Šiandien minima nacionalinė skiepų diena, tad siūlome susipažinti su argumentais, kodėl skiepytis verta.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) iniciatyva 2012 metų balandžio 20 d. pirmą kartą Lietuvoje minima Nacionalinė skiepų diena. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skiepus yra paskelbusi vienu svarbiausių žmonijos atradimų. Diskusijų, ar verta skiepytis, Lietuvoje ir pasaulyje netrūksta. Skiepų priešininkai vadina šį apsaugos nuo ligų metodą nenatūraliu ir tikina, kad skiepai ne tik nėra pakankamai veiksmingi, bet netgi kenksmingi. Tačiau argumentų už skiepus vis dėlto yra kur kas daugiau ir jie atrodo gerokai racionalesni.
1. Skiepai padeda apsisaugoti nuo sunkių ir neretai mirtinų ligų
Nuomonių apie tai, kad skiepai yra stresas organizmui, kad juose esama pavojingo gyvsidabrio, kad jie gali sukelti alergiją, pasigirsta nuolat. Vis dėlto niekas neabejoja, kad net jei ir atsiranda neigiamų organizmo reakcijų į skiepus, tai yra kur kas mažesnė blogybė už tas ligas, nuo kurių skiepai padeda apsisaugoti. Pavyzdžiui, difterija kadaise buvo viena dažniausių vaikų ligų bei mirčių priežasčių. Poliomielitas sukelia sunkią fizinę ir psichinę negalią, juo susirgusiam žmogui gresia paralyžius. Hepatitas B yra viena iš kepenų vėžio priežasčių, žmogaus papilomos virusas gali sukelti gimdos kaklelio vėžį, erkinis encefalitas – lemti protinę negalią ar mirtį ir t.t. PSO duomenimis, kasmet pasaulyje skiepai išgelbėja apie du milijonus žmonių gyvybių. Besivystančiose šalyse, kur nėra galimybės pasiskiepyti, kas antras vaikas iki 5 metų amžiaus miršta nuo užkrečiamų ligų.
2. Skiepijamės ne tik dėl savęs
Daug mamų šiandien atsisako skiepyti savo vaikus, motyvuodamos tuo, kad pavojus susirgti tam tikromis ligomis yra mažesnis nei galimos skiepų komplikacijos. Tačiau tai gana siauras ir egoistiškas požiūris – džiaugtis, kad daugybė ligų šiandien yra beveik išnykusios, galime tik todėl, kad kiti žmonės nevengė skiepytis patys ir skiepyti savo vaikus.
1936 m., praėjus vos šešeriems metams po to, kai skiepas nuo raupų tapo privalomas, užfiksuotas paskutinis raupų atvejis Lietuvoje. Vakcinos lėmė, kad pasaulyje ir Lietuvoje išnyko ne tik raupai, bet ir baigia išnykti poliomielitas, sparčiai judama tymų ir raudonukės išnaikinimo link. Ėmus vakcinomis valdyti tokias ligas kaip stabligė, difterija, kokliušas, ženkliai sumažėjo naujagimių sergamumas šiomis ligomis.
Pasiekti tokių rezultatų buvo įmanoma tik todėl, kad skiepijimo programos buvo visuotinės ir privalomos. Ne veltui PSO 1974 m. inicijavo išplėstinę imunizacijos programą visame pasaulyje, siekiant apsaugoti vaikus nuo šešių pavojingų užkrečiamų ligų. Šiuo metu Lietuvoje skiepai nebėra privalomi, tad beveik pusė tėvų atsisako vienokių ar kitokių skiepų. Tačiau kitose šalyse, tarkim, JAV reikalaujama, kad bendraisiais skiepais būtų paskiepyti visi vaikai, kuriuos ketinama leisti į valstybinę mokyklą, stojant į užsienio universitetus taip pat gali būti prašoma pateikti skiepų kalendorių. Kai kuriose šalyse į nacionalinį skiepijimų kalendorių įtraukiami ir skiepai nuo meningokokinės ir pneumokokinės infekcijos, vėjaraupių, žmogaus papilomos virusinės ir rotaviruso infekcijų.
3. Atsisakius skiepų, mirtinai pavojingos ligos gali atsinaujinti
Difterija, tuberkuliozė – tai vienoje, tai kitoje šalyje stebimi šių ligų nauji protrūkiai, nors buvo manoma, kad skiepai jas beveik visiškai išnaikino. Beveik prieš 20 metų Europą sukrėtė netikėta difterijos epidemija, neaplenkusi ir Lietuvos – pasaulyje sirgo dešimtys tūkstančių žmonių, tūkstančiai mirė nuo ligos, kuri, kaip manyta, buvo nugalėta.
Tam tikrą laiką kai kuriose Vakarų šalyse vaikai nebebuvo skiepijami nuo tymų. Neseniai sergamumas šia liga pasiekė dešimtis tūkstančių atvejų, registruojami net mirčių faktai.
4. Skiepai kainuoja mažiau nei gydymas
Skiepai kainuoja mažiau visomis prasmėmis – ir sveikatos, ir finansine. Nesunku įvertinti, kiek kainuoja vaistai, ligonio priežiūra sveikatos įstaigose, jo prarastas darbingumas ir pan. Svarbu ir tai, kad skiepai užkerta kelią ligos plitimui, tad investicija tampa keleriopai veiksmingesnė. Ne veltui labiau pasiturinčios šalys taiko platesnes skiepijimo programas ir remia įvairias vakcinas. Bendras šiais laikais naudojamų vakcinų apsauginis efektyvumas yra kur kas didesnis, nei daugumos vaistų ir svyruoja nuo 60 iki 100 proc., o dažniausiai siekia 90 proc. – 95 proc.
5. Skiepai nėra tokie nenatūralūs, kaip teigiama
Aplinkoje mūsų nuolat tyko įvairūs pavojai. Į organizmą patekus pavojingiems virusams ar bakterijoms, mūsų imuninė sistema juos atpažįsta kaip svetimkūnius ir ima su jais kovoti. Imuninės sistemos ląstelės įsimena šiuos įsibrovėlius, tad tos pačios rūšies virusams ar bakterijoms vėl mėginant įsiveržti į organizmą, jis jau sugeba greitai reaguoti ir apsisaugoti nuo ligos.
Panašiu principu veikia ir vakcinos. Tai sudėtinis preparatas, kurio svarbiausia dalis susilpninti arba negyvi mikroorganizmai – bakterijos, virusai arba jų dalys. Įskiepijus vakciną ir suleidus antigenų organizmui, yra sužadinamas jo imunitetas. Kad įmuninė sistema „įsimintų“ įsibrovėlius reikia pakartotinio skiepijimo. Tačiau po jo sukuriama apsauga maždaug 20 metų.
6. Vakcinos saugesnės nei „ natūralūs“ virusai
Natūralioje aplinkoje cirkuliuojantys virusai nuolat kinta, mutuoja, kryžminasi, tad jų poveikis ne visada yra nuspėjamas ir kontroliuojamas. Tuo tarpu vakcinų saugumą padeda užtikrinti valstybinės ir tarptautinės vakcinų saugumo priežiūros sistemos. Joks gamintojas negali pardavinėti skiepų, negavęs tam leidimo (licenzijos).
Nemokami skiepai
Lietuvoje įgyvendinama Nacionalinė imunoprofilaktikos 2009-2013 m. programa. Pagal šią programą Lietuvoje kūdikiai ir vaikai skiepijami nuo dešimties užkrečiamųjų ligų (tuberkuliozė, hepatitas B, kokliušas, difterija, stabligė, poliomielitas, Haemophilus influenzae B tipo infekcija, tymai, raudonukė, epideminis parotitas) pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių.
Taip pat jau trečius metus iš eilės valstybės lėšomis skiepijami suaugę asmenys, priklausantys tam tikroms rizikos grupėms gripo vakcina; asmenys po traumų skiepijami nuo stabligės, asmenys, sužaloti naminių ar laukinių gyvūnų – nuo pasiutligės. Taip pat vyresni nei 26 m. asmenys skiepijimai difterijos vakcina.
Pagal Nacionalinę imunoprofilaktikos 2009-2013 m. programą, atsižvelgus į šalies ekonomines galimybes, numatyta į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių įtraukti vaikų skiepijimus konjuguota pneumokokine vakcina, taip pat įtraukti skiepijimus žmogaus papilomos viruso vakcina.
Tai įdomu
Kas bendra tarp skiepų ir karvių?
Terminą „vakcinavimas“ pirmasis panaudojo anglų mokslininkas Edwardas Jenneris, kuris 1796 m., pirmą kartą įskiepijo karvių raupų pūslelės turinį žmogui. Su šiais eksperimentais susijusi ir žodžio „vakcinavimas“ kilmė – „vacca“ lotyniškai reiškia karvę. E. Jennerio idėjas bei metodus toliau plėtojo prancūzų mokslininkas Louis Pasteuras, pasiūlęs panašiu būdu skiepyti nuo juodligės ir pasiutligės.
