Prieš mėnesį viena skrandžio mažinimo operacija baigėsi paciento mirtimi. Tai paskatino dar kartą pasverti šios procedūros riziką ir naudą.

31 metų Nerijus Juškėnas iš Rokiškio buvo įsitikinęs, kad tai nėra sudėtinga chirurginė procedūra. Ir iš tiesų – praėjus vos kelioms paroms po tokios operacijos ligonis paprastai išleidžiamas į namus. 230 kilogramų sveriančiam vyrui šis būdas atsikratyti viršsvorio atrodė veiksmingiausias, nors kainavo ne taip jau mažai – beveik 6000 litų. Deja, po operacijos praėjus 9 paroms jis mirė, kaip įtariama, dėl infekcijos. Tai pirmas atvejis Lietuvoje, kai mirties priežastimi tapo skrandžio mažinimo operacija.

Be abejo, infekcija yra veikiau atsitiktinumas, galintis ištikti bet kokios chirurginės intervencijos metu, tačiau, kalbant, apie skrandžio mažinimą, ji – ne vienintelis ir anaiptol ne pats dažniausias pavojus. Šią procedūrą lydi daugybė kitų reiškinių, kurių pacientai dažniausiai nelinkę sureikšminti.

Kaip tai daroma?
Skrandžio mažinimo operacijos tikslas – paveikti natūralų fiziologinį alkio ir sotumo reguliavimo mechanizmą. Lietuvoje paprastai atliekamos dviejų rūšių operacijos: skrandžio apjuosimo - uždedamas vadinamasis žiedas (sumažinamas skrandžio tūris) ir malabsorbcinė operacija (sumažinamas skrandis ir dalis žarnyno). Be to, atliekant endoskopinę operaciją į skrandį gali būti įdedamas jį užpildantis balionas. Visų šių būdų principas – į sumažintą skrandį patekęs maistas greičiau sukelia sotumo jausmą, nes užtenka labai mažo jo kiekio, kad išsitemptų skrandžio sienelės. Tuomet duodamas signalas smegenims, veikiami sotumo centrai ir noras valgyti praeina.

Operacijos pliusai
Šias operacijas žmonės renkasi noriai, nes jos gana nesudėtingos, efektas akivaizdus ir svarbiausia – nekamuoja nuolatinis alkio jausmas, kaip, tarkim, laikantis griežtų dietų.

Teigiama, kad tai padeda išsiugdyti sveikus mitybos įgūdžius, atsikratyti polinkio apsiryti, nes valgyti tenka po nedaug ir dažnai.

Pasak medikų, pooperaciniu laikotarpiu pacientai netenka 50-90 proc. antsvorio, 70-90 proc. išnyksta cukrinis diabetas, arterinė hipertenzija, miego sutrikimai ir kiti su nutukimu susiję pavojai sveikatai.

Griežtas mitybos režimas
Nors šios operacijos pageidautų daug kas, norintis sulieknėti, ji rekomenduojama tik tuomet, kai nutukimas virsta rimta problema – KMI viršija 40. Problema ta, kad taip stipriai nutukusius žmones itin sudėtinga operuoti, taigi padidėja komplikacijų tikimybė.

Be abejo, dauguma operacijų praeina visiškai sėkmingai, tačiau tai nereiškia, kad po jos pagaliau gali ramiai atsikvėpti. Po operacijos labai svarbu griežtai paisyti mitybos taisyklių. Patiekalai turi būti virti, trinti, troškinti, gaminti garuose, bet ne kepti. Nerekomenduojama valgyti kieto maisto – net viena riekė juodos duonos gali sukelti nemažų problemų.

Reikia atsisakyti maisto produktų, skatinančių vidurių pūtimą, – pupų, žirnių, juodos duonos, kopūstų, obuolių ir t.t. Draudžiama vartoti itin aštrius prieskonius. Daugeliui pacientų po skrandžio operacijos negalima vartoti pieno produktų. Po valgio nerekomenduojama gerti skysčių, nes jie pagreitina turinio slinkimą iš skrandžio į plonąją žarną, o tai gali paūminti nemalonius pojūčius.

Nepatariama valgyti saldumynų, tačiau tai jau išties rimtas išbandymas daugeliui – JAV pastebėta, kad žmonės bando „apgauti“ organizmą, tarkim, gerdami ištirpintą šokoladą.

Pernelyg apkraunamas žarnynas
Remiantis įvairių šalių studijomis, nustatyta, kad maždaug pusė pacientų po skrandžio mažinimo patiria tokius reiškinius, kaip pykinimas, tinimas, skausmai, vėmimas ir viduriavimas. Tai žarnų atsakas – jos yra priverstos perimti dalį skrandžio darbo, bet nepajėgia kompensuoti visų jo funkcijų.

Nepakankamai suvirškintas maistas iš skrandžio didelėmis porcijomis patenka į plonąsias žarnas, jos sudirginamos. Pavalgęs žmogus gali jausti silpnumą, padažnėjusį širdies plakimą, dalvos svaigulį ir t.t. Simptomai paprastai pasireiškia per pirmas 20–30 minučių po valgio arba po 2–3 valandų. Pagulėjus 15–20 minučių, jie paprastai išnyksta.

Taip pat suvalgytas maistas iš skrandžio gali patekti atgal į stemplę, sukeldamas nemalonų deginimo jausmą, skausmą.

Trūksta būtinų medžiagų
Dėl itin mažo maisto kiekio organizmui sunku gauti reikiamą kiekį būtinų medžiagų, mikroelementų ir vitaminų. Neretai dėl to vystosi anemija (ši išryškėja po operacijos praėjus 1-2 metams). Būtina valgyti daug baltymų turinčių maisto produktų, tačiau vien to retai pakanka – tokiems pacientams paprastai skiriamos B grupės ir kitokių gyvybiškai svarbių vitaminų bei mikroelementų injekcijos (geriami papildai nelabai tinka).

Statistika rodo, kad asmenims, kurių skrandis operuotas, dažniau išsivysto onkologinės ligos, ypač jei po operacijos praėjo 10 ar daugiau metų. Todėl, atsiradus naujiems negalavimams, nelaukite, kol jie praeis savaime, pasikonsultuokite su gydytoju.

„Tai būdas neprisiimti atsakomybės“
Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė knygoje „Visaverčio gyvenimo vadovas“ (leidykla „Alma littera“) atvirai išsakė savo nuomonę apie šias operacijas.

„Nutukimas gali ir turi būti gydomas chirurginiu būdu tada, kai to reikia. Tačiau šiuo metu vyraujanti nuomonė, kad „pasidarau operaciją ir esu lieknas“ – klaidinga. Tai dar vienas būdas neprisiimti atsakomybės. Nutukimas – liga, gydoma konservatyviai arba radikaliai. Žiedas – operacija, „sunkioji artlerija“. Gydant nutukimą, ji taikytina tik kraštutiniais atvejais, kai žmogui kyla grėsmė dėl gyvybės ar sveikatos. Bet tik vienetams gresia mirtis nuo nutukimo. Tai neprilygsta procedūrai, kai pas kosmetologą nueini užsidėti kaukės. Apie operacijos būtinumą sprendžia gydytojų konsiliumas. Žvaigždės, verslininkai skleidžia madą radikaliai kištis į organizmą ir savo kūną formuoti greituoju būdu.

Dauguma asmenų mano, kad operacija išsprendžia viską ir pačiam daugiau nereikės nieko daryti. Bet suformuotam mažesniam skrandžiui reikia daugiau dėmesio: turi mažiau ir dažniau valgyti, atsisakyti alkoholio, kad neprarastum budrumo maisto kiekiui. Sunku įveikti valgymo įpročius, bet jeigu jų nekeisi, bus komplikacijų, diskomfortas, vienas jų – vėmimas. Be to, ir po skrandžio apjuosimo galima priaugti svorio. Žmogus pasiilgsta persivalgymo jausmo, tad pradeda valgyti šokoladą, paskanintą grietinėle, praranda savikontrolę.“