J. Baltrukonytė žino, kaip save pergudrauti

Dar neįpratau garsiai ištarti, kad man jau – keturiasdešimt“, – užkrečiamai kvatojasi vyriausioji žurnalo „Panelė" redaktorė Jurga Baltrukonytė. Tikrai, ji ir keturiasdešimtmetis kartu dera tiek, kiek vasara ir žieminiai batai. Ir vis dėlto... Klausiu: „O kokio amžiaus esanti jautiesi?“ Jos akyse blyksteli velniūkščiai: „25-erių.“ Ką gi, ji taip ir atrodo. Jau seniai įtarėme, kad Jurgos kūnas gyvena „atgal“, nors siela septynmyliais žingsniais veržiasi į priekį.

Požiūris. „Kai ilsėjomės Turkijoje su trijų mėnesių dukrele Paula, visi į mus žiūrėjo kaip į išprotėjusius jaunus tėvelius, sulaukusius pirmagimės (kvatojasi). Iš tikrųjų abu su vyru Algiu Kriščiūnu iš pirmųjų santuokų turime jau suaugusius vaikus, tačiau nesijaučiu pagyvenusi mama. Keliaudama po pasaulį matau, kad kitų tautų moterys save myli kur kas labiau nei lietuvės. Vakariečiai kitaip vertina ir kitus žmones. Tai rodo ir mažylių įvaikinimo pavyzdys. Lietuviai renkasi tik kokybiškus vaikus: gražius, sveikus. Užsieniečiams tinka ir apkūnūs, ir su akinukais, ir neįgalūs. Mums iš vakariečių reikia dar labai daug mokytis, ypač tolerancijos. Ir pradėti tai daryti reikia nuo požiūrio į save."

Bėgimo pradžia. „Iš pradžių dirbau „Moteryje". Tada buvau žydinti, kur kas apvalesnių formų nei dabar mergina, tačiau vis tiek, manau, buvau faina. Juk sakau: reikia save mylėti. Tiesa, būtent tada pradėjau labai aktyviai gyventi. Auginau sūnų (tada jam nebuvo nė pusės metų), daug dirbau. Norėjosi ir daug pamatyti, sužinoti. Atsimenu, rytais iš Žirmūnų mindavau dviračiu į kalbų kursus miesto centre, tada - į baseiną, kol galop nusidangindavau į darbą. Negaliu sakyti, kad esu kitokia nei visi žmonės, kad manęs neapima bloga nuotaika ar noras nieko neveikti, bet esu sumaniusi gudrų savęs apgavimo planą. Patikėkite, tikrai padeda..."

Jurgos išradimas. „Dauguma moterų planuoja ką nors pradėti nuo pirmadienio, o aš sau sakau: „Jurga, daryk tai dabar. Tik šiandien - vieną vienintelę dieną. Jei nenorėsi rytoj, kas gi tave privers?" Manau, ši trumpalaikių tikslų metodika labai tinka, pavyzdžiui, moterims, norinčioms numesti svorio. Jei šiandien pradėsi galvoti: „Iki vasaros privalau atsikratyti 20 kg", tai atrodys labai tolimas tikslas. O kadangi laiko dar - marios, tai jo įgyvendinimą galima atidėti iki rytdienos. Taip ir sukasi užburtas ratas."

Sportas. „Kai laukiausi dukters Paulos, daug sportavau. Vaikščiojau į treniruotes. Paskui pratimų, kurie nekenktų besilaukiančiai moteriai, vis mažėjo. Iki tol namuose nesportavau, tačiau šios aplinkybės privertė įsigyti svarmenis. Būdavo, rytą atsikeliu, sėdžiu, geriu kavą, pilvas pūpso. Ir taip tingisi... Tada sakydavau sau: „Tik atsistosiu ir padarysiu dešimt pratimų. Šiandien - ta vienintelė diena, kai pabandysiu tai padaryti. Rytoj - nė už ką!" Kai atsistodavau ir pakeldavau svarmenis dešimt kartų, vėl imdavau save įkalbinėti: „Na, dar dešimt! Juk visai nesunku, vienas malonumas!" Taigi mano sportai taip ir vykdavo - save apgaudinėjant. Antrą nėštumo pusę mankštinausi namuose, pati buvau susidariusi specialią 40 min. programą. Patyriau tikrą pragarą, nes sportuoti mėgstu su grupe. Iki nėštumo treniruodavausi kas antrą dieną. Būdavo, nueinu į aerobikos treniruotę, o jai pasibaigus svarstau: „Gal pasilikti ir antroje? Juk bet kada galiu išeiti, jei pasijusiu pavargusi." Visada palieku sau kelią atsitraukti. Pavyzdžiui, turėjau rimtą kojos traumą, trejus metus vaikščiojau su ramentais ir net buvau susirgusi depresija, tačiau vis tiek prisiversdavau nueiti į sporto klubą: darydavau pratimus, skirtus viršutinei kūno daliai. Sportas ir padėjo man iš tos depresijos išsivaduoti. Juk fizinis krūvis greitina medžiagų apykaitą, padeda panaikinti mažyčių nuodėmių - tokių kaip suvalgytas pyragaitis - pėdsakus, pagaliau kelia nuotaiką. Stengiuosi, kad sportuoti man būtų malonu, tad pasidomiu, kur vyksta įdomesnės treniruotės. Manau, kiekvienai moteriai labai svarbu pasirinkti tą fizinės veiklos rūšį, kuri jai patinka."

Mityba. „Nuo mažens buvau nevalgi. Ir dabar nežinau - pykti ant Dievo ar dėkoti, kad yra palyginti nedaug maisto, kurį mėgstu. Jei imčiau vardyti produktus, kurie man nepatinka, susidarytų ilgas sąrašas. Tik nežinau, ar tai padėtų kitoms, norinčioms būti lieknoms (kvatojasi). Nemėgstu kiaušinių, pieno, sviesto, majonezo, cukraus, šokolado, sriubų, svogūnų, česnakų, riebalų, mėsos (išskyrus vištieną), žuvų, jūrų gėrybių... Taip pat maišytų produktų - troškinių, mišrainių. Apskritai mano mitybos principai negali būti pavyzdys. Amžinai neturiu laiko pavalgyti, tad rankinėje nešiojuosi gabalą bandelės. Važiuodama, pavyzdžiui, maitinti Paulos, užkremtu ir vėl - bėgte. Šiaip mėgstu vaisius ir daržoves. Mano pusryčiai - kava, vaisiai ir varškė. Pietums paprastai renkuosi salotas, ant grotelių keptą vištieną ar kalakutieną su ryžiais ir daržovėmis. Vakarienei - sūris su pomidorais. Iš esmės valgau tris kartus. Tarp valgymų dar sukremtu kokį vaisių ar sausainį."

Be apetito. „Antrą savo vaiką gimdžiau būdama jau brandi mama, bet bėdų dėl antsvorio neturėjau. Ir vėl išgelbėjo mano išrankumas. Po gimdymo ligoninės patiekalus tik pauostydavau, ir iškart prapuldavo apetitas. (Man dar labai svarbu maisto spalva ir kvapas.) Trečią „bado" ligoninėje dieną Algis klausia: „Gal tau ko nors išvirti?" Sakau, atvežk ko nors iš kavinės. Atveža. Pauostau. Fui, svogūnai! Nevalgau. Kitą dieną Algis nuvažiuoja į kavinę, nueina į virtuvę ir sako: „Prašau paruošti vištos krūtinėlę be svogūnų." Visas išdidus paima paketą su maistu, nueina prie automobilio pasideda ant stogo ir... nuvažiuoja. Paketas su maistu, aišku, lieka baloje. Ateina į ligoninę visas pajuodęs kaip debesis. „Ai, sakau, ne taip jau aš ir noriu valgyti..." Taip buvo jo gaila!"

Griežtasis sutuoktinis. „Sakai, Algis garsėja reiklumu? O, jei bent kartą man pasakytų: „Pažiūrėk, kokia tu stora", ko gero tai jau būtų pretekstas rimtai susimąstyti. Tik ne apie mano figūrą, o apie mūsų santykius. Toks žmogus jau atrodo įtartinas. Nesu moteris, gyvenanti su vyru, keliančiu ypatingus reikalavimus. Jei taip būtų, suabejočiau ne savimi, o juo. Manau, tos, kurios lieknėja ne dėl savęs, o dėl kitų, dažniausiai pralaimi. Lieknėti reikia su džiaugsmu. Arba - visai nelieknėti. Aš, pavyzdžiui, neturiu svarstyklių - man svarbiau, kaip jaučiuosi."

Gyvenimo tempas. „Jis tikrai labai didelis. Mes, paneliečiai, dirbame juodai, bet... taip pat ir ilsimės. Mūsų žurnalo komanda maža, tačiau visi mėgstame panašų gyvenimo būdą. Dirbame principu: dvidešimt dienų bėgame, dešimt - ilsimės, keliaujame, ieškome naujų įspūdžių. Kūrybinį darbą dirbantis žmogus negali per visus metus turėti tik tris savaites atostogų. Na, negalima taip elgtis su rašančiu žmogumi! Jis tampa pilkas, nuobodus."

Savęs priežiūra. „Manau, kad sau skiriu mažai dėmesio. Visai nesidažau. Dievas davė tamsius antakius ir blakstienas, taigi tepliotis tušu iki šiol taip ir neišmokau. Tiesa, prieš gimdydama realiai įvertinau padėtį, žinojau, kad mano oda nebe tokia stangri kaip anksčiau, tad kas rytą ir vakarą kūną tepdavausi aliejais. Tai buvo tiesiog kančia, tačiau strijų po gimdymo, laimei, neatsirado."

Stilius. „Finansus investuoju į keliones, o drabužius perku pigiose jaunimo parduotuvėse (nežinau - pliusas tai ar minusas mano amžiaus moteriai?..) Naujus įspūdžius vertinu labiau nei garsų prekės ženklą. Žinoma, suprantu, kad atstovauju „Panelei", todėl visada turiu būti pasitempusi. Tikiuosi tokia išlikti ilgai. Turkijoje stebėjau 70-80 metų moterį, vilkinčią maudymosi kostiumėlį. Jos ir laikysena, ir figūra buvo pavydėtinos. Brisdama į baseiną, ji taip koketiškai timptelėdavo kelnaites... Tikiuosi, kol pasensiu, ir Lietuvoje žmonės ims vertinti brandžios moters seksualumą. Sienos atsidarė, žmonės išvažiavo, o baisus mūsų provincialumas liko."

Jurgos taisyklės

* Nusivylimo minutėmis paverkia, tačiau moka laiku sustoti ir mikliai ima mąstyti, kaip spręsti problemą.

* Blaiviai įvertina situaciją ir išsikelia realius tikslus.

* Siekdama juos įgyvendinti, užpatentavo išradimą - teigiamos saviapgaulės mechanizmą. (Moka save apgaudinėti atvirkščiai - sau pasako, kad pradės (sportuoti, laikytis dietos) dabar, o pirmadienį... visa tai mes velniop).

* Daug sportuoja, tačiau renkasi tik tas sporto šakas, kurios patinka.

* Išranki maistui - daugelio produktų nemėgsta nuo vaikystės, tačiau valgo vaisius ir daržoves, vištieną, ryžius.

* Labiausiai vertina pasirinkimo laisvę.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis