Žmonės labai rūpinasi, ar taisyklingai maitinasi, manydami, kad mityba yra geros savijautos pagrindas, bet visiškai nesijaudina dėl to, ar taisyklingai kvėpuoja. Pasirodo, be reikalo.

„Natūralu kaip kvėpuoti“, – sakome mes, turėdami omenyje, kad kvėpavimas yra toks veiksmas, kurio nereikia kontroliuoti, stebėti ar apie jį galvoti – tai vyksta savaime. Tačiau senosios medicinos sistemos su tuo nesutiktų – anot jų, taisyklingas kvėpavimas yra patikimiausias kelias į sveikatą ir ilgą gyvenimą.

Kokios yra kvėpavimo technikos ir ką gero jos duoda, rašoma ir Michal Tombak knygoje „Kaip sveikai gyventi 150 metų“ (leidykla „Vaga").

„Be maisto žmogus gali išgyventi kelias savaites, be vandens – kelias dienas, o be oro – tik kelias minutes, – rašo M. Tombak. – Tai įrodymas, kad kvėpavimas yra ant aukščiausios sveikatos kopėčių pakopos. Kvėpavimas gali sveikatą atstatyti greičiausiai. Kadaise sutikęs Tibeto vienuolį paklausiau jo apie „gilų valantįjį kvėpavimą“. Jis man atsakė tik tiek: „Nori ilgai gyventi, kvėpuok giliai ir retai“. Moksliškai įrodyta, kad racionaliai maitindamiesi galim pailginti gyvenimą 10-20 metų, o tinkamai kvėpuodami – 30-40 metų. Didysis jogas Ramačarakas (pirmasis atskleidęs kvėpavimo paslaptis ir perdavęs jas Europai) pabrėžė, kad kvėpavimo mankšta kiekvieną žmogų išlaisvina nuo pavojaus susirgti kokia nors kvėpavimo organų liga, padeda atsikratyti slogos ir peršalimo, pagerina mitybos ir nervų sistemos veiklą.“

Tinkamas kvėpavimas ramina – tikriausiai visi pastebėjome, kad išsigandę sulaikome kvapą, jaudindamiesi imam kvėpuoti giliai ir tankiai. Nusiraminti gali padėti kvėpavimo ritmo pakeitimas. Dėl to žmones ramina dainavimas – dainuodami itin giliai įkvepiame ir lėtai iškvepiame. Taip pat gydomai veikia juokas – juokiantis raumenys spaudžia diafragmą ir leidžia išeiti orui nedideliais kiekiais iki visiško iškvėpimo. Anot autoriaus, geriausiai kvėpuoti moka 3-5 metų vaikai, tačiau vėliau šiuos įgūdžius prarandame.

Iškvėpimas turi būti ilgesnis už įkvėpimą
Beveik visos kvėpavimo technikos laikosi principo, kad iškvėpimas turi būti bent dvigubai ilgesnis. Kodėl? Anot knygos autoriaus, kvėpavimo mankšta svarbi tuo, kad keisdami įprastinį kvėpavimo būdą, kaupiame organizme anglies dioksidą (CO2), kuris yra ne mažiau svarbus už deguonį. Deguonis būtinas oksidacijos reakcijoms, todėl reikia kvėpuoti švariu, šviežiu oru. Visos kitos organizme vykstančios cheminės reakcijos priklauso nuo CO2 koncentracijos. Ne veltui po 3-5 valandų pasivaikščiojimo miške, kur oras ypač prisotintas deguonies, namo neretai grįžtame kaip sudaužyti, iškamuoti, sunkia galva. Taip yra todėl, kad organizme sumažėja CO2 koncentracija, tada susiaurėja kraujagyslės, einančios į širdį ir smegenis. Todėl toks svarbus gebėjimas kvapą sulaikyti.

Sąmoningai sulaikant kvėpavimą geriau paskirstoma energija organizme, pagerinamas vidaus sekrecijos liaukų darbas, atstatomas širdies ritmas, kraujas geriau prisotinamas deguonimi.

Svarbu kvėpuoti per nosį
Jogai tvirtina: „Kvėpuoti per burną – bėgti į mirtį“. Moksliškai įrodyta, kad kvėpuojant nosimi 80 proc. dulkių ir ligas sukeliančių bakterijų sulaiko ir neutralizuoja nosies ertmės gleivinė. Kai kvėpuojame per burną, neišfiltruotas oras pasiekia stemplę, gerklę, trachėją ir bronchus, sukeldamas ne tik kvėpavimo takų, bet ir skrandžio bei žarnyno trakto uždegimus.

Per burną kvėpuojančiam vaikui lėčiau auga skydliaukė, sulėtėja organizmo raida, sutrinka virškinimo sistemos veikla, pradeda kamuoti angina, peršalimai, gripas, kreivai auga dantys.

Suaugusieji kvėpuodami per burną, greičiau susensta, anksčiau atsiranda sklerozė, širdies ligos, astma. Netgi kalbant reikia išmokti tarti žodžius iškvepiant, o ne įkvepiant, kad kuo mažiau oro įeitų per burną. Taip pat reikia stengtis, kad jo nepatektų į skrandį, todėl valgant geriau nekalbėti, lėtai kramtyti maistą. Per burną tam tikrose kvėpavimo technikose galima tik iškvėpti.

Pilnasis kvėpavimas
Pratimą galima daryti stovint, sėdint arba gulint. Kūno raumenis reikia atpalaiduoti, patartina užsimerkti. Lėtai įkvepiame per nosį, stengiamės, kad oras pasiektų apatinę plaučių dalį. Pilvas turi išsipūsti. Tada, stumdami į priekį apatinius šonkaulius ir krūtinę, pripildome oru vidurinę ir viršutinę plaučių dalį. Pamažu įtempdami raumenis keliame krūtinę ir viršutinius šonkaulius.

Dabar sujunkime šiuos tris etapus į vieną lėtą ištisinį iškvėpimą, kad visa krūtinės ląsta nuo apačios iki viršaus išsiplėstų ir prisipildytų oro. Iškvėpti reikia per nosį, pamažu sutraukiant visą laiką įtemptą krūtinę ir įtraukiant pilvą.
Kiekvieną dieną tokiu kvėpavimu reikėtų pakvėpuoti bent 10-15 minučių.

Sveikatą suteikiantis kvėpavimas
Pratimus reikia daryti gulint, nors galima ir sėdint ar stovint. 2 sekundes įkvepiame per nosį, tada 8 sekundes nekvėpuojame, po to per 4 sekundes iškvepiame per nosį. Atminkite – taip kvėpuojant įkvėpimas perpus trumpesnis už iškvėpimą, o pauzė dvigubai ilgesnė už iškvėpimą. Pratimą darykite po 2 minutes rytais ir vakarais.

Valomasis kvėpavimas
Jis valo plaučius, aktyvina kvėpavimo organus, jaunina ir atkuria organizmo ląsteles. Įkvepiame per nosį per 2 sekundes, tada darome 3 sekundžių pauzę, po to išpučiame lūpas į priekį ir išleidžiame orą plona srovele per 12 sekundžių. Jei dar lieka oro, reikia jį energingai išpūsti. Pratimą darome po 2 minutes rytais ir vakarais.

Saulės ir Mėnulio kvėpavimas
Jis paremtas tikėjimu, kad oro srovės, įeinančios per dešinę šnervę, turi įtakos dirginimo procesams, o per kairę šnervę – slopinimo procesams. Jei kairė šnervė yra užsikimšusi ir visąlaik kvėpuojate tik per dešinę, esate nuolat dirginami. Jei užsikimšusi dešinė šnervė, kvėpuodami per kairę jaučiamės pavargę. Žinodami tai, galim sąmoningai kvėpuoti užspaudę vieną kurią nors šnervę, priklausomai nuo to, ar norime save suaktyvinti ar nuraminti.

Kaip kvėpuoti siekiant harmonijos? Dešinės rankos nykščiu užspauskite dešinę šnervę, per kairę įkvėpkite per 2 sekundes, darykite 2 sekundžių pauzę ir per 4 sekundes iškvėpkite. Tuomet kairės rankos nykščiu užspauskite kairę šnervę ir kartokite tą patį. Pratimą reikia daryti 10–12 kartų su kiekviena šnerve.

Toks kvėpavimo ciklas ramina nervų sistemą, gerina bendrą savijautą, šalina nuovargį, pagerina savijautą sergant sloga, reumatu, mažina galvos skausmus.

Vietnamietiškas kvėpavimas
Įkvėpti per nosį (per 2 sekundes) kuo labiau išpučiant pilvą, tada 1-2 sekundžių pauzė ir lėtai (per 4 sekundes) iškvepiame įtraukiant pilvą, vėl – pauzė.

Pirmą savaitę pratimą kasdien darykite po 10 kartų, antrą savaitę 15, trečią 20 kartų, taip didinkite iki 60 kartų.

Toks kvėpavimas – puikus žarnyno, storosios žarnos, kepenų, kasos ir viso virškinamojo trakto masažas.

Liekninamasis kvėpavimas
„Norintiems numesti kelis kilogramus galiu patarti kasdien keletą kartų 30 sekundžių sulaikyti kvėpavimą. Šitaip per du mėnesius galim atsikratyti nuo dviejų iki keturių kilogramų“, – tikina autorius Michalas Tombak. Beje, jis teigia, kad kūno masę mažina ir pilnasis kvėpavimas.