Ar tikrai šokoladas didina intelektines galias?

Gautas dar vienas patvirtinimas, kad šokoladas naudingas - teigiama, kad šalys, kuriose suvartojama daug šokolado, turi daugiau Nobelio premijos laureatų, skelbia ELTA.

23 šalyse nustatytas stebėtinas ryšys tarp šokolado suvartojimo vienam žmogui ir Nobelio premijos laureatų skaičiaus, tenkančio vienam gyventojui, specializuotame žurnale "New England Journal of Medicine" rašo Kolumbijos universiteto Niujorke mokslininkas Franzas Messerli.

Pateiktais duomenimis, Šveicarija, suvartojanti daugiausiai šokolado, turi ir daugiausiai Nobelio premijos laimėtojų, tenkančių vienam gyventojui. JAV, Prancūzija ir Vokietija yra viduryje, o Kinija, Japonija ir Brazilija - atitinkamo sąrašo apačioje. Išimtį iš šios taisyklės sudaro tik Švedija, kur vienas žmogus per metus suvartoja 6,4 kg šokolado. Pagal F. Messerli skaičiavimus, šalis turėtų turėti 14 Nobelio premijos laureatų, tačiau jų yra net 32.

Gali būti, kad švedai yra ypač imlūs našumą skatinančiam šokolado efektui, spėja ekspertas. Tačiau gali būti ir taip, kad Nobelio premijas skirstanti komisija pirmenybę teikia mokslininkams iš savo šalies.

Tiesa, tyrimas neužsimena, kiek šokolado valgo ir apskritai ar valgo Nobelio premijos laureatai, nežinoma. Nežinoma ir tai, kokį kiekį šio skanėsto turėtų suvalgyti žmogus, kad pastebimai padidintų savo šansus laimėti Nobelio premiją.

Kad šokoladas stimuliuoja protines galias, kalbama jau seniai. Tiesa, nieko mistiško čia nėra. Teobrominas - pagrindinė šokolado medžiaga, kuri valgytojams daro stimuliuojantį poveikį, todėl daugelį žmonių šokoladas veikia kaip kava - jo užkrimtus padidėja protinis aktyvumas. Be to, teigiamai centrinę nervų sistemą veikia ir didelis jame esančio magnio kiekis. Tad gali būti, kad panašios sąsajos su Nobelio premijomis būtų gautos tiriant ir kavos, kakavos ar kofeino turinčių vaisvandenių tyrimus.

Deja, nepaisant visų pranašumų, tokia šokolado problema kaip kaloringumas taip pat niekur nedingsta - valgant jo pernelyg daug rizikuojama nutukti, susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Išspręsti šią dilemą galima šokolado nevalgant, o tik uostant. Šokolado kvapas taip pat teigiamai veikia centrinę nervų sistemą, kelia nuotaiką ir padeda susikaupti.

Dar keli intriguojantys faktai apie šokoladą

Mokslininkai iš Lombardi valstybinio vėžio centro (JAV, Vašingtonas) atrado, kad viena šokolado sudedamųjų dalių pasižymi nuo vėžio saugančiomis savybėmis. Ypač gerai jame esantys flavonoidai saugo nuo odos vėžio.

Osakos (Japonija) universiteto mokslininkai teigia, kad šokoladas gali apsaugoti dantis nuo ėduonies. Mat kakavos pupelių lukštuose yra antibakterinių medžiagų, kurios veikia dantų apnašas. Tiesa, gaminant šokoladą šie lukštai pašalinami, o štai angliavandeniai, kurie tikrai kenkia dantims, niekur nedingsta. Taigi nauda labai jau abejotina...

Londono mokslininkai nustatė, kad šokoladas padeda slopinti kosulį. Tai dėl to paties teobromino Tiesa, norint gauti reikiamą jo dozę kosuliui nuslopinti, reikėtų suvalgyti ne mažiau kaip 25 šokoladinius batonėlius!

Dėl didelio magnio kiekio šokoladas malšina nerimo jausmą ir depresiją. Svarbų vaidmenį čia, aišku, suvaidina ir atpildo bei malonumo hormonai dopaminas ir serotoninas, kurie natūraliai išsiskiria mėgaujantis skaniu maistu. Taigi vieniems nuotaiką gali kelti šokoladas, o kitiems obuolys.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis