Sportas gali ne tik sustiprinti, bet ir nusilpninti mūsų organizmą. Pakenkti sau galima netinkamai maitinantis.
Ne paslaptis, kad dauguma žmonių sporto griebiasi ne tiek dėl sveikatos, kiek norėdami numesti svorio. Kad efektas būtų pastebimesnis, pradeda ir mažiau valgyti. Tačiau griežta dieta ir sportas gali gerokai nualinti organizmą. Ką daryti, kad taip nenutiktų?
„Aktyviai treniruojantis dar labai svarbu vartoti pakankamai skysčių, nes organizmas skysčius išprakaituoja. O su prakaitu juk netenkama ir įvairių biologiškai aktyvių medžiagų“, – tvirtina Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės masažuotojas Juozas Petkevičius.
Kitas reikalas, jei mityba nėra subalansuota, o fizinis krūvis – nemažas. Tokiu atveju organizmui ilgainiui gali pradėti trūkti vienokių ar kitokių medžiagų. Anot Juozo Petkevičiaus, intensyvius fizinius krūvius nuolat patiriantiems asmenims būtina vartoti maisto papildų, vitaminų. Jie padeda atstatyti prarastas jėgas, organizmui grąžina prarastas medžiagas.
Vienos svarbiausių mineralinių medžiagų sportuojant – tai kalis ir magnis. Kaip teigia bendrosios praktikos gydytojai, magnio trūkumas apie save „praneša“ raumenų mėšlungiu, t. y. nevalingu šlaunų, blauzdų ar pėdų raumenų susitraukimu. Tinkama mityba (daug magnio turi žuvis, duonos gaminiai iš grubiai maltų grūdų miltų, avižų dribsniai, ryžiai, kopūstai, špinatai, riešutai, pupelės, žirniai, paprika, moliūgų ir saulėgrąžų sėklos, soja, šokoladas, bananai, abrikosai, arbūzai), žinoma, yra pagrindinis magnio šaltinis, tačiau kartais jie visų poreikių nepatenkina. Renkantis maisto papildą, būtina atminti, kad magnis ypač dera su B grupės vitaminais – su jais sudaro itin palankias kombinacijas, gerinančias nervų sistemos veiklą, nervinių impulsų sklidimą į raumenis. Taip pat – su kalciu. Rekomenduojamas magnio vartojimo kursas - 1-2 mėnesiai.
Kalis būtinas normaliai širdies veiklai bei arteriniam kraujo spaudimui palaikyti. Trūkstant kalio, jaučiamas nuovargis, gali sutrikti širdies veikla, padidėti kraujospūdis, skaudėti raumenis. Kaliu organizmas aprūpinamas valgant pakankamai džiovintų vaisių, riešutų, pupelių, žirnių, bulvių, špinatų, kviečių, sėlenų, moliūgų. Mokslininkai yra paskaičiavę, kad su maistu žmogus gali papildyti vos vieną procentą kalio atsargų, tad būtina prisiminti maisto papildus su kaliu.
Naudingi patarimai
Nesportuokite persivalgę. J. Petkevičius teigia, kad negalima sportuoti sočiai prisivalgius ar juo labiau persivalgius. Tuomet organizmas jaučiasi apsunkęs, kai kuriems kyla rūgštingumas, pučia pilvą. Galimos ir kitokios traumos, pavyzdžiui, gali trūkti skrandis.
Valgykite reguliariai. Gerą savijautą ir dailias figūros linijas sportuojantiems garantuoja pusryčiams valgomas angliavandenių gausus maistas, sotūs pietūs bei liesas baltymų turtingas vakarienės patiekalas. Valgyti reikėtų reguliariai, kasdien maždaug tuo pačiu metu, stengtis nepersivalgyti.
Nesportuokite alkani. Jokiu būdu negalima nevalgyti sportuojant. Tuomet organizmui trūks energijos ir jis pradės naikinti save iš vidaus. Pasekmės gali būti nepataisomos.
Minimalus laiko tarpas tarp treniruočių – 8 valandos. Nėra vienos universalios taisyklės, kiek kartų per savaitę derėtų mankštintis. Tai daryti galima kasdien, kas antrą ar kas trečią dieną, bet ne dažniau kaip kas 8 val. Svarbiausia - įsiklausyti į savo organizmą. Jei siekiama numesti svorio, treniruotės turėtų būti reguliarios.
Darykite pertraukas. Motyvacijos sportuojant kartais pritrūksta net profesionaliems sportininkams, ką jau kalbėti apie mėgėjus. Jos neprarasti padeda savaitės ar dviejų pertrauka. Ją būtina daryti kas kelis mėnesius. Kodėl? Nes organizmas ilgainiui pripranta prie tų pačių pratimų, krūvio, tad jam reikalingi pokyčiai. Be to, tokiu būdu išvengiama monotonijos, sportas netampa prievarta. Svarbu atminti, jog net tuomet kai nesportuojama, būtina laikytis sveikos mitybos principų, jie neturėtų pasikeisti.
