Sustojęs laikas tualete – ženklas susirūpinti

Lėtinis vidurių užkietėjimas yra itin aktualus ir vienas dažniausių virškinimo sutrikimų, kuris dažniau pasireiškia moterims nei vyrams.

Paprastai vidurių užkietėjimas vargindavo vyresnio amžiaus žmones, tačiau pastebima, kad šiandien tai įprastas ir dažnas jaunų bei daug dirbančių moterų nusiskundimas.

Koks yra normalus tuštinimasis, o kada įtarti esant vidurių užkietėjimą? Pasak privačios ligoninės ir poliklinikos „Kardiolita“ gydytojos gastroenterologės Lauros Mašalaitės, užkietėję viduriai – tai retesnis nei trijų kartų per savaitę tuštinimasis. Jei vidurių užkietėjimas trunka ilgiau nei šešis mėnesius – toks vidurių užkietėjimas vadinamas lėtiniu. Vis dėlto nereikėtų laukti pusės metų – kuo anksčiau atrandamos šio virškinimo sutrikimo priežastys, tuo lengviau jas panaikinti ir vėl gyventi visavertį gyvenimą.

Kodėl greitėjant gyvenimo tempui lėtėja virškinimas?
Šiuolaikinis gyvenimo būdas ir tempas kelia didelį pavojų mūsų sveikatai. Dirbdamos po aštuonias ir daugiau valandų per dieną, prižiūrėdamos vaikus ir namų buitį dažnai net nepastebime, kaip imame valgyti bet ką, kas greičiau pasiekiama, nesilaikome jokio mitybos ritmo, pamirštame poilsį, mažai judame. Medikai pastebi, kad nuolatinis stresas ir įtampa išbalansuoja ne tik psichiką, bet ir vegetacinę nervų sistemą bei organizmo hormoninį balansą, sutrikdo normalią virškinimo veiklą ir tai gali pasireikšti vidurių užkietėjimu. 

Tačiau reikia nepamiršti, kad šis negalavimas tik iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti nereikšmingas. Vidurių užkietėjimą gali sukelti ir rimtos ligos: storosios žarnos piktybiniai susirgimai, tiesiosios žarnos patologija, uždegiminės žarnyno ligos. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad vidurių užkietėjimas gali išsivystyti sergant endokrininės sistemos, nervų sistemos, psichikos ligomis, vidurių užkietėjimą gali sukelti ir kai kurie vaistai.

Neretas iš mūsų gydosi pats, nesikreipia pas gydytojus, tikisi, kad sutrikimai praeis, kad sveikatai jie nepavojingi. Pasikonsultavus su specialistu, būtų parinktas tinkamas gydymas, išnyktų varginantys simptomai, pagerėtų Jūsų gyvenimo kokybė ir būtų galima užkirsti kelią rimtesnėms komplikacijoms. Be to, sutrikęs virškinimas ir vidurių užkietėjimas gali byloti apie kai kuriuos rimtus sveikatos sutrikimus. 

Laiku nesikreipus į medikus ir neatradus virškinimo sutrikimo priežasčių, ligos progresuoja, komplikuojasi arba diagnozuojamos jau pažengusios, ir tai apsunkina gydymo procesą. Būtina atkreipti dėmesį į vadinamuosius „pavojaus signalus“ ir nedelsiant kreiptis į specialistą, nes jiems esant būtina atlikti nuodugnius tyrimus. „Vidurių užkietėjimo pavojaus signalai yra naujai atsiradęs ar pasunkėjęs vidurių užkietėjimas, kraujo pasirodymas tuštinantis, svorio kritimas, mažakraujystė. Šie simptomai turėtų nedelsiant paskatinti pasirodyti medikams“, – pasakoja L. Mašalaitė.

Pavojingos komplikacijos
Kartojantis vidurių užkietėjimui gali pradėti varginti hemorojiniai mazgai, išangės įplyšimai ir kraujavimas, gali atsirasti divertikulai bei jų uždegimas. Be to, esant vidurių užkietėjimui padidėja šlapimo takų infekcijos rizika. Negydant užsitęsusio vidurių užkietėjimo gali išsivystyti reta, bet pavojinga komplikacija – storosios žarnos išsiplėtimas. Pasirodė duomenų, kad nuolatinis vidurių užkietėjimas gali padidinti riziką sirgti storosios žarnos vėžiu, tačiau kol kas mokslinių įrodymų nėra. 

„Virškinimo negalavimai, taip pat ir vidurių užkietėjimas, epizodiškai gali varginti kiekvieną iš mūsų. Tai, visų pirma, yra susiję su mitybos įpročiais ar jų pasikeitimu, nekokybišku maistu, stresinėmis situacijomis, nuovargiu, poilsio-darbo režimo pasikeitimu, kelionėmis. Trumpalaikis vidurių užkietėjimas praeina savaime, tačiau jei simptomai kartojasi, užtrunka, trukdo įprastinei veiklai – būtina pasitarti su specialistu“, – tikina gydytoja gastroenterologė.

Kas padės išvengti vidurių užkietėjimo
* Vienas pirmųjų žingsnių norint išvengti vidurių užkietėjimo – reguliari mityba. Rekomenduojama valgyti 4 – 5 kartus per dieną, išlaikyti vienodus laiko intervalus tarp valgių. „Visi žino, kad su maistu turėtumėme gauti skaidulų, valgyti daugiau vaisių ir daržovių. Jeigu su maistu gaunamų skaidulų nepakanka, galima vartoti sėlenų iki 3 (kartais 6) šaukštų per dieną. Kadangi didesnis sėlenų kiekis gali sukelti pilvo pūtimą, spazminį skausmą, jas reikia pradėti vartoti nuo 0,5 -1 šaukštelio per dieną ir didinti palaipsniui per kelias savaites “, – pasakoja L. Mašalaitė.
* Reikėtų vengti maisto, kuris kietina vidurius: daug kalcio turinčių pieno produktų, saldumynų, tokių miltinių patiekalų kaip makaronai, balta duona, aštrių prieskonių, riebalų, vadinamojo greito maisto, kai kurių vaisių (greipfrutų, kriaušių, mėlynių).
* Žinoma, nereikėtų piktnaudžiauti ir alkoholiu, kava ar kakava. Per dieną išgeriami daugiau kaip 5 puodeliai kavos ar juodos arbatos gali sukelti vidurių užkietėjimą, o vienas rytinis kavos puodelis suveiks priešingai – laisvinančiai. Taip yra todėl, kad didelis kofeino turinčių produktų vartojimas skatina skysčių pasišalinimą iš organizmo ir tai lemia vidurių užkietėjimą, o nedidelis kiekis – stimuliuoja žarnyno peristaltiką. 
* Gydant vidurių užkietėjimą gydytoja rekomenduojama išgerti 1,5 - 2 litrus negazuoto vandens per dieną: gerkite mažais gurkšneliais, prieš valgį, valgant ar tarp valgių. Taip pat reikia daugiau judėti: vaikščioti ir sportuoti. Patartina kasdien aktyviai judėti bent 30 minučių bei nesėdėti be pertraukos kelias valandas iš eilės.

Kai nepadeda aukščiau išvardintos priemonės, tuomet vartojami vidurių laisvinamieji vaistai, kuriuos parenka ir paskiria gydytojas, prieš tai išsiaiškinęs vidurių užkietėjimo priežastį. 

Ar žarnyno valymas tinka?
Pastaruoju metu populiarėja vadinamasis žarnyno valymas. Bendrąja prasme žarnyno valymu galime vadinti ir tinkamą mitybą, pakankamą skysčių suvartojimą, fizinį aktyvumą bei sureguliuotą darbo ir poilsio režimą. Jokiu būdu negalima valyti žarnyno vidurius laisvinančiais vaistais ar klizmomis, nes tai sudirgina žarnos gleivinę, išplauna reikalingas medžiagas, sutrikdo normalią žarnyno mikroflorą, slopina normalią žarnyno peristaltiką. Todėl savarankiškas žarnyno valymas nėra patartinas – nes tai vidurių užkietėjimo negydo, o tiesiog padeda tuo metu pasituštinti“, – pabrėžė gydytoja. Taip pat populiarėja hidrokolonoterapija, kurią rekomenduoja natūralios medicinos centrai, tačiau nuomonės apie tokį žarnyno valymą prieštaringos.

Gydytojos teigimu, nuo besikeičiančio gyvenimo būdo nepabėgsi, tačiau prie jo prisitaikyti įmanoma. Svarbiausia negailėti dėmesio sau ir greitai reaguoti į atsiradusius negalavimus.

Daugiau informacijos rasite ČIA.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis