Kuo moteriai ir šeimai padeda dula? Kodėl gimdymas, pasiruošimas jam ir laikas po gimdymo, dalyvaujant dulai, gali būti kur kas lengvesnis? Apie tai kalbėjomės su dula Lina Gabrijolavičiene.
Lina, įdomu, kodėl Jūs pasirinkote dulos kelią?
Mano aplinkoje buvo šį kelią pasirinkusių moterų. Apie jų veiklą domėjausi ir aš. Po kiek laiko pamačiau skelbimą apie organizuojamus dulų mokymus. Užsiregistravau spontaniškai, negalvodama, kad pabaigusi mokslus būtinai ir dirbsiu pagal šią profesiją.
O kaip yra dabar?
Dabar yra aišku – einu šiuo keliu. Tačiau pasitaiko įvairių laikotarpių. Būna, kad atsitraukiu, jog susigulėtų vienu ar kitu etapu nutikusios situacijos.
Kokios tai situacijos?
Tai įvairios patirtys. Kiekvienas susitikimas su nėščiąja ar jos šeima yra gilus patyrimas ir man pačiai. Kiekviena situacija duoda suvokimų man apie save ir apie pasaulį. Juk matau moterį pažeidžiamu gyvenimo metu. Stebiu jos būsenas, tai, kaip aplinkiniai elgiasi su ja. Tai stipriai veikia.
Ir tikriausiai ne viską, kas atrodo netinkama, galite pakeisti.
Žinoma, ne viską. Tai – kitų žmonių gyvenimai ir jų pasirinkimai.
Kuo dulos vaidmuo skiriasi nuo akušerės ar nuo vyro, taip pat dalyvaujančio gimdyme?
Akušerė yra medicinos personalo dalis, kuri rūpinasi moters ir vaisiaus būkle nėštumo, gimdymo metu ir po to. Lietuvoje dauguma vaikų gimsta būtent į akušerių rankas.
Vyrai, nepriklausomai nuo to, parodo tai ar ne, gana jautriai išgyvena gimdymo metu patiriamas emocijas. Ir dažnai gana stipriai neišmano, kas tuo metu vyksta.
Dulos kitaip priima ir mato tai, kas vyksta gimdymo metu. Pačios yra tai patyrusios ir prikaupusios žinių. Pvz., dula gali suprasti, ką reiškia gimdyvei jaustis vienišai gimdymo metu, nors aplink nuolat zuja penkių žmonių personalo komanda, bet nė vienas iš jų nežiūri į akis ir nepasako, kas su ja vyksta ir vyks. Dulos išmano, kaip veikia moters hormonai, žino gimdymo eigą ir galimus jos posūkius. Nemažas privalumas yra tas, kad dulos dalyvauja įvairių gimdymo namų gimdymuose, tad mato jų skirtumus. Gali moteriai patarti, ko tikėtis gimdant vienoje ar kitoje vietoje.
Ar gimdymo namų personalas noriai priima dulas? Visgi Lietuvoje gimdyme dalyvaujančios dulos – pakankamai naujas reiškinys.
Būna visaip. Tai priklauso nuo personalo. Vieni žmonės pokyčius priima lengviau, kiti sunkiau.
Koks dulos santykis su gimdymo namų personalu? Ar dula gali kištis, jeigu mato, kad gimdymo metu personalo veiksmai galėtų būti kitokie?
Dulos ir personalo santykiai yra gana neutralūs. Visgi kai kurios situacijos nėra paprastos. Pvz., kai kuriuose gimdymo namuose užuot skatinus gimdyvę gerti skysčių, raginama į veną statyti kateterį ir lašinti fiziologinius tirpalus. Tyrimais įrodyta – gerti vandenį gimdymo metu yra labai svarbu ir kur kas palankiau, nei gauti skysčius į kraujotaką, be to, moteris dėl džiūstančios burnos gali jausti didelį diskomfortą. Tokiais atvejais savo nuomonę turėtų išsakyti ne dula, o pati gimdyvė. Tačiau dula ją gali informuoti, pasidalinti savo nuomone.
Kokie dar mitai, pasenusi praktika gyva Lietuvos gimdymo namuose?
Deja, tokių pasenusių praktikų yra daug. Prieš keletą metų projektą laimėjusi Lietuva iš Šveicarijos gavo lėšų, kurie buvo skirti gerinti akušerinę padėtį. Buvo parengtos metodikos, kaip turėtų būti prižiūrimas gimdymas. Nors joms jau keli metai, jų laikosi tikrai ne kiekviena ligoninė. Kodėl taip yra, sunku pasakyti.
Viena iš pasenusių praktikų – primygtinis moters guldymas ant nugaros stangų metu. Žinoma, kad gimdyvei ir vaikui ši padėtis yra pati nepalankiausia. Ji kur kas skausmingesnė, nepatogesnė, sunkinanti stūmimo eigą, galinti užtęsti gimdymą. Nepaisant to, moterys vis dar guldomos, nes taip yra įprasta.
Pasenusių praktikų laikomasi ir daugiau: per greitas virkštelės užspaudimas, epiziotomija (rutiniškas tarpvietės kirpimas), nenoras duoti vandens, nuolatinis vaisiaus tonų matavimas, trukdantis moteriai judėti ir kt.
Prisiminkime praeitų metų spaudoje nušviestą situaciją, kada gimdyvė, būdama transo būsenos, atsisakė tęsti gimdymo veiklą ir dėl to buvo iškviesta policija. Mano nuomone, tai buvo smurtas prieš moterį. Kaip, Jūsų manymu, tuo atveju turėjo elgtis gimdymo namų personalas?
Tai buvo atvejis, į kurį mes, dulų asociacija, reagavome – kreipėmės į ministeriją, kliniką, kurioje moteris gimdė, ir išreiškėme savo poziciją sakydami, kad tai, kaip Jūs ir sakote, buvo smurtas prieš gimdyvę. Tačiau toks ir panašus smurtas prieš gimdyves labai paplitęs ir ne taip lengvai išgyvendinamas. Tai didelis skaudulys ir moterims, patyrusioms smurtą, sunku apie tai kalbėti, nes paprastai visuomenėje smerkiamos jos, o ne personalas.
Nežinau, kaip personalui reikėjo spręsti būtent šią situaciją, nes ten nebuvau. Manau, svarbu stiprinti prevencinį darbą, kad tokių situacijų daugiau nebūtų. Svarbu ruošti personalą. Medikai nemokomi bendravimo įgūdžių, neturi įrankių, kaip tvarkytis esant įtemptai situacijai, kaip dirbti nuolatiniame strese – suprantama, kad tai jų darbui turi įtakos.
Ar toks vadinamasis gimdymo namų smurtas prieš gimdyvę – šiandien dar dažnas reiškinys?
Informuotas pasirinkimas neseniai atliko tyrimą, kuris rodo, kad taip – smurtas prieš gimdyvę yra dažnas reiškinys. Tyrimo rezultatus galima pasižiūrėti čia: http://www.informuotaspasirinkimas.lt/p/psichologinis-ir-fizinis-smurtas.html.
Ko reikia, kad situacija pasikeistų?
Norėčiau tai žinoti. Manau, tai stipriai susiję su tuo, kad patyčios apskritai yra gana paplitusios mūsų kultūroje – mokykloje, gatvėje, televizijos programose...
Taip pat pačios gimdyvės turi neleisti netinkamai su savimi elgtis. Ir visai nesvarbu, kad teks paprieštarauti žmogui, turinčiam autoritetą. Jam taip pat galima pasakyti ne. Gimdyvę gali apginti ir jos vyras, personalui pasakydamas: Prašau taip nekalbėti su mano moterimi; Prašau patraukti nuo jos rankas; Prašau jai to nedaryti. Galimų situacijų numatymas gimdymo metu – dalis pasiruošimo temų vyrams.
Ar savo praktikoje turėjote atvejų, kada moteris rinkosi netradicines gimdymo aplinkybes, pvz., kad vaikelis užgimtų vandenyje, namuose?
Esu buvusi gimdyme, kai moteris gimdė vandenyje, dalyvavau ir gimdyme namuose, tačiau dažniausiai lydžiu moteris, kurios gimdo sausumoje ir ligoninėje.
Patirtys gimdant namuose ir ligoninėje – visiškai skirtingos. Žmonės apie gimdymą namuose turi prisikūrę daug mitų. Tyrimai rodo, kad planuotas gimdymas namuose nėra labiau rizikingas nei gimdant ligoninėje. Žinoma, išskyrus tam tikrus atvejus, pvz., priešlaikinį ar trynukų gimdymą.
Kaip dažnai moterys renkasi, kad vaikutis užgimtų vertikalioje padėtyje?
Žodis renkasi ne visai atspindi realybę. Lietuvoje yra daug ligoninių, kuriose moterys ant nugaros guldomos primygtinai. Kartais net fiziškai. O juk gimdymo metu moteris būna pažeidžiama. Reta kuri gali išlaikyti savo poziciją iki galo. Esu mačiusi ir tokių, bet tai reikalauja labai daug vidinės stiprybės. O dauguma moterų, kurios prieš gimdymą ir planavo pagimdyti vertikalioje padėtyje, pasiduoda spaudimui ir atsigula.
Ar dula, žinodama moters norą pagimdyti vertikalioje pozicijoje, gimdymo metu gali kažką padaryti?
Ir taip, ir ne. Vien dėl to, kad dula yra šalia, moteris gali prisiminti, kad norėjo kitokio sprendimo, nei reikalauja personalas, ir įgauti jėgų siekti to, ko nori. Dažniausiai čia suveikia paprasti dalykai, pvz., laikymasis už dulos stangų metu, nelipimas ant lovos arba gimdymas ant stačiai pakeltos lovos.
Kuo svarbus tinkamas kvėpavimas gimdymo metu? Koks jis turėtų būti?
Svarbu tiesiog kvėpuoti! Galima iš anksto sąmoningai stebėti savo kvėpavimą – ar kai bijau, kvėpuoju paviršutiniškai? Ar galiu kvėpuoti giliai, pilviniu kvėpavimu? Verta tiesiog atkreipti dėmesį, neužlaikyti oro plaučiuose, įkvėpti giliai, kad išsipūstų pilvas, iškvėpti ramiai. Gimdant nereikia kokio nors specialaus kvėpavimo.
Yra nedidelė dalis moterų, kurios renkasi hipnogimdymus, meditacines praktikas gimdymo metu. Tokiais atvejais naudojamos specifinės kvėpavimo praktikos – jei ketinate naudoti, tuomet jas reikėtų įvaldyti tikrai meistriškai.
Moteriai gali labai padėti, jei kažkas kvėpuoja kartu su ja. Tai jai padeda išlaikyti kvėpavimą gilų ir tolygų, jei stiprios emocijos trikdo.
Dula ir galėtų būti tas žmogus, padedantis nepamesti tinkamo kvėpavimo?
Taip. Dažnai tą darau.
Lina, pakalbėkime apie gimdymo metu patiriamą skausmą. Yra teorija, kad įmanomas beskausmis, net orgazminis gimdymas. Ką Jūs apie tai manote?
Yra tokia teorija. Dalis moterų patiria euforines būsenas gimdymo metu. Gal šis apibūdinimas, mano manymu, būtų tikslesnis. Ir nežinau, ar tai turėtų būti siekiamybė. Tokių gimdymų tikrai nedaug ir nesu tikra, ar visi gali būti tokie.
Aš į gimdymą žiūriu labiau kaip į transformaciją. O dažna transformacija yra išėjimas iš komforto zonos tam, kad taptum kitokiu, negu buvai iki tol. Mūsų kultūroje bijoma skausmo, nors tai yra privalomoji žmogiškumo dalis.
Kaip Jūs išsakote nuomonę nėščiųjų ar gimdyvių sprendimams, kuriems nepritariate?
Tai, visų pirma, būna ne mano gimdymai. Ir aš neturiu norų, pagal kuriuos mane susiradusi moteris gimdytų.
Koks dulos ir vaikelio tėčio santykis ruošiantis gimdymui ir gimdymo metu?
Prieš gimdymą bent vieną kartą būtinai noriu pasimatyti su nėščiosios vyru, išgirsti ir pajausti, kad jam tinka, jog dalyvausiu gimdyme, kad jis dėl to gerai jaučiasi. O santykiai su tokiais vyrais labai įvairūs: su vienais žvengiame, net nepavadinčiau to juoku, o su kitais labai mažai kalbame, bet jaučiame, jog vienas kitam netrukdome. Dažnai būna, kad parodau vyrams, kaip gimdymo metu liesti savo moteris tokiais būdais, kurie galėtų sušvelninti sąrėmių metu juntamą diskomfortą.
Būna, kad moterį gimdymo metu maitinu kąsniukais maistu, kad ji atgautų jėgas. Vyras tuo metu negali to daryti, nes laiko moterį. Susitinka mano ir jo žvilgsniai, ir tą akimirką pajuntame, kad kartu dalyvaujame gražiame procese.
Vyrui gali irgi būti patogiau, jei gimdyme dalyvauja ir dula. Vien dėl to, kad aš esu ir galiu padėti rūpindamasi jo moterimi, jis gali nueiti pavalgyti ir atgauti jėgas.
Ar dula konsultuoja moterį ir po gimdymo?
Taip. Yra netgi vadinamosios postpartum dulos, kurias moterys renkasi pagalbai būtent po gimdymo. Laikotarpis po vaikelio gimimo yra jautrus. Juk gimdymas palyginti trumpas ir aiškus procesas. O tapimas mama – kur kas ilgesnis. Reikia maždaug šešių savaičių, kad moteris pereitų į naują būseną, priimtų savo naują mamos rolę. O tai, kaip toliau kurs savo gyvenimą būdama mama, užtrunka dar ilgiau.
Ir tuo laikotarpiu moteriai reikia išties daug pagalbos. Jai reikia žmogaus, kuris galėtų atsakyti į klausimus: Ar aš normali, kad noriu išeiti pasivaikščioti 20 min. be vaiko? Ar kitos mamos taip daro? Kas su manimi negerai, jei jau praėjo 4 savaitės po vaiko gimimo, o jis vis dar nemoka tinkamai paimti krūties? Toks psichologinis krūvis gali būti labai sunkus.
Kai kurioms reikia tiesiog padėti susiorientuoti buityje: kada pavalgyti, kada turėti laiko sau ir pan. Dula tampa tarpnininku tarp šeimos ir specialistų, jeigu tokių reikia. Dažna dula žino gerus pediatrus, žindymo konsultantes, ginekologes, taip pat tai, kur ieškoti įvairios kitos informacijos.
Be to, moteriai svarbu iškalbėti savo gimdymo, motinystės patirtį. Jai svarbu atsakyti į klausimus: Kokia mano gimdymo patirtis? Graži ar ne? Kalbėjimas padeda išsigryninti. Vyrui, mamai gali ir pabosti klausytis, tad prireikia žmogaus iš šalies. Kartais moteriai norisi rasti atsakymus: O kodėl man taip buvo? O jeigu būčiau pasirinkusi kitaip, ar būtų nutikę taip pat?
Mes, vakariečiai, ignoruojame, kad vaiko atėjimas yra labai stiprus pokytis moters gyvenime. Tai priimti neretu atveju kainuoja daug ašarų.
Tik ne visi apie tai kalba.
Taip, nes nesame linkę parodyti savo pažeidžiamumo ar kad kažko nemokame.
Kaip užtikrinti saugią aplinką moteriai, kad ji gimdymą prisimintų kaip nuostabią patirtį?
Čia svarbu nenuslysti į norą sukurti idealų pasaulį. Juk gimdymas – reali, o ne ideali patirtis.
Visgi moteris turi jausti, kad gimdymo aplinka atliepia jos poreikius. Ar ji gali jaustis laisva paklausti septintą kartą to paties klausimo? Ji turi jaustis visiškai atsipalaidavusi, priimama tokia, kokia yra, kad procesas vyktų sklandžiai. Ir net jei po kelių savaičių moteris pasakys: Vaje, kokios nesąmonės aš norėjau, jeigu tuo metu to norėjo, vadinasi, tai buvo svarbu.
Aš žinau, kodėl pati rinkausi gimdyti su dula. O kodėl daugėja kitų moterų, gimdančių su dulomis?
Nuo karo meto lietuvės įprato pasirūpinti visais namų kampais. Ir paprašyti pagalbos niekas nemokė ir nemokėjo. Pagalbos prašymas buvo laikomas silpnybe. O tai netiesa. Žmonės – bendruomeniniai gyvūnai. Žmogus nėra lyg natūrinis ūkis, galintis save apsirūpinti nuo pradžios iki galo. Psichinę sveikatą užtikrina gebėjimas atpažinti savo poreikius ir ieškoti pagalbos tada, kada jos reikia. Ir ta pagalba reikalinga ne tik gimdymo, bet ir vaikų auginimo metu: vyro, dulos, auklės, aplinkinių. Vis daugiau moterų tą supranta, tad atsiranda didesnis poreikis į gimdymą pasikviesti pastiprinamąją komandos dalį – dulą.
