Išpopuliarėjus ekologiškai kosmetikai, dažnai tenka girdėti, kad ji yra be parabenų, konservantų, dirbtinių dažiklių ar kvapų. Bet kodėl mus tai turėtų džiuginti?
Skaitydami kosmetinių priemonių informaciją apie sudėtį, paprastai sutrinkame gerokai labiau, nei skaitydami maisto ar kitų produktų etiketes. Visi pavadinimai čia yra moksliniai, jų gausu, ir nelabai suprantama, kurie iš jais pažymėtų produktų yra natūralūs, kurie sintetiniai, kurie pavojingi, o kurie naudingi. Šiais laikais kosmetikos gamyboje naudojama apie 10 tūkstančių skirtingų ingredientų.
Pagrindiniai komponentai
Kosmetikos sudėtis rašoma mažėjimo tvarka – kuo daugiau medžiagos, tuo ji arčiau sąrašo pradžios. Visos kosmetinės priemonės turi vadinamąjį pagrindą, kuris sudaro net 80 proc. priemonės. Jį paprastai sudaro vanduo, aliejai ir emulsikliai. Sąrašo pabaigoje paprastai nurodomi konservantai, dažikliai. Augalai nurodomi lotynų kalba ir dažnai skliausteliuose paminimas angliškas jų pavadinimas. Pavyzdžiui, ramunėlių ekstraktas – Chamomile Recrutita (Camomile Extract) arba avokado aliejus – Persea Gratissima (Avocado Oil).
Vanduo – pagrindinė visų kremų ir pienelių sudėtinė dalis. Jis atskiedžia brangesnius ingredientus, yra kitų medžiagų tirpiklis. Vanduo yra ir odos drėkiklis, bet oda „išorinio“ vandens pasisavina vos 10–30 proc. Tad kur kas svarbiau drėkinti odą iš vidaus – t. y. vartoti pakankamai skysčių. Dauguma gamintojų naudoja paprastą distiliuotą vandenį (Aqua). Rečiau naudojamas mineralinis jūros vanduo (Maris aqua). Dar didesnė retenybė – distiliuoti augalų ekstraktai, arba hidrolatai (angustifolia water; extract). Šie odai yra geriausi.
Lipidai (riebalai) – kitas svarbus ingredientas, nes sulaiko odoje drėgmę. Jie gali būti mineraliniai, sintetiniai ar natūralūs. Mineraliniai ir sintetiniai lipidai gamintojų labai mėgstami dėl pigumo. Be to, su jais lengviau dirbti – jie geriau atlaiko temperatūros svyravimus, neturi kvapo ir kt. Tačiau šios medžiagos neduoda odai jokios naudos. Jos tiesiog sudaro nepralaidų sluoksnį ir trukdo odos normaliam funkcionavimui. Be to, mineraliniai aliejai ir silikonai gali kauptis organizme.
Dažniausiai naudojamas pigiausias cheminis produktas – mineralinė alyva, gaunama sieros rūgštimi apdorojant naftos sočiųjų angliavandenilių frakciją (paraffinum liquidum, petrolatum, mineral oil; vaseline; paraffin; ozokerit (blakstienų tušuose); polyisobutene (lūpų blizgiuose); E 905). Sintetinius silikonus atskirsite pagal priesagą „-cone“ (dimetchicone, cyclomethicone).
Aliejus iš naftos (mineralinė alyva) – pagrindinė kūdikiams skirtų aliejukų sudedamoji dalis. Bet neįsivaizduokite, kad naudodami kūdikiams skirtus produktus tausojate odą. Karolinska instituto Švedijoje mokslininkai nustatė, kad nuolatinis mineralinių aliejų buvimas ant odos sukelia lėtinį odos mikrouždegimą, kuris vėliau vystosi į reumatinius sąnarių pakitimus.
Natūralūs aliejai gali būti gyvūninės arba augalinės kilmės. Lanolinas (lanolinum), išgaunamas iš avių vilnos, natūralus, bet, deja, neretai sukeliantis alergiją. Rafinuoti augaliniai aliejai, vaškai žymimi oil, wax.
Vertingiausi odai ir brangiausi yra augaliniai nerafinuoti šalto spaudimo aliejai; bet gamybai jie naudojami rečiausiai, nes primeta galutiniam produktui savo spalvą ir kvapą; mažiau stabilūs, jų galiojimo laikas trumpesnis. Dėl aukštos savikainos jie dažniausiai naudojami tik sertifikuotos natūralios kosmetikos pagrindui gaminti. Į kitas kosmetines priemones jų dedama taip mažai, kad vargu ar išvis įmanoma pajusti poveikį – jei ant buteliuko stambiomis raidėmis parašyta, kad tai kremas su avokado aliejumi, o pats avokado aliejus sudėties aprašyme atsiduria sąrašo gale, supraskite tai tik kaip reklaminį triuką.
Emulsikliai reikalingi tam, kad surištų iš esmės nesimaišančias medžiagas – vandenį ir riebalus. Emulsikliai (Ceteareth-10, Cocamide DEA, PEG-7 Glyceryl Cocoate ir t. t.) dažniausiai yra vaškinės prigimties medžiagos, todėl jie nusėda odos raginiame sluoksnyje – suklijuoja paviršines negyvas ląsteles. Naudojant produktus su tokiais emulsikliais, negyvas odos raginis sluoksnis darosi vis storesnis, oda pilkėja, tampa „nebegyva“, išraižyta smulkiomis raukšlelėmis, prašosi nušveičiama (tenka įsigyti dar ir šveitiklį). Tai sutrikdo normalų kasdienį negyvų ląstelių lupimąsi, neleidžia natūraliai atsinaujinti epidermiui (paviršiniam odos sluoksniui).
Natūralios kilmės emulsiklis yra nerafinuotas bičių vaškas (cera flava/cera alba), kurį naudojant oda gauna bioaktyvių medžiagų – vitaminų, propolio, medaus, specialių rūgščių.
Kosmetika kosmetikai
Kad kosmetinė priemonė gerai atrodytų, skaniai kvepėtų, lengvai teptųsi ir ilgai negestų, į ją pridedama begalė pagalbinių medžiagų: konservantų, stabilizatorių, putojimą skatinančių medžiagų, absorbentų, tirpiklių, dažiklių, kvapiklių ir t. t. Kitaip šios medžiagos dar vadinamos kosmetika kosmetikai.
Mūsų odai šios pagalbinės kremų medžiagos visiškai nereikalingos ir netgi žalingos. Jos kaupiasi arba paviršiniame raginiame sluoksnyje, arba dermoje, poodžio riebaluose ir netgi kepenyse. Nuolat naudojamos, gali sutrikdyti normalią medžiagų apykaitą ir pakenkti odos funkcijoms.
Konservantai – daugiausiai diskusijų kelianti grupė. Jų reikia visiems produktams, kurių sudėtyje yra vandens, nes vanduo puiki terpė daugintis bakterijoms. Nustatyta, kad šios medžiagos yra dažniausia odos alergijų priežastis; tiriamos jų sąsajos su vėžiniais ir kt. susirgimais. Šiuo metu Europoje leidžiamų naudoti konservantų sąraše yra 154 sintetinės medžiagos. Visos jos yra sveikatai pavojingos, dėl to jų kiekis produkte ribojamas.
Parabenai (Paraben Metyl, Butyl, Propyl, Isobutyl ir t. t.) – tai konservantai, naudojami produkto galiojimo laikui pailginti beveik visose plaukų bei odos priežiūros produktuose. Patekę į organizmą jie imituoja estrogenų veiklą ir šitaip trikdo hormonų pusiausvyrą. Gali būti daugelio alerginių reakcijų ir odos išbėrimų priežastimi. Parabenai turi savybę įsisiurbti į giliausius odos sluoksnius, absorbuotis kraujotakos sistemoje bei susikaupti organizmo audiniuose. Taip šios medžiagos gali pasiekti didelę koncentraciją ir pastebimai kenkti imuninei sistemai. Be to, šios medžiagos per motinos organizmą yra perduodamos palikuonims (parabenai surasti ir motinos piene). Neseniai JAV tyrinėti krūties vėžio susirgimo atvejai parodė – parabeno liekanų rasta 18-oje iš 20-ies tirtų auglių.
Dabar daugėja kosmetikos „be parabenų“. Tai nereiškia, kad konservantų joje nėra – tiesiog produktai konservuojami kitomis, ne mažiau kenksmingomis, bet mažiau girdėtomis cheminėmis medžiagomis: chloro, fenolio junginiais. Muiluose, prausikliuose, dantų pastoje ir dezodorantuose dažniausiai naudojamas triklozanas (triclosan) arba triklokarbanas (triclocarban). Triklozanas buvo sukurtas kaip chirurgijos sričiai skirta valymo priemonė. Jis taip pat yra naudojamas pesticiduose. Pastaraisiais metais buvo įtrauktas į sąrašą plataus vartojimo produktų, skirtų bakterijoms ir grybeliams naikinti. JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro pranešime teigiama, kad ši medžiaga dabar yra taip paplitusi, jog jos liekanų randama 75 proc. žmogaus šlapimo mėginių. Triklokarbanas, naudojamas muiluose, šampūnuose, sutrikdo žmogaus organizmo hormoninį aktyvumą.
Paprastas būdas įvertinti, ar daug konservantų yra kosmetikoje – žiūrėti į jos galiojimo laiką. Dažniausiai neatidaryta kosmetika galioja 30 mėnesių, natūrali – iki 2 metų. Atidarius indelį (galiojimo laikas taip ir žymimas – atidaryto indelio piešinys ir ant jos parašytas skaičius su raide M, žyminčia mėnesius), paprastai kosmetika turi būti sunaudojama per 12 mėnesių, o natūralios kosmetikos galiojimo laikas negali būti ilgesnis nei 6 mėnesiai.
Šių ingredientų taip pat būtų gerai vengti:
Propileno glikolis (Propylene Glycol, propan-1,2-diol, PG).
Trietanolaminas, dietanolaminas (Triethanolamine (TEA), Diethanolamine (DEA)).
Sodium Lauryl Sulfite (SLS) ir Sodium Laureth Sulfate (SLSE).
PVP/VA Copolymer
Sintetiniai dažikliai (Synthetic Colors) Etiketėse jie gali būti pažymėti FD&C arba D&C.
Sintetiniai kvapai (Synthetic Fragrances).
Toluenas (metilenbenzenas), formaldehidas, ksilenas (dimetilbenzenas).
Butilhidroksitoluenas (BHT/BHA).
Ar natūrali kosmetika veiksminga?
Natūrali, ekologiška kosmetika yra gerokai brangesnė, nes pagaminti ją kur kas sudėtingiau. Tačiau nuo natūralių priemonių žmones sulaiko ne vien jų kaina. Ne vienas nusivilia šių priemonių veiksmingumu. Kad jos tinka ne visiems, patvirtina ir specialistai. Dermatologai sunerimę dėl natūralių aliejų naudojimo veido odos priežiūrai, nes susiduria su lavina klienčių būtent taip susigadinusių savo odą. Anot jų, retai moteriai jis tinka.
Stilistas Kęstas Rimdžius piktinasi, kad spaudoje pernelyg liaupsinamos ekologiškos plaukų priežiūros priemonės, nors iš tiesų yra visiškai neveiksmingos. Ekologiški šampūnai, anot jo, yra „tušti“. Jie tik išplauna riebalus ir pašalina nešvarumus, tačiau nepuoselėja plaukų, neaprūpina jų būtinomis medžiagomis, nors iš tiesų, ypač vyresniame amžiuje, jiems papildoma priežiūra yra būtina.
Natūralūs aliejai lyg ir turi visko, ko reikia – A ir E vitaminų, omega 3 rūgščių ir t.t., tačiau jie, anot K.Rimdžiaus, sunkiai išsiplauna, todėl plaukas vis labiau aplimpa, nekvėpuoja ir ilgainiui praranda gyvybingumą ir spindesį.
Ką daryti?
Rinkdamiesi kosmetiką turėtume vadovautis sveika galva ir savo poreikiais.
1. Nedarykite kardinalių pokyčių, neskubėkite išmesti visos sintetinės kosmetikos ir pulti prie natūralios. Savo kosmetinę keiskite pamažu.
2. Nebūtinai gera kosmetika yra tik ta, kuri yra 100 proc. ekologiška. Tačiau jei joje nėra parabenų, emulsiklių, dirbtinių kvapų, dažiklių ir šiaip komponetų iš aukščiau minėto sąrašo, jau neblogas pasiekimas.
3. Natūralūs ingredientai dažniau sukelia alergiją, todėl perėję prie jų atidžiai stebėkite odos reakciją ir nesitikėkite, kad išberta oda ilgainiui ims ir pripras.
4. Dar sudėtingesnė situacija su namų sąlygomis gamintais kremais. Juos būtina suvartoti tuoj pat, nes gaminant juos neįmanoma laikytis visų sterilumo reikalavimų, todėl sukuriama gera terpė bakterijoms daugintis.
5. Svarbiausia taisyklė – mažiau vartokite. Kažin ar būtina turėti po atskirą kremą kiekvienai kūno daliai ir kiekvienam paros laikui. Tai komercinė apgaulė. Įdomumo dėlei patyrinėkite savo naktinio ir dieninio arba paakių ir veido kremų sudėtį. Nustebsite pamatę, kad ji beveik identiška. Daugumai moterų, neturinčių didelių odos problemų, užtenka kokybiškų drėkinamojo, maitinamojo kremų, prausiklio ir jei norite liftingo – raukšles patempiančio kremo ar serumo ypatingiems atvejams, nenaudokite jo kasdien. Kūnui, jei nesate alergiška, galite naudoti natūralius aliejus.
Straipsniui parengti naudota knyga „Gyvenk eko (logiškai)“ (leidykla „Alma littera“)
