Ši moteris – tik viena iš daugelio pasaulio žmonių, kurie kenčia nuo nerimo – statistiškai kas dešimtas gyventojas patiria panašius jausmus. Vis dėlto šia statistika pasikliauti sunku – medikai sako, kad skaičiai gali būti dar didesni, nes daugelis nesuvokia, kuo serga, ar neprisipažįsta ir tyliai kenčia.
Antidepresantai – ne geriausias draugas
„Antidepresantai yra viena populiariausių priemonių kovoti su nerimo priepuoliais. Vis dėlto tai nėra pats geriausias būdas spręsti šią psichologinę problemą. Tiesa, fiziškai prie šių vaistų nepriprantama, tačiau noras jaustis saugiai ir sveikai tarsi pririša moteris prie antidepresantų“, - pasakoja privačios ligoninės ir poliklinikos „Kardiolita“ gydytoja psichiatrė Mida Dominauskienė.
Pasak M. Dominauskienės, antidepresantai moteriai tampa geru draugu. Įsitikinama, kad tik šie vaistai gelbėja ir apsaugo nuo iškritimo iš normalaus gyvenimo, todėl tampa sudėtinga jų atsisakyti. Tokiais atvejais draugų, artimųjų ir medikų pagalba yra itin svarbi - jie turi parodyti, kad ir be šių vaistų įmanoma spręsti padidėjusio nerimo problemą. Deja, daugelis nesupranta kenčiantys būtent nuo nerimo ir ne visada apsilanko pas psichiatrą.
Nuo nerimo kenčia ir žinomi žmonės
„Nesugebantiems įsiklausyti į save net ir medikai ne visuomet gali padėti. Nerimas gali pasireikšti nuolatinėmis ligomis, skrandžio, širdies veiklos sutrikimais. Nuo tokių negalavimų kenčiantys pacientai dažnai lankosi pas gydytojus, tiriasi, tačiau taip ir nepasiekia psichiatro kabineto ir tai yra didžiausia šios ligos problema“, - sako M. Dominauskienė.
Pasak medikės, kelias į pasveikimą yra ilgas – jis gali trukti dvejus, trejus ar net dešimt metų. Gydymo metodai yra labai individualūs, tačiau visų jų esmė yra suprasti, iš kur ir kodėl kyla nerimas. Nerimo sutrikimams sėkmingai taikoma elgesio terapija, kuri moko žmogų atpažinti neigiamas, savaime kylančias mintis, rasti mąstymo klaidas, o jas įvertinus koreguoti elgesį.
„Ši liga dažnai kamuoja itin aktyvius ir žinomus žmones, bet apie tai niekas nekalba ir to nepastebi. Tai gali būti streso dėl didelės atsakomybės už šeimą, didelio darbo krūvio ar noro kilti karjeros laiptais pasekmė. Vis dėlto šį psichologinį sutrikimą įmanoma valdyti, jei gydymo proceso metu žmogų lydi psichologas ar psichoterapeutas. Tikinčiajam gali padėti ir kunigas“, - pastebi gydytoja.
Vaikystės išgyvenimai pasireiškia nerimu šiandien
Kiekvienas amžiaus tarpsnis turi savą nerimo šaltinį. Paauglystėje nerimą skatina tapatumo paieškos, ankstyvoje jaunystėje – baimė dėl ateities perspektyvų, vyresniame amžiuje šią emociją lemia ligos ar vienišumo jausmas.
Svarbu suprasti, kad tam tikrais atvejais nerimas yra instinktyvi reakcija į grėsmę, tačiau jei nerimas ilgalaikis, jis gali sukelti fobijas, panikos priepuolius, potrauminio streso ir kitus rimtus sutrikimus.
„Daugumos pacientų nerimo priežastys glūdi ankstyvojoje patirtyje ir vaikystės išgyvenimuose. Svarbu suprasti, kad nerimas jaučiamas tuomet, kai mumyse konfliktuoja dvi priešingos emocijos – tarkime, meilė ir neapykanta, pyktis ir baimė, arba yra užsilikusių neišreikštų emocijų, kurios graužia iš vidaus“, - sako M. Dominauskienė.
Ne vienam žmogui nerimo priepuolių atsiradimui įtaką turėjo vaikystėje šeimoje matomi konfliktai, smurtas. Paprastai vaikas visada palaiko vieną iš tėvų ir stipriai viduje pyksta ant kito, tačiau negali šio pykčio išreikšti. Užaugus ir palikus tėvų namus atrodo, kad sudėtingas gyvenimo periodas baigėsi, tačiau bėgant metams užslėptas pyktis ima kenkti mūsų sveikatai.
Pasak „Kardiolitos“ gydytojos psichiatrės, deja, bet šie dalykai nėra sąmoningai suvokiami, paprastai juos atrasti prireikia ilgos psichoterapijos. Jei to nesiimama, einama lengviausiu keliu ir nerimas tiesiog slopinamas antidepresantais. Tokiu atveju problema nėra sprendžiama – ji tik neigiama ir negydoma, o mumyse esančios emocijos kaupiasi ir didėja kaip iš butelio neišleidžiamas džinas. O butelis juk sprogsta pasiekęs tam tikrą ribą – tas pats atsitinka ir su mumis: kažkuriuo momentu nerimas išsiveržia įvairiomis sveikatos problemomis.
Nuo nerimo kenčia vis daugiau žmonių
„Labai dažnai nerimas priskiriamas normaliai būsenai, tačiau padidintą nerimą išduoda nuolatinis grėsmės, baimės ar siaubo jausmas, dirglumas, panika, sumažėjusi dėmesio koncentracija, nesugebėjimas atsipalaiduoti, bloga nuojauta. Be to, šiuos jausmus lydi ir galvos skausmas bei svaigimas, burnos džiūvimas, padažnėjęs, pasunkėjęs kvėpavimas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmai, kūno drebulys, raumenų skausmai“, - pasakoja M. Dominauskienė.
Pasak medikės, žmonių, patiriančių padidėjusį nerimą, nuolat daugėja. Anksčiau tuo skųsdavosi tik vyresnio amžiaus žmonės, tačiau šiandien su šia problema susiduria vis jaunesni. Priežastys gana logiškos ir aiškios – didelis gyvenimo tempas, per mažas dėmesys sau, nuolatinis skubėjimas ir stresas.
