Išmok taškinio masažo ir padėk sau gydyti ligas, nuimti stresą, sumažinti svorį

Ar žinote, kad spaudant delnuose tam tikrus taškus, sumažėja apetitas ir pagreitėja medžiagų apykaita.

Taip pat skaitykite:
- Dainininkės L. Vaikulės dieta – minus 9 kg per 9 dienas
- Kokie pratimai padės padidinti lytinį potraukį?
- Pratimai, padėsiantys panaikinti riebaliukus nuo pilvo apačios

Tai, kad mūsų sveikata yra mūsų rankose, mėgsta kartoti ir tradicinės, ir netradicinės medicinos atstovai. Vieninteliai taškinio plaštakų ir pėdų masažo specialistai šį posakį vartoja tiesiogine prasme. Kaip spaudžiant tam tikrus delnų taškus veikiami tam tikri organai ir kaip to galime išmokti patys?

Aktorė, humoristė Violeta Mičiulienė taškinį plaštakų ir pėdų masažą, arba sudžok („su“, išvertus iš korėjiečių kalbos, – „plaštaka“, „džok“ – „pėda“), išbandė paraginta vienos pažįstamos. „Buvau ką tik grįžusi iš koncertų turo po Angliją, kelias paras beveik nemiegojusi, mirtinai pervargusi ir išsekusi, o vakare dar laukė filmavimas. Neturėjau jėgų net kalbėt, tik prašiau, kad niekas manęs neliestų“, – prisimena ji. Pažįstama pasiūlė kreiptis į sudžok specialistę Janiną. Violeta sako šiaip jau esanti labai nepatikli, visokie burtai, kortos ir būrėjos jai paprastai kelia juoką, tačiau tąsyk nutarė naujovę išmėginti. Janina jai ant plaštakų išdėliojo grikių kompozicijas, užlipino pleistrais ir liepė vis paspaudinėti. „Mane nustebino tai, kad spausdama tikrai jaučiau skausmą. Dar labiau nustebino poveikis – nors artimieji siūlė bent kelias valandas pamiegoti, kad atgaučiau jėgas, miego visiškai nesinorėjo. Savijauta pagerėjo, atsirado energijos, dingo nuovargis“, – prisimena ji.
Kitą sykį taškinio plaštakų ir pėdų masažo Violeta ėmėsi norėdama sulieknėti. „Sako, kad, spaudant delnuose tam tikrus taškus, sumažėja apetitas ir pagreitėja medžiagų apykaita. Pabandžiau. Nežinau, ar dėl to, bet 1,5 paros, kol taikiau sudžok, valgyti tikrai beveik nesinorėjo“, – prisimena ji. Kol kas aktorė pamasažuoja tik pėdų taškus – vaikštinėdama ant smulkių akmenukų ir gintarėlių, bet artimiausiu metu vėl ketina važiuoti pas Janiną. Tik gaila, kad dėl įtemptos dienotvarkės vis stinga laiko. „Būtų labai patogu, jei galėtum šio masažo specialistą pasikviesti atvykti per filmavimo pertraukas arba tokių paslaugų punktai stovėtų pakelėse, kaip dabar kad stovi užkandinės“, – juokauja humoristė.

Žurnalas "Moteris"
Pats sau gydytojas
Tiesą sakant, ši V. Mičiulienės svajonė nėra tokia jau neįgyvendinama – jei taškinės plaštakų ir pėdų terapijos pramoktų pati, nereikėtų jokių punktų. Kad jos nesunkiai gali išmokti kiekvienas, labiausiai ir žavi sudžok pradininką Lietuvoje – klubo „Kelias į save“ vadovą Arūną Jonuškį. Šešių knygų apie taškinį plaštakų ir pėdų masažą autorius jau 20 metų taip gydo žmones ir kartu moko tai daryti juos pačius. Pastaruoju aspektu šis metodas skiriasi nuo daugybės kitų tradicinių ir netradicinių gydymo būdų. Tarkim, akupresūra žmogų pririša prie specialisto –jeigu pablogėja, pats sau padėti negali. Arūnas pasakoja, kad iš pradžių ir sudžok lankantis žmogus esti tarsi bejėgis kūdikis: „Padedi išspręsti problemą, tačiau sutinki po 5-erių metų ir girdi – viskas atsinaujino. Kai žmogus išmoksta metodikos pats, jam nebereikia kaskart, pajutus pablogėjimą, ieškoti gydytojo. Juk delnas visada yra kartu. Gali spaudyti taškus visur ir visada: darbe, namuose, žiūrėdamas filmą, važiuodamas, skaitydamas.“ Kartais tiesiog užtenka sunerti pirštus ir patrinti delnus vieną į kitą, iki pajusite stiprų šilumos pliūpsnį, – taip pagerinsite skrandžio veiklą; jei patrinsite zoną po nykščiu, padėsite širdžiai, plaučiams, o patrynę nykščių pagalvėles sumažinsite galvos skausmą. Tai nieko nekainuoja, nereikalauja ypatingų pastangų, o poveikis akivaizdus. Ar Arūnas nesigaili taip prarandantis daugybę klientų? Atrodo, kad klausimas šį per 2000 nemokamų paskaitų surengusį specialistą kiek suglumina – kaip gali gailėtis, kad padėjai žmonėms? (daugiau informacijos – www.keliasisave.lt.)

Kuo gi pagrįsta ši geniali sistema? Sudžok paremta gamtos, kurios dalis esame ir mes, dėsniu: kad didesni dariniai savo forma, sandara atkartoja pačius mažiausius. Analogiškas ir žmogaus organizmas: ausies kaušelis yra tarsi žmogaus gemalas žemyn galva, delno centras – tai pilvas, viduriniai pirštai – kojos, mažylis ir smilius – rankos, nykštys atitinka galvą. Taip su visu organizmu susijusios ir pėdos. Netgi kiekvienas pirštas, netgi šio pagalvėlė yra viso žmogaus kūno analogai. Taigi, veikdami tam tikrus padų, delnų ar pirštų taškus, mes skatiname tam tikrus organus. A. Jonuškis siūlo nepainioti sudžok ir akupunktūros taškų atžvilgiu, mat pastarosios mokymas yra susijęs su energiniais kanalais – meridianais, kurie jungia biologiškai aktyvius taškus. „Sudžok paremta panašumu“, – teigia specialistas. Veikti taškus galima keliais būdais, populiariausia – tam tikromis sėklomis. Dar susitikimo pradžioje pastebėjau ant paties Arūno plaštakos užklijuotą pleistriuką, o iš po jo buvo matyti būtent sėklos. „Atsinaujino stuburo trauma“, – paaiškino šypsodamasis. Netradicinės medicinos specialistas teigia, kad tokiu atveju taškas veikiamas ne tik mechaninės, bet ir sėklose slypinčios galingos gyvybinės jėgos. Beje, kuo sėkla panašesnė į organą, tuo poveikis stipresnis: pupeles geriausia tvirtinti ant inkstus, blužnį, vynuogių kauliukus – ant kasą atitinkančių taškų, graikinis riešutas panašus į galvos smegenis, grikių kruopos – į plaučius, putinų sėklos – į širdį, pipirai, žirniai – į šlapimo pūslę, akis. Nereikėtų pamiršti ir gydomojo sėklų poveikio: pipirai šildo, krapų, agurkų sėklos skatina išsiskirti šlapimą, kmynų, obuolių – laisvina vidurius, garstyčių, kalendrų – gerina apetitą, erškėtrožių, kukurūzų – kepenų, tulžies veiklą, gilės (jomis geriau nepiktnaudžiauti) stiprina širdį, nakčiai tiks gudobelių, aronijų sėklos. Grūdus reikia priklijuoti ant reikiamų taškų ir prisiminus paspaudinėti – per dieną ne mažiau kaip 3–5 kartus po 3–5 minutes. Beje, svarbus yra net sėklų priklijavimo kampas: jei grikių sėklas priklijuosite smaigaliu į viršų, apetitas mažės, o jei į apačią, – didės.

Žurnalas "Moteris"
Aptikti reikiamus taškus padeda A. Jonuškio, kitų taškinio plaštakų ir pėdų masažo specialistų nubraižytos schemos. Tarkim, žinote, koks organas jums kelia problemų, randate pagal schemą jį atitinkantį tašką ir veikiate. Galimas ir atvirkštinis būdas – specialia sudžok (ar kokia nors kita) lazdele milimetras po milimetro spūsčiojate delnus ar pėdas, kol aptinkate skausmingus taškus, ir juos veikiate. Ar skausmas neatsitiktinis, t. y. ar tikrai būtent tam tikras organas nesveikuoja, galima išsiaiškinti spaudžiant visus organą atitinkančius taškus, mat jų yra ne vienas. Veiksmingiausia veikti labiausiai nuo centro nutolusias zonas – pėdas, delnus. Svarbus ir amžius. Tarkim, vaikams geriau masažuoti delnus, vyresniems žmonėms – pėdas. Priklauso ir nuo to, kokį organą norite gydyti: esančius apatinėje kūno dalyje geriau veikti per pėdas, viršutinėje – per delnus.

Antroji jaunystė
A. Jonuškis sudžok atrado intuityviai – susidūręs su astma, egzema. Gydytojai sakė, kad šios ligos – visam gyvenimui. Teko vartoti stiprius vaistus. Arūnas 4-erius metus studijavo kinų mediciną ir ieškojo meridianų taškų, tačiau netikėtai atrado, kad jam labai skauda vietas, nieko bendra neturinčias su biologiškai aktyviomis. Pradėjo tuos taškus spaudžioti ir pajuto, kad tapo lengviau kvėpuoti. „Per 10 dienų atsikračiau egzemos, nustojau dusti. Man tai atrodė kaip stebuklas, maniau, kad padariau atradimą. Tik po metų, apsilankęs vieno sudžok specialisto paskaitoje, supratau, kad tai jau atrasta ir kad visiškai netyčia esu aptikęs plaučių ir bronchų taškus. Netikėta buvo ir žinia, kad egzema susijusi su plaučiais. Su šiais buvo susijęs ir tuo metu mane kamavęs liūdesys. Veikdamas tuos taškus atsikračiau visų bėdų iš karto.“
Tai, kad organai tarpusavyje yra susiję ir netgi atsakingi už mūsų emocines bėdas, nurodoma daugumos Rytų medicinos sistemų šaltiniuose. Apie šias unikalias sąsajas Arūnas galėtų kalbėti be galo: „Jei atsirado problemų su oda, atsakymo ieškokite plaučiuose, bronchuose. Net skilinėjantys kulnai gali būti su tuo susiję. Jei sutriko miegas, ypač jei gerai užmiegate, bet anksti pabundate, taip pat pamėginkite paveikti plaučius, bronchus. Labai netikėtų rezultatų sulaukiama veikiant hormonų sistemos, gimdos, kiaušidžių, krūtų taškus. Į mane kreipiasi nemažai menopauzę išgyvenančių moterų, ir nutinka taip, kad 56–60-metės (viena – net 72-ejų metų amžiaus), taikydamos taškinį plaštakų ir pėdų masažą, vėl pradeda sirgti menstruacijomis. Kartu grįžta ir jaunystė – moteris pagražėja, sustangrėja krūtys, atsigauna oda, atsiranda energijos. Veikdami inkstus atitinkančius taškus galime sumažinti nerimą, baimę; stiprindami širdį – atsikratyti apatijos, depresijos. Beje, nereikia painioti priežasties su padariniu. Tarkim, visi žino, kad skrandžio bėdų kaltininkai yra įtampa, stresas, bet veikdami šį organą atitinkančius taškus vargu ar jį visiškai išgydysime. Juk įtampa kyla galvoje, o ne skrandyje, rėmuo – tik padarinys. Turim dirbti su ir savo dvasia – ne tik su kūnu. Jei žmogus spaudo taškus, bet ir toliau pyksta, kritikuoja, kontroliuoja, poveikis bus trumpalaikis.“

Žurnalas "Moteris"
O kokias bėdas rodo lūžinėjantys nagai? Šie jau senokai mane erzina, ir nepadeda nei specialios vonelės, nei papildai. „Kepenys, – tvirtai atsako Arūnas. – Jos atsakingos už akis, sausgysles, raumenis, nagus. Beje, kepenis ėda pyktis.“ Paslaugiai ištiesiu savo delną kitoms ligoms nustatyti, nors abejoju, kad tai gali būti tiesa – juk mano kepenys kuo puikiausiai funkcionuoja (neseniai tyriausi), o ir pikčiurna savęs nelaikau. Specialia sudžok lazdele Arūnas ima spūsčioti įvairius taškus. Oi – skausmelis! Pasirodo, kažkas su kepenimis tikrai negerai. Netradicinės medicinos specialistas nuramina, kad skausmingi taškai nebūtinai rodo rimtas problemas – tai gali būti ženklas, kad organas dirba ne visu pajėgumu, kad bėdų gali kilti ateityje. Keliaujam toliau. Sužinau, kad mano žemas kraujo spaudimas (tiesa), kad sutrikęs refliuksą sukeliantis skrandžio vožtuvas, dėl to kartais kankina rėmuo (tiesa). Taip pat netikėtai skausmingi pasirodo esą inkstus atitinkantys taškai. Tose vietose jis pleistru pritvirtina dvi pupeles ir liepia vis spūsčioti – taip, sako, per vieną dvi savaites pasišalins šiame organe esantis smėlis (akmenys ištirpsta per 2 mėnesius). Bet, atrodo, didžiausią susirūpinimą Arūnui kelia mano susilpnėjusi limfinė sistema ir galimos krūtinės srities problemos. Pastarąją zoną specialistas man siūlo veikti specialiu masažuokliu ir jį padovanoja. „O kokios emocijos trūkumą tai rodo?“ – pasmalsauju. A. Jonuškis plačiai išskečia rankas ir giliai įkvepia. Sutinku su juo be žodžių – pastaruoju metu jaučiausi taip užspausta visokių rūpestėlių, reikalų ir terminų, kad išties pamiršau, ką reiškia kvėpuoti visa krūtine.

Gyvenkime draugiškai
Netradicinės medicinos šaka sudžok atsirado tik maždaug prieš 30 metų, tad atrasti ką nors nauja gali kone kiekvienas aktyviai ją praktikuojantis žmogus. Štai ir A. Jonuškio metodika kiek skiriasi nuo jos pradininko korėjiečio medicinos profesoriaus Park Jae Woo. „Nustatęs skausmingus taškus pagal jo schemą ir palyginęs su gydytojų diagnozėmis, matydavau, kad jos nesutampa. Tarkim, pagal mane, širdies, kasos, skrandžio taškai yra šiek tiek kitoje vietoje. Susiaurinau ir plonojo bei storojo žarnyno užimamą plotą, tad kitoje vietoje atsidūrė ir apendiksą, hemorojų, vidurių užkietėjimą veikiantys taškai.“ Beje, kartą savo metodą Arūnas išbandė su savo viduriniąja dukra. „Jai buvo maždaug 8-eri metai. Man paskambino iš mokyklos ir pasakė, kad mergaitei – apendicito priepuolis, kad ji su greitąja išgabenta į ligoninę. Nebuvau girdėjęs, kad sudžok pagelbėtų tokiu atveju, bet nusivežiau į ligoninę savo lazdelę ir pradėjau spaudžioti tuos taškus, kurie, maniau, atitinka apendiksą ne pagal profesoriaus, o pagal mano schemą. Ir ką gi – skausmas praėjo. Gydytojai liepė pasirašyti, kad atsisakau gydymo. Tikino, kad labai pakenkiau dukrai panaikindamas simptomą – skausmą – ir palikdamas jo priežastį. Sutinku, jei sudžok būtų panaikinamas tik skausmas, tai būtų buvusi meškos paslauga, nes būtų buvę sunkiau nustatyti ligą, bet tai – ne simptomų panaikinimo, tai – gydymo būdas. Dukra jau suaugusi ir iki šiol apsiėjo be apendicito operacijos.“

Kiekvienais metais A. Jonuškis atranda ką nors nauja. Labiausiai džiaugiasi savo sukurtomis kraujotakos ir limfos sistemų schemomis: skatinant pirmąją, palaikomas organizmo gyvybingumas, o veikiant antrąją, tampa lengviau kovoti su virusais ir infekcijomis. Stebuklui galima prilyginti atvejį, kai viena klaipėdietė savo 4-erių metų mergaitei padėjo atauginti inkstą: 8 mėnesius kasdien po 40 minučių ji spaudžiojo inkstus atitinkančius taškus. Tokių sėkmės istorijų Arūno knygose – dešimtys. Anot jo, išmokusieji šios metodikos gali padėti ne tik sau, bet ir savo artimiems, pažįstamiems ir nepažįstamiems žmonėms. Štai vienas vyriškis neseniai džiaugėsi pagelbėjęs draugui, kuriam dėl įsisenėjusio cukrinio diabeto jau grėsė amputuoti pėdas. Klaipėdietė Raimonda, pati plaštakų ir pėdų masažu išsigydžiusi širdį, skrisdama lėktuvu širdies priepuolio ištiktai nepažįstamai moteriai išgelbėjo gyvybę masažuodama širdies taškus jos delne. „Girdėjau, kad tam, kuris atkurs sąnario kremzlę, žadėta Nobelio premija. Taigi aš jau laukiu“, – juokauja Arūnas, nes ją atsiaugino ne vienas jo pacientas.
Gal sudžok – tai kelias į nemirtingumą? A. Jonuškis nelinkęs to nei ironizuoti, nei mistifikuoti. Anot jo, tereikia paskaityti minėtų pacientų ligos istorijas: kai kuriems tradicinės medicinos specialistai siūlė vienintelę išeitį – operaciją, kai kurie buvo nurašyti kaip nepagydomi, o po kelių mėnesių buvo pripažinti sveiki. „Nesu fanatikas: nemanau, kad visas ligas ir problemas galima pagydyti sudžok. Nesakau, kad išvengiu traumų ar virusų: kai man buvo įkandusi erkė ir susirgau Laimo liga, neišsiverčiau be antibiotikų. Oficialioji medicina stipri puikiomis diagnostikos galimybėmis, nepakeičiama, kai žmogų tikrai reikia operuoti. Įsisenėjusį vėžį gali reikėti veikti ir chemija, ir švitinimu, tačiau nereikėtų atmesti ir liaudies medicinos, žolelių, akupunktūros, reiki, homeopatijos, begalės kitų žmonijos atrastų sveikatinimo būdų. Jie vieni kitus papildo, taip galima pasiekti greitesnių ir geresnių rezultatų. Jei ne kovotume tarpusavyje, o bendradarbiautume, žmonės tik laimėtų, galėtų rinktis, – sako A. Jonuškis. – Gaila, kad vadinamosios tradicinės medicinos specialistai neretai gana arogantiškai, agresyviai nusiteikę prieš kitas gydymo metodikas, neretai atsisako pripažinti akivaizdžius faktus. O tie, kurie pripažįsta, stengiasi kalbėti kuo tyliau, kad tik nebūtų palaikyti šarlatanais.“ Jis pateikia pavyzdį: viena gydytoja, kuriai ketino dėti širdies stimuliatorių, padedama sudžok išvengė operacijos, o papasakojusi apie tai kolegoms, patyrė jų patyčias. Vis dėlto Arūnas vilties nepraranda – kai kurie gydytojai, nors ir pašnibždom, jau pasiūlo pacientams pabandyti sudžok.

Sudžok nuo kitų netradicinės medicinos būdų skiriasi tuo, kad jo gali išmokti pats.
Shutterstock nuotr.
Kodėl nepabandyti? Juolab kad šia metodika pakenkti neįmanoma – jei pataikysi ne į tą tašką, padėsi kitam organui, ir tiek. Pasak specialisto, vieninteliai taškai, kurių nederėtų stimuliuoti per daug, – galvos ir širdies. Kartais žmonės sako, kad ligą sukėlė sudžok. Anot A. Jonuškio, apie daugumą snaudžiančių problemų mes neretai nė nenutuokiame,o skaudūs taškai yra tarsi perspėjimo signalas, kad jau laikas susirūpinti tuo organu ir galbūt užbėgti ligai už akių. „Štai neseniai Kaune moteriai taikant sudžok pradėjo skaudėti sąnarius. Po savaitės gydytojai nustatė artritą. Ji nutarė, kad tai sukėlė šis metodas, bet juk artritas formuojasi ne dvi savaites, o kelerius metus!“ – pasakoja pašnekovas
Ar tai reiškia, kad nuolat stimuliuodami svarbiausius taškus galime išvengti ligų? Anot Arūno, svarbi yra ne tik kūno, bet ir sielos sveikata. Visų ligų neįmanoma išgydyti malda, neįmanoma ir vien mechaniškai spaudant taškus, todėl turime nepamiršti meditacijos, maldos, pozityvaus mąstymo, atsipalaidavimo, judėjimo, sveikos mitybos ir, žinoma, meilės – sau ir kitiems.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis