Liūdesys, nerimas ir depresija gali būti susiję su vandens trūkumu

Vanduo pastaruoju metu tapo kone panacėja – moterys jį vadina viena svarbiausių grožio puoselėjimo priemonių, o medikai, ypač vasarą, ragina jį gurkšnoti nuolatos, jei norime užtikrinti normalią medžiagų apykaitą ir šalinimo procesus.

Dr. Fereydoonas Batmanghelidjas, 25 metus tyrinėjęs vandens poveikį žmogui, tvirtina, kad 99 atvejais iš 100 skausmas yra dehidratacijos pasekmė. Negana to, jis siūlo vandeniu gydyti ne tik kūno, bet ir dvasios ligas. Mat, anot mokslininko, net 85 proc. mūsų smegenų masės sudaro vanduo. Knygoje „Vanduo ir druska – jūsų sveikatos šaltinis“ (leidykla „Obuolys“) dr. F. Batmanghelidjas siūlo atkreipti dėmesį ne tik į tokius simptomus kaip troškulys, bet ir į psichologinę savijautą.


Štai kokie simptomai gali būti susiję su vandens trūkumu:


1. Be pateisinamos priežasties atsiradęs nuovargis. Vanduo yra pagrindinis organizmo energijos šaltinis. Be to, vanduo yra neurotransmisijos šaltinis, jis reikalingas nerviniams impulsams perduoti iš nervų takelių į kūno raumenis ir sąnarius. Kai šis perdavimo procesas sutrinka, raumenis apima nuovargis.


2. Be pateisinamos priežasties atsiradęs dirglumas ir negebėjimas tvardytis. Dirglumas yra procesas, slopinantis smegenų veiklos impulsus. Jeigu smegenys neturi pakankamai energijos atsargų, jos nori kuo greičiau išjungti savo veiklą. Energiją jos gauna ir iš maisto, bet šiam procesui vykti reikalinga hidrolizė. Pasiūlykite suirzusiems žmonėms keletą stiklinių vandens ir pamatysite, kad jie nusiramina ir tiesiog tampa mieli.


3. Atsiradęs nerimas. Taip priekinė smegenų dalis išreiškia savo nerimą dėl vandens stygiaus.


4. Liūdesys ir nevisavertiškumo jausmas. Didžiausias bet kurio organizmo turtas yra amino rūgščių atsargos. Dehidratacija kai kurias amino rūgštis eikvoja be paliovos, o jų trūkumas sukelia nevisavertiškumo kompleksą.


5. Depresija. Jos pranašai yra daug sunkesnė dehidratacijos fazė, kurioje atsidūręs ir vandens netekęs organizmas turi sunaudoti savo gyvybinius turtus – antioksidantus, kad išvalytų medžiagų apykaitos metu susikaupusias toksines medžiagas, kurios nebuvo išvalytos išsiskiriant pakankamam šlapimo kiekiui. Šioms vertingoms medžiagoms priklauso triptofanas ir tirozinas. Smegenys naudoja triptofaną serotonino, melatonino, triptamino ir indolamino gamybai. Jei šių neurotransmiterių organizmui nepakanka, pasireiškia depresija, sutrinka adrenalino gamyba, žmogų apima neveiklumas ir savigrauža.


6. Galvos skausmai. Tai ženklas, kad smegenys reikalauja geresnės kraujo apytakos. Neužmirškite, kad smegenų ląstelės, nuolat dirbdamos, išskiria toksines metabolizmo medžiagas, kurias visada reikia pašalinti.


7. Sutrikęs miegas. Kūnas per naktį nepailsės, jeigu jam trūks vandens. Miegas skatina dehidrataciją, nes daug vandens netenkama dėl naktinio prakaitavimo. Jeigu organizmas gaus vandens ir truputį druskos, miego ritmas atsistatys greitai.


8. Menka dėmesio koncentracija. Tai dar vienas smegenų išsijungimo būdas, kai gilinantis į temą ar mokantis, prarandama smegenims reikalinga energija. Kuo smegenys labiau drėkinamos, tuo daugiau energijos gali prigaminti, kad informacija būtų įsiminta ir padėta į atminties banką. Vaikų dėmesio sutrikimai neretai atsiranda dėl dehidratacijos, nes vaikai teikia pirmenybę gazuotiems gėrimams ir ypač tiems, kuriuose yra kofeino.


9. Nenugalimas kavos, arbatos, gazuotų gėrimų ir alkoholio potraukis. Šie gėrimai dehidratuoja organizmą, tai sukelia stresą ir paskatina gamintis streso hormonus, tarp jų ir endorfinus. Taip išsivysto priklausomybė – kuo daugiau šių gėrimų geriame, tuo labiau dehidratuojame organizmą, endorfinų gaminasi vis daugiau ir vis labiau jų norisi.

10. Sapnai apie vandenynus, upes ir kitus vandens telkinius. Smegenys turi polinkį atkurti patirtį, kad perduotų nurodymus, kaip žmogui atlikti užduotį netgi tuomet, kai jis giliai miega.


Beje, anot dr. Fereydoono Batmanghelidjo, neturėtume pasitikėti troškuliu kaip ženklu, kad reikia gerti. Jei jaučiate troškulį, jau nueita per toli ir organizmui pakenkta. Ypač šiuo pojūčiu nereikėtų pasitikėti vyresnio amžiaus žmonėms, nes jie troškulį jaučia vis silpniau ir silpniau ir gali pavojingai dehidratuoti. Gerti reikia nuolat. Nors yra nustatytos normos – 30 g vandens / 1 žmogaus svorio kilogramui, tačiau kiekvieno poreikiai yra individualūs, priklauso nuo prakaitavimo, darbo pobūdžio, organizmo būklės ir pan. Geriausias rodiklis, anot mokslininko, šlapimo spalva. Jei vandens geriama pakankamai, šlapimas (net ir rytinis!) turi būti ne tamsiai, o šviesiai gelsvos spalvos.

Geriausia gerti paprastą, negazuotą, nesaldintą, galima šiek tiek mineralizuotą vandenį. Jei sunku prisiversti, pagardinkite vandenį citrinos griežinėliais ar mėtų lapeliais – citrina žvalina ir suteikia energijos. Beje, itin gausiai prakaituojant, sportuojant, išsekus ar būnant karštyje, reikėtų vartoti kiek daugiau druskos - ji padeda sulaikyti vandenį kūne.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis