Ankstesni Kauno gastroenterologų darbai, atlikti kartu su Kylio universiteto mokslininkais, atskleidė, kad sveikų lietuvių žarnyno bakterijų įvairovė net 1,5 karto didesnė nei sveikų vokiečių - pastarieji neturėjo net 63 normalių bakterijų rūšių, kurios buvo randamos lietuvių žarnyne. Tai galėtų paaiškinti, kodėl sergamumas opiniu kolitu ir Krono liga Lietuvoje vis dar išlieka mažesnis nei Vakarų Europoje ar JAV, retesnės ir sunkių formų šios ligos.

Lapkričio mėnesį viename labiausiai vertinamų mokslo žurnalų pasaulyje „Nature" paskelbti Kauno klinikų gastroenterologų jungtinio tyrimo su kolegomis iš Jeilio, Oksfordo, Kylio, Masačusetso ir kitų universitetų duomenys.

Pasak prof. L. Kupčinsko, svarbiausias tarptautinio mokslininkų kolektyvo atradimas - tai, kad genetinis polinkis sirgti uždegiminėmis žarnyno ligomis susijęs su panašiais genų pakitimais, kaip ir polinkis sirgti mikobakterijų sukeliamomis infekcijomis - raupsais bei tuberkulioze.

Autorių atrasti genetiniai pokyčiai lemia sutrikusį imuninį atsaką į patogenines bakterijas ir sutrikusį šių bakterijų atpažinimą, o opinio kolito ir Krono ligos atveju - sutrikusį imuninį atsaką į žarnyno mikroflorą. Galima daryti prielaidą, kad mažėjant infekcinių sukėlėjų žmogaus aplinkoje, kai kurių žmonių imuninė sistema gali „persiorientuoti" ir pradėti „atakuoti" savus audinius.

Uždegiminėmis žarnyno ligomis serga daugiau kaip 2.5 mln. žmonių visame pasaulyje. Šias autoimunines žarnyno ligas sukelia genetinio polinkio ir aplinkos veiksnių sąveika. Šios ligos dar vadinamos „civilizacijos" ligomis, kadangi jomis kur kas dažniau sergama išsivysčiusiose šalyse.

„Žmogaus žarnyno mikrobiota yra įgyjama ankstyvoje vaikystėje ir būna gana stabili visą gyvenimą. Daugelis suaugusių Lietuvos gyventojų turi dar sovietiniais laikais, vaikystėje, įgytą žarnyno mikrobiotą, kurios įvairovė didesnė, nes tais laikais higienos ir sanitarijos reikalavimai buvo ženkliai mažesni nei dabartiniai, besiremiantys ES taisyklėmis" - teigė dr. J. Šventoraitytė-Skiecevičienė.