Kodėl valdingos ir pasiturinčios motinos dažniau gimdo berniukus

Pasirodo, kūdikio lytį gali lemti motinos charakteris ir šeimos materialinė padėtis.

Būsimo kūdikio lytį apsprendžiančių atsitiktinumų yra išties daug, bet ir dėsningumų netrūksta. Skandalingos knygos „Raudonoji karalienė“ autorius Mattas Ridley žmonių populiacijos elgesį analizuoja remdamasis gyvūnų pasaulio elgsena ir atranda nemažai analogijų.

Pasak jo, vargu ar galima pavadinti atsitiktinumu tai, kad visi keturiasdešimt du Jungtinių Valstijų prezidentai turėjo devyniasdešimt sūnų ir tik šešiasdešimt vieną dukterį. Lyčių santykis 3:2 akivaizdžiai skiriasi nuo visos populiacijos. Prezidentai – ne išimtis. Karališkųjų šeimų atstovai, aristokratai ir net pasiturintys Amerikos naujakuriai – visi turėjo šiek tiek daugiau sūnų nei dukterų.

Mokslininkai R. Triversas ir D. Willardas sukūrė šia tema gana išsamią teoriją, kuri paaiškina, kodėl geresnėmis sąlygomis gimsta daugiau berniukų. Eksperimentai su oposumais ir kitais gyvūnais parodė, kad geriau šeriami jie beveik 1,5 karto dažniau atsiveda vyriškosios lyties palikuonis. Kita vertus, susieti fizinę būklę su vaisingumu nėra jokia mistika. Kur kas labiau intriguoja Timo Clutton-Brocko iš Kembridžo universiteto atradimas – jis Škotijos pakrantėje tyrinėjo taurųjį elnią ir išsiaiškino, kad mityba ne tokia svarbi kaip socialinė padėtis, dominuojančios patelės dažniau atsiveda ne dukteris, o sūnus.

Klutono-Broko rezultatas sujudino primatologus, kurie jau seniai matė neproporcingą lyčių santykį įvairiose beždžionių rūšyse. Išryškėjo akivaizdi Peru vorbeždžionių, kurias tyrinėjo Meg Symington, užimamos padėties ir lyties sąsaja. Visi 21-os žemiausios padėties patelių jaunikliai buvo moteriškosios lyties; 8-ios aukščiausios padėties patelės atsivedė 6 patinus, o užimančios vidutinę padėtį atsivedė po lygiai patelių ir patinų. Triversas ir Willardas teigia, kad geromis sąlygomis vyriškos lyties palikuonys turi daugiau šansų prasimušti, o blogomis sąlygomis moteriškosios lyties palikuonės turi daugiau šansų išgyventi, dėl to ir vyksta tokia savireguliacija.

Panašių įžvalgų netrūksta analizuojant ir žmonių pasaulį. Jau 1966 metais Auklendo universiteto (Naujoji Zelandija) psichiatrė Valerie Grant pastebėjo akivaizdžią tendenciją, kad moterys, kurios vieną po kito gimdo berniukus, yra labiau emociškai nepriklausomos ir valdingesnės nei moterys, kurios gimdo mergaites. Pasinaudodama standartiniu testu valdingoms ir pavaldžioms asmenybėms išaiškinti, ji ištyrė aštuoniasdešimt penkias moteris pirmajame nėštumo trimestre.

Pagimdžiusios dukteris vidutiniškai gavo 1,35 valdingumo balus (skalėje nuo 0 iki 6), o pagimdžiusios sūnus surinko 2,26 valdingumo balus (akivaizdus skirtumas). Tiesa, mokslininkė tai aiškina hormonų poveikiu. Įrodyta, kad dominuojančius vaidmenis atliekančių moterų kraujyje padaugėja vyriškojo hormono testosterono, o tai gali lemti ir kūdikio lytį.

Visgi yra keistų faktų, kurie nepaaiškinami psichologiškai, endokrinologiškai ar socialiai. Knygoje aprašoma stulbinama istorija. Mažame prancūzų moksliniame žurnale 1946 metais pasirodė pasakojimas apie moterį, kuri gimdė vien dukras ir sakė, kas jos giminėje sūnus dar nebuvo gimęs. Ji buvo devintoji šeštosios dukters dukra. Brolių neturėjo nei jos motina, nei ji pati. Aštuonios jos seserys susilaukė 37 dukterų ir nė vieno sūnaus. Jos penkios tetos turėjo 18 dukterų ir nė vieno sūnaus. Iš viso dviejose šeimos kartose gimė 72 (!) moterys ir nė vieno vyro.

Kad tai galėjo įvykti atsitiktinai – mažiau kaip viena tikimybė iš tūkstančio milijardų. Šį atvejį aprašę du prancūzų mokslininkai, R. Lienhartas ir H. Vermelinas spėjo, kad toji moteris ir jos giminaitės turi kažkokį citoplazminį geną, kuris paversdavo moterišku kiekvieną embrioną.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis