Redakcijos eksperimentas: Niujorko dieta

Dauguma svorio priauga žiemą jaukiai įsitaisę priešais televizorių su kalnu riebaus maisto. Man būna atvirkščiai – vasarą, regis, kalorijos tvyro net ore, netrukus nutūpdamos ant liemens ir klubų.

Viena vertus, esu nusiteikusi priešiškai dietų atžvilgiu: jos verčia atsisakyti gyvenimo malonumų (taip – maistas yra malonumas), o efektas – trumpalaikis. Kita vertus, kai kurios dietos žada stulbinamų rezultatų. Viena iš tokių – neseniai Cosmopolitan.lt aprašyta Niujorko dieta, kurios esmė: labai riboti angliavandenius, visiškai atsisakyti riebalų ir daug sportuoti. Man, alergiją sportui turinčiai šokolado ir makaronų maniakei, tai – didžiulis iššūkis. Na bet ko nepadarysi, kad pelnytum tokias formas kaip Anne Hathaway (ar Heidi Klum – rinkis pagal skonį ir plaukų spalvą).

Taigi griebiau jautį už ragų – nusprendžiau savaitę skanaus maisto paaukoti dėl dietos šalininkų žadamų atsikratyti 3 – 3,5 kilogramų. Dietos planą susidariau atsižvelgdama į rekomendacijas: pusryčiams – kiaušinienė vien iš baltymų su cukinija, pietums – balta mėsa su daržovėmis, vakarienei – daržovių sriuba. Papildomai – 1,5 valandos kasdienio sporto.

Pirma diena

Pradinis svoris – 58 kg ir 700 g

Rytinė mankšta (07:00 val). Man pasisekė (išskyrus tuomet, kai lauke lyja), kad turiu šunį – esu tiesiog priversta rytais su juo pasivaikščioti. Šįryt laiką, kol šuo bėgioja savais reikalais, išnaudoju efektyviai – lauke darau pritūpimus ir tempimo pratimus. Tikiuosi, kaimynai pro langus nestebi mano rytinės mankštos.

Pusryčiai (07:30 val). Kiaušinienė iš baltymų skamba keistokai. Tačiau paskaninta cukinijos griežinėliais – ne tokia ir bloga. Kadangi draudžiama vartoti riebalus, įprastinį sviestą keičiu... vandeniu. Taip – pasirodo, baltymai puikiai kepa ir ant vandens, tik tam reikia kokybiškos keptuvės. Skonis – geresnis nei tikėjausi. Gyventi galima. Rytinė mankšta ir liesa kiaušinienė: jau jaučiu, kaip tirpsta riebalai.

Pietūs (13 valanda). Paprastai pusryčių arba visai atsisakau, arba geriausiu atveju suvalgau jogurtą, todėl rytinė kiaušinienė teikia sotumo iki pat pietų. Pietums į darbą atsinešu iš vakaro pasigamintą patiekalą: gabalėlis virtos smulkiai pjaustytos vištos krūtinėlės su virtomis daržovėmis (brokoliais ir salierais). Skamba nekaip, todėl šį patiekalą paskaninu kariu ir pipirais (kaip gerai, kad prieskoniuose nėra nei cukraus, nei riebalų – jie tapo vieninteliu mano dietos džiaugsmu). Lengvų ir ne itin sočių pietų pliusas yra įrodytas moksliškai – toks maistas neskatina popietinio mieguistumo, todėl su didele energija kimbu atgal į darbus.

Vakarienė (18 valanda). Linksmybės prasidėjo apie 16 valandą – beprotiškai užsimanau ko nors saldaus. Išsigelbėjimu tampa kava su liesu pienu (žinoma, be cukraus), tačiau mano organizmas ne toks jau ir kvailas – kava atgaivina,bet šokolado kirminas vis tiek nenurimsta. Stengiuosi įnikti į darbus ir negalvoti apie jokius saldumynus. Pavyksta.

Vakarienei – vakar virta trinta morkų ir petražolių sriuba. Man pasisekė, kad mėgstu sriubas – jas verdu dažniausia trintas ir jokiu būdu nededu mėsos – nesuprantu, kaip galima valgyti mėsos kvapo sriubą su vandenyje plaukiojančiais riebalais.

Morkų sriuba – tai ne kotletai. Apie naują maisto porciją pradedu galvoti vakare, apie 20 valandą. Toks paros metas – pats tiesiausias kelias į apsivalgymą, ypač jeigu esu namuose, nuobodžiauju ir šiaip neturiu jokių kliūčių įkišti nosį į šaldytuvą. Kad atsispirčiau pagundai valgyti, išsitraukiu apdulkėjusį dviratį ir apvažiuoju ratą aplink Fabijoniškes. Juk reikia sportuoti! Maršrutas dėkingas tuo, kad čia yra įkalnių, taigi kaip reikiant paprakaituoju.

Į lovą gulu su skrandžio maršais ir svajonėmis apie tą keistąją rytinę kiaušinienę. Čia pat prisimenu anekdotą: pirmadienio meniu – ryžiai. Vaikai: „Valio, ryžiai!“. Antradienio meniu – ryžiai. Vaikai: „Puiku, ryžiai!“. Trečiadienio meniu – ryžiai. Vaikai: „Na, ryžiai – visai neblogai.“ Ketvirtadienio meniu – ryžiai. Vaikai: „Ech... Ryžiai.“ Penktadienio meniu – ryžiai. Vaikai: „Ir vėl ryžiai...“ Šeštadienio meniu – jokio maisto. Sekmadienio meniu – jokio maisto. Pirmadienio meniu – ryžiai. Vaikai: „Valio, ryžiai!“ Taip ir man – valio, rytoj keistoji kiaušinienė!

Antra diena

Svoris – 58 kg ir 400 g

Rytinis kaimynų juokinimas darant pritūpimus, kol bėgioja šuo, ir keistoji kiaušinienė pavyko puikiai. Pietums – virta vištienos krūtinėlė su žirneliais ir morkomis (kad nebūtų nuobodu, nusprendžiau kasdien keisti daržovių meniu). Cukraus trūkumas, kaip ir vakar, pasireikšia pavakare. Stengiuosi iš visų jėgų – išdidžiai išeinu iš kabineto, kuriame kolegos skanauja tortą (kad jį kur...). Vakarienei – trinta salierų ir bulvių sriuba (receptas labai seniai nusižiūrėtas iš vienos angliškos greito maisto užkandinės). Vakarinis sportas reikalauja daug susikaupimo – beprotiškai norisi valgyti, todėl tik pastypčioju namuose su ausinėmis pagal ritmingas melodijas. Kad atsispirčiau pagundai sugadinti dietą, į lovą guluosi anksti – miegant juk nesijaučia alkio.

Trečia diena

Svoris – 58 kg ir 300 g

Per naktį sumažėjau tik 100 g – gal vis dėlto nereikėjo dėti tos bulvės į salierų sriubą? Juk bulvėse gausu angliavandenių... Hm. Reikia neprarasti motyvacijos ir judėti pirmyn. Dienos meniu – panašus į vakarykštį, tik vakarienei šįkart – brokolių sriuba. Be bulvių. Cukraus, kaip ir anomis dienomis – norisi. Stengiuosi mažai kalbėti su kolegomis ir tiesiog daug dirbti. Mintys apie šokoladą, bėkite tolyn! Vakare – energinga šokių pamoka. Puikiai ištreniruotas šokių mokytojos pilvukas motyvuoja nenuleisti rankų.

Ketvirta diena

Svoris – 58 kg ir 100 g

Nepaisant vakarykštės nuotaikingos šokių pamokos ryte išlipu iš lovos akivaizdžiai ne ta koja. Gerai, kad gyvenu tik su šuniu – neturiu kam daugiau sugadinti nuotaikos. Darbe esu pikta kaip krepšinio treneris, kurio komanda ką tik pralaimėjo – kolegos bijo man net žodį pasakyti. Mėsos aš niekada nemėgau, taigi ketvirtą dieną pagalvojus apie vištieną (ir vėl...) apetitas tiesiog dingsta. Pietums renkuosi tik vegetarišką daržovių troškinį. Vakarienei – šviežių kopūstų sriuba. Sportui skirtą laiką atėmė nenumatytas renginys, užtat prisivaikščiojau į valias – juk vaikštinėjimas irgi gali būti savotiška sporto rūšis.

Penkta diena

Svoris – 57 kg ir 800 g

Viskas, apie ką įstengiu galvoti, tai plytelė šokolado. Dar geriau – didžiulė plyta šokolado. Egipto piramidžių dydžio. Jaučiu, kaip nuotaika iškart šokteltų iki padangių. Nedžiugina nei kava su pienu, nei mėgstamiausio filmo peržiūra. Vakare negaliu susikaupti sportui, todėl išvažiuoju į visų šopoholikių meką „Akropolį“ – itin liekni plastikiniai manekenai turėtų suteikti jėgų nespjauti į dietą. Uodžiu ore tvyrantį maisto kvapą, dešimt minučių stebiu, kaip eiliniai mirtingieji „McDonald's“ mėsainius kemša – kaip norėčiau ir aš to mėsainio. Su dvigubu sūriu.

Šešta diena

Svoris – 57 kg ir 700 g

Tik 100 g mažiau svorio per naktį – negali būti. Nejaugi maisto uostymas „Akropolyje“ nusėdo ant klubų? Dieną maitinuosi įprastai (vištiena su daržovėmis), tačiau vakare daugiau dėmesio skiriu sportui – važiuoju dviračiu, šokinėju per šokdynę ir darau atsilenkimus. To pasekoje – kojų mėšlungis ir didžiulis raumenų skausmas.

Septinta diena

Svoris – 57 kg ir 300 g

Argi gali būti, kad svoris krenta tik tuomet, kai iš vakaro gerokai paprakaituoju? Mano svarstyklės sako – gali. Paskutiniąją dietos dieną kiek atsipalaiduoju – nenoriu daugiau gąsdinti kolegų savo pykčio priepuoliais, todėl pietums sušveičiu persikų. Na, ir dar bananą. Labai blogai – fruktozė yra didžiulis Niujorko dietos priešas. Kaip bebūtų, nuotaika akimirksiu pagerėja. Vakarienei skanauju trintą moliūgų sriubą – ruduo man patinka tik dėl to, kad moliūgų turguje galima gauti praktiškai už dyką.

Vietoje išvadų

Dietos šalininkų pažadas per savaitę atsikratyti iki 3 kg nepavyko – netekau 1 kg ir 400 g. Papildomai netekau septynių dienų geros nuotaikos. Esu iš tų, kuriems mėsa gali egzistuoti tik retais atvejais, o saldumynų privalo būti visada, todėl staigus cukraus atsisakymas buvo tikras šokas mano organizmui. To pasekmė – itin subjurusi nuotaika. Kita vertus, dabar, praėjus septynioms dietos dienoms, jaučiuosi išties energingesnė ir lengvesnė. Dar geriau – akivaizdžiai pagerėjo veido odos būklė: ši tapo skaistesnė, dingo pavieniai spuogeliai.

Sakoma, prie visko galima priprasti: ko gero, prie šios dietos – taip pat. Tuo labiau, kad ji grindžiama ne badavimu, o tiesiog angliavandenių ir riebalų ribojimu bei intensyviu sportu. Pažįstu žmonių, kurie puikiai jaučiasi be saldumynų – jiems ši dieta būtų ne tik lengvai įgyvendinama, bet ir galėtų tapti puikiu mitybos pagrindu. Juolab, kad vartojant daug daržovių ir liesos mėsos galima išties pagerinti svarstyklių rodmenis.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis