastebėti. Jie gali būti besimptomiai, arba mažas vaikas negali įvardinti, kas jam yra.

Priklausomai nuo to, kaip mažylis maitinamas (žindomas ar valgo pieno mišinį), kaip jam sekasi pradėti valgyti kitokį maistą, ar jis valgo mėsą, ar nėra alergiškas, gali prireikti atlikti vitamino D tyrimą. Įtariant mažakraujystę, gali būti skiriamas ir feritino tyrimas.

Kitas amžiaus tarpsnis – paauglystė. Kokių tyrimų gali prireikti bręstančioms mergaitėms?

Dažnai paauglės turi įvairių nusiskundimų: atsiranda odos, virškinimo problemų. Mergaitės susirūpina savo išvaizda ir kūno linijomis, jos gali pasirinkti vegetarizmą ar atsisakyti tam tikrų maisto produktų. Be pagrindinių tyrimų, šiame amžiaus tarpsnyje gydytojas gali skirti ir vitamino B12 tyrimą. Jis yra mokamas. Kartais net daug metų nevartodami gyvulinės kilmės produktų galime išvengti geležies stokos, tačiau vitamino B12 stoka tarp vegetarų ir veganų – daug dažnesnė mažakraujystės priežastis, todėl šio vitamino tyrimas tampa svarbus.

Jeigu jūsų paauglė nevalgo gyvulinės kilmės produktų, jos išvaizda gali išduoti, kad organizmui trūksta tam tikrų medžiagų. Mažakraujystės požymiai – silpnumas, nuovargis, nenoras užsiimti fizine veikla, dirglumas, plaukų slinkimas, nagų trupėjimas, lūpų kampučių trūkinėjimas, dažnesnės infekcijos, miego sutrikimai, atsiradusios atminties ir dėmesio sutelkimo problemos. Kai organizme mažiau geležies, gresia ne tik mažakraujystė – tampame mažiau atsparūs infekcijoms, nes geležis aktyviai dalyvauja palaikant imuninę sistemą.

Jeigu bręstanti mergina gausiau kraujuoja menstruacijų laikotarpiu, taip pat padidėja rizika susirgti mažakraujyste. Įtariant ją, būtinai reikėtų atvesti savo paauglę pas gydytoją ir atlikti laboratorinius tyrimus.

Jau minėtas feritino tyrimas – labai svarbus ir gana dažnai atliekamas, jeigu įtariama mažakraujystė. Šis tyrimas – tikslinamasis ir padeda nustatyti, ar yra geležies trūkumas. Be to, jis pasitarnauja kaip prognostinis tyrimas, nes yra pranašesnis už mums įprastą geležies kiekio tyrimą. Šis yra pigesnis, tačiau geležies kiekis kraujyje nestabilus ir priklauso nuo cirkadinio ritmo: ryte galime rasti vienokį geležies kiekį, vakare – jau kitokį. Feritinas – daug stabilesnis, todėl geležies atsargas organizme parodo žymiai tiksliau. Taigi, net esant normaliems bendro kraujo tyrimo rodikliams, jei mergina turi minėtų nusiskundimų, feritino tyrimas dažnai atliekamas papildomai.

Paauglystėje merginos gali patirti skydliaukės funkcijos sutrikimų. Kada gali prireikti tokio tyrimo? Jeigu pastebite, kad paauglės svoris svyruoja, sutrinka regėjimas, atsiranda nervingumas, dirglumas, didelis nuovargis, mieguistumas, reikėtų ištirti skydliaukę. Jeigu šio organo funkcijos sutrikimai kamuoja ir mergaitės mamą, tetą, močiutę, taip pat rekomenduočiau ištirti skydliaukės funkciją bent kas kelerius metus. Skydliaukės funkcijai ištirti imamas kraujas, gali būti atliekamas ir ultragarsinis tyrimas.

Beje, skydliaukę išsitirti rekomenduojame ir jaunoms moterims – ypač planuojančioms pastoti.

Dėl ko dar turėtų susirūpinti jaunos moterys?

Dėl mažakraujystės profilaktikos, taip pat galimo elektrolitų trūkumo. Jeigu esate fiziškai aktyvi, sportuojate ir jus vargina kūno raumenų skausmai, trūkčiojimai, mėšlungis, tikas, tai gali būti magnio, B grupės vitaminų, kalio trūkumo požymiai.

Pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus nėštumo metu bus skiriami tyrimai dėl užkrečiamų, lytinių keliu plintančių ligų, kad būtų apsaugota ne tik mama, bet ir vaisius. Taip pat – daugybė įvairiausių laboratorinių tyrimų bent du kartus per visą nėštumo laikotarpį, o kartais ir dažniau.

Onkologinių ligų profilaktika. Kas svarbu?

Jeigu mama ar teta sirgo onkologine ginekologine liga, net ir jauname amžiuje turėtumėte atlikti ultragarsinį krūtų tyrimą bent kas porą metų.

Visos 25-erių sulaukusios moterys pagal profilaktinę programą kviečiamos atlikti gimdos kaklelio onkocitologinį tyrimą dėl ankstyvos gimdos kaklelio vėžio patikros. Tai – pati ankstyviausia onkologinių tyrimų programa Lietuvoje. Šį tyrimą kompensuoja valstybė. Jeigu nesate gavusi kvietimo, pati kreipkitės į šeimos gydytoją. Pasirūpinkite savimi pačios. Jei šeimoje yra onkologinių ginekologinių ligų atvejų, pasitikrinkite kuo anksčiau. Šį tyrimą reikėtų atlikti kas trejus metus. Jeigu nustatoma pokyčių, gydytojas ginekologas sprendžia dėl dažnesnio tyrimo.

Tyrimai, kurie gali išgelbėti gyvybę

Shutterstock nuotr.

Kokie tyrimai rekomenduojami vyresnio amžiaus moterims?

Moterims nuo 50-ies metų Lietuvoje rekomenduojama pasinaudoti profilaktine krūtų patikros programa, kai atliekamas mamografinis tyrimas. Kas dvejus metus moterys turėtų atlikti tyrimą dėl krūties vėžio. Šį tyrimą kompensuoja valstybė. Vertinami galimi patologiniai krūtų dariniai. Per daugelį metų ši programa ne vienai moteriai suteikė galimybę nustatyti labai ankstyvas vėžio stadijas. Tai – labai svarbu, nes išgyvenamumas ir gyvenimo kokybė labai priklauso nuo to, kokiu laiku krūties vėžys nustatomas. Jis vis dar dažnas, o mums vis tenka apgailestauti, kad jis aptinkamas per vėlai... Gydymas būna sunkus, varginantis, o prognozė – prasta. Kuo anksčiau nustatysime ligą, tuo geresnį rezultatą turėsime. Raginu visas moteris (ir turinčias riziką, ir neturinčias) šį tyrimą atlikti.

Dar vienas onkologinių ligų patikros sąraše esantis tyrimas – slapto kraujo išmatose tyrimas, skirtas ankstyvam storosios žarnos vėžiui diagnozuoti. Jis atliekamas ir vyrams, ir moterims nuo 50 iki 74 metų. Net jeigu nėra simptomų (išmatose kraujo nėra, hemoroidinių mazgų nėra), vis tiek šį tyrimą atlikti rekomenduojama. Slaugytoja duoda specialų mėginėlį, todėl tyrimą galima atlikti namuose. Paimamas nedidelis kiekis išmatų, specialiu lašintuvu jos lašinamos ant specialaus testo kasetės ir laukiama rezultatų. Tokį testą galima įsigyti ir vaistinėje.

Jeigu rezultatas teigiamas (nustatoma slapto kraujo išmatose), pacientas siunčiamas atlikti kolonoskopinį tyrimą endoskopu. Šio tyrimo žmonės vengia dėl nemalonių pojūčių. Visgi noriu nuraminti, kad medicina jau pažengė į priekį, o pacientams tereikia tinkamai pasiruošti. Dabar yra galimybė atlikti šį tyrimą taikant tiek dalinę, tiek pilną narkozę, tai aptarsite su specialistu. Geriau atlikti kolonoskopiją kartą per 10 metų ir gyventi ramiai, negu sulaukti jau pavėluotos diagnozės.

Kokie dar tyrimai aktualūs vyresnėms moterims?

Jau mano minėta mažakraujystės profilaktika. Tačiau su amžiumi moterys turi ir daugiau nusiskundimų. Sulaukusios 50–60 metų jos gali skųstis kraujospūdžio svyravimais, todėl kartkartėmis verta pasimatuoti kraujospūdį. Kartą per metus atlikite bendruosius tyrimus: išsitirkite cukraus kiekį, tegu gydytojas skiria tyrimus elektrolitų (kalio, magnio) kiekiui, lipidų apykaitai, inkstų funkcijai įvertinti. Bent kartą per porą metų reikėtų užrašyti ir elektrokardiogramą. Iki 40-ies metų pakanka tirtis kartą per 2 metus, po 40-ies rekomenduojama kas metus.

Plačiau pakalbėkime apie cholesterolio kiekį. Kokiame amžiuje moterys jau turėtų susirūpinti lipidų apykaita? Kokie simptomai turėtų neraminti?

Mes, moterys, turime nuostabią gamtos dovaną – estrogenus. Tai – natūralūs hormonai, kurie, be kitų savo funkcijų, saugo kraujagysles ir kaulus. Tačiau tai vyksta iki menopauzės. Dėl to moterys širdies ir kraujagyslių ligomis suserga vidutiniškai 10 metų vėliau nei vyrai. Kuo moteris vyresnė, tuo daugiau šansų ji turi patirti infarktą, insultą, galvos svaigimą arba jausti krūtinės anginos simptomus, turėti aukštą kraujospūdį.

Kai kalbu apie vyresnes moteris, noriu pabrėžti tai, ką pastebiu: viena yra atlikti tyrimus, o visai kas kita – ką mes su tais tyrimų rezultatais veiksime ir kaip toliau gyvensime. Mat vyresnės moterys mėgsta atlikti tyrimus, tačiau joms nepatinka imtis pokyčių. Žinot, kaip būna? Tarkime, 2019 m. atlikti tyrimai, rekomenduota keisti gyvenimo būdą. 2020 m. vėl atlikti tyrimai, moteris nieko nedarė, simptomai išryškėjo. 2021 m. moteriai ir vėl atliekami tyrimai. Ji ir toliau nieko nedarė: fiziškai buvo neaktyvi, priaugo dar kelis kilogramus, cholesterolio kiekis dar padidėjo. Dažna moteris baiminasi, kad vaistai nuo cholesterolio pakenks kepenims, todėl jų negeria. Taigi visuomet siūlau ne tik atlikti kraujo tyrimus, bet ir pagalvoti, ką su jais veiksime.

Tiriant cholesterolio kiekį atliekama lipidograma, kuri ir parodo „blogąjį“ ir „gerąjį“ cholesterolį. „Gerasis“ tiesiog cirkuliuoja kraujyje ir sėkmingai pasišalina, kartu surišdamas ir kai kurias kitas nereikalingas medžiagas. „Blogasis“ – mažo tankio lipoproteinai, kurie nusėda ant kraujagyslių sienelių ir formuoja aterosklerotines plokšteles. Šių riebalų sankaupų nejaučiame, kol jos neužkemša trijų ketvirtadalių kraujagyslių spindžio. Kol to dar neatsitiko, reikėtų vartoti vaistus. O ką daro moterys? Nevartoja vaistų, nes cholesterolio kiekį mažinančiais vaistais baiminasi pakenkti kepenims. Gydymas tokiais vaistais turėtų būti pradėtas laiku, tuomet ir atokieji rezultatai – išgyvenamumas ir gyvenimo kokybė – bus geresni.

Kita problema – aukštas kraujospūdis: jis dažnai nekoreguojamas metų metais, motyvuojant, kad savijauta gera, nors matuoklis rodo 150/100 mm Hg. Suvartojęs gydytojo paskirtą tabletę esant normaliam kraujo spaudimui, žmogus jaučia silpnumą, galvos svaigimą ir nusprendžia, jog vaistai netinka. Gana dažnai gąsdina ir žinia, kad vaistus teks vartoti visą gyvenimą, neužteks išgerti dėžutės. Tačiau pasirinkimų kartais nėra labai daug. Patirdami daug streso, nesveikai maitindamiesi, mažai judėdami, nevengdami svaigalų ir tabako, turime visą puokštę rizikos veiksnių.

Renkantis nieko nekeisti, viskas gali baigtis mirtimi ar neįgalumu. Kai daug rizikos veiksnių turintis žmogus patiria stresą, didesnį fizinį krūvį, deguonies poreikis staiga padidėja visame kūne, pakyla kraujospūdis, širdies susitraukimų dažnis, o širdis tam tikra reikšme badauja – kada nors aterosklerotinė plokštelė suplyšta ir skaičiuojamos sekundės. Kartais iki priėmimo skyriaus nuvykti jau nespėjama. Viskas priklauso nuo „laimės“, kurioje vietoje ta aterosklerotinė plokštelė suplyšo. Neloškite tokioje išgyvenimo „loterijoje“.

Cholesterolio kiekio tyrimus valstybė kompensuoja, o moterims, sulaukusioms 50-ies metų, atliekamas išsamus širdies ir kraujagyslių ligų rizikos vertinimas. Tiriamas kraujas, vertinamas kraujospūdis, matuojama pilvo apimtis, vertinamas gyvenimo būdas ir šeimos anamnezė, užrašoma elektrokardiograma, o nustačius didelę riziką, tyrimai tęsiami kardiologo kabinete: skiriami krūvio mėginiai, vadinamas „dviračio“ arba „bėgtakio“ tyrimas, širdies tyrimas ultragarsu, kartais ir vaizdiniai kraujagyslių tyrimai.

Pakalbėkime apie dar vieną ligą – diabetą ir tyrimus jam nustatyti.

Pasakysiu tiesiai: žmonės turi bjaurią savybę – kol neskauda, jie nelinkę ligos kontroliuoti. Tipinis pavyzdys: moteris mėgsta kepsniukus, torčiukus, yra nutukusi, parūko, mažai juda. Cukraus kiekis jos kraujyje dar atitinka normas, tačiau mes ją perspėjame, kad jau yra prediabetinė būsena. Netgi žinome, kad galime užbėgti ligai už akių, pakoregavę jos gyvenimo būdą. Moteris pritariamai palinksi, gal netgi mėnesį pavalgo salotų, tačiau palaipsniui grįžta prie jai įprastų kepsniukų ir torčiukų. Po metų jau turime diabetą...

Kai nustatome cukrinį diabetą, turime pradėti gydymą. Žinote, koks jis yra? Be skiriamų vaistų, kasdien dar reikia nueiti bent 10 tūkst. žingsnių. Tai pagerina cukraus kiekio kontrolę ir nebereikia gerti tiek daug tablečių. Deja, dažna moteris pasirenka tabletę, o ne žingsnius. Argumentai: skauda sąnarius, nėra laiko, blogas oras ir pan. Dauguma vis dar mano, kad gydymas – tik vaistai. Tačiau taip tikrai nėra. Šeimos gydytojas gali „išrašyti“ ne vaistus, o gyvenimo būdo pokyčius. Kitokią nei įprasta mitybą ir fizinį krūvį. Vien tik tablete gerų rezultatų nepasieksime.

Beje, sergant cukralige gali nieko neskaudėti. 10–15 metų. Po dešimtmečio, esant blogai cukraus kiekio kraujyje kontrolei, žmogus pradeda skųstis regėjimo sutrikimais, kenčia jo kepenys, inkstai, atsiranda pėdų, plaštakų skausmų. Laikui bėgant galima apakti, gali prireikti dializių.

Diabeto tyrimus kompensuoja valstybė. Jeigu yra šios ligos atvejų šeimoje, atlikite tyrimą kuo anksčiau. Cukraligė – ne tik vyresnių žmonių liga. Jeigu moteriai – tik 25-eri, tačiau ji skundžiasi gausiu šlapinimusi, dideliu troškuliu, greitai neteko kelių kilogramų svorio, galime įtarti pirmojo tipo diabetą. Jį parodo glikemijos tyrimas.