„Po sunkių ligų ar traumų pacientams tenka ilgą laiką praleisti nejudant - tai lemia kraujotakos sutrikimus įvairiose kūno vietose. Dažniausiai - kryžkaulio, klubo sąnario, sėdmenų srityse, ant alkūnių ar net pakaušio”, - vardijo daktaras.
Sutrikus kraujotakai minėtos vietos apmiršta, o susidariusios žaizdos, kad ir kaip kruopščiai prižiūrimos, tampa vartais infekcijai organizme vystytis.
„Statistika šiuo atveju iškalbinga - 70 proc. pacientų, kurių judėjimą apribojo ligos ar traumos, miršta ne dėl jų, bet dėl gretutinių pasekmių“, - apie audinių apmirimą pasakojo gydytojas V. Vaitkus.
Terminių traumų skyriaus vedėjui tenka sutikti pacientų, kurie keliolika metų ieško problemos sprendimo būdų, išleidžia milžiniškas sumas tvarsčiams ir net griebiasi pačių keisčiausių liaudiškų priemonių - barsuko taukų, žolelių mišinių ir pan.
„Yra daug literatūros, patarimų, kaip negalinčiais judėti ligoniais rūpintis, tačiau iš realios patirties matome, kad, deja, ne visada pavyksta užtikrinti kokybišką slaugą ir užkirsti kelią praguloms atsirasti. Iš tiesų pats asmeniškai susidūriau su šia problema, kai artimam žmogui po insulto nepavyko užtikrinti idealios priežiūros ir reikėjo kovoti su pasekmėmis“, - komentavo gydytojas V. Vaitkus, pabrėždamas, kad asmeninė patirtis ir lėmė norą ieškoti būdų, kaip padėti tokiems ligoniams.
Geriausios metodikos paieškos užtruko ne vienerius metus. Ir nors, pasak V. Vaitkaus, tobulėjimui ribų nėra, daktaras džiaugiasi, kad šiuo metu jau gali pagelbėti tokiems pacientams, su sąlyga - pacientas turi galėti ir norėti nors šiek tiek savarankiškai judėti.
Gydytojui skaudu, kad išties jauni žmonės, nepaisant turimos negalios galintys integruotis į visuomenę, dirbti, dėl pragulų sukeliamo psichologinio diskomforto tiesiog patys save „nurašo“.
„Žinoma, kai matai metų metus trunkančias kančias, skausmą, ne paslaptis - ir nemalonų kvapą, supranti, kad pagydyti sunku. Tačiau labai norėtųsi, kad žmonės išgirstų apie mūsų siūlomą pagalbą“, - sakė gydytojas ortopedas traumatologas.
Tokių pacientų gydymas gali užtrukti ne vieną mėnesį, todėl būtina apsišarvuoti kantrybe ir vykdyti gydytojų nurodymus.
„Be paciento pastangų mūsų idealiai atliktas operacinis gydymas bus bevaisis - visiškai nejudant susidarys naujos pragulos“, - įspėjo V. Vaitkus.
Kalbėdamas apie operacijos sudėtingumą gydant 3 ar 4 stadijos pragulas, gydytojas operaciją vadino sudėtinga tiek operuojančiam medikui, tiek pacientui, tačiau džiuginantys pastarųjų penkerių metų rezultatai ir pacientų, kentusių blogą gyvenimo kokybę, švytinčios akys V. Vaitkų skatina žengti į priekį ir skleisti gerąją patirtį.
