Škotijoje esančio Varviko universiteto mokslininkai nustatė, kad vitaminas D kiekis ktaujyje turi įtakos tokiems kardiometaboliniams sutrikimams, kaip širdies ir kraujagyslių ligos, antrojo tipo diabetas ir metabolinis sindromas.

Analizei panaudoti praėjusiame dešimtmetyje atliktų 28 tyrimų, kuriuose dalyvavo apie 100 tūkst. žmonių, duomenys. Kaip pranešą sciencedaily.com, mokslininkai nustatė, kad daugiausia vitamino D turėjusių asmenų rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis buvo 33 procentais mažesnė, antrojo tipo diabetu - 55 procentais, o metaboliniu sindromu - 51 procentu mažesnė palyginti su tais asmenimis, kurių kraujyje vitamino D buvo mažiausia.Mokslininkai teigia, kad beveik pusė visų žmonių turi mažiau vitamino D nei optimalus kiekis, ir ši problema didėja, žmonėms vis daugiau laiko leidžiant patalpose.

Žmogaus oda vitaminą D sintetina tiesioginiuose saulės spinduliuose, tačiau vyresniojo amžiaus žmonės, ypač gyvenantys šiaurinėse platumose, retai gauna pakankamai saulės ir turi vartoti papildus, kad sukauptų pakankamą vitamino D kiekį. Jo trūkstant, didėja pavojus sveikatai.

Vitamino D nepakankamumo simptomai yra raumenų skausmas, silpni kaulai, energijos trūkumas ir nuovargis, susilpnėjęs imunitetas, polinkis į depresiją ir nuotakų kaita, miego sutrikimai.

Daugiausia vitamino D yra šiuose maisto produktuose:
- piene, grietinėje,
- riebiose lašišose, silkėse, unguriuose,
- žuvų taukuose,
- kiaušinio trynyje,
- sūryje,
- saulėgrąžų, alyvų aliejuje.