Pasakyk, ką valgai, ir aš pasakysiu, kokias emocijas šiuo metu išgyveni

Norite miltinių patiekalų? Turbūt jaučiate nerimą. Traškučių? Esate kaip reikiant įpykusi. Tai, ką mes valgome, o dar tiksliau – ką norėtume valgyti, gali papasakoti apie tai, kokios emocijos ir jausmai šiuo metu mus kankina.

Apie emocinį persivalgymą kalbama seniai ir daug. Bet ar žinojote, kad vienų ar kitų produktų pasirinkimas rodo, kokios emocijos būtent šiuo metu mums neduoda ramybės. Juk būna dienų ar net savaičių, kai niekaip negali atsivalgyti kokio nors produkto. O paskui ilgą laiką į tą pusę nenori nė pažvelgti. Būna, kad mirtinai įsigeidi ko nors saldaus, o kitąsyk – ko nors sūraus ar rūgštaus.

Dietologai pasakytų, kad šie norai rodo, jog mūsų organizmui trūksta vienos ar kitos medžiagos. Tačiau psichologai įsitikinę: tai, link ko tiesiasi ranka parduotuvėje, gali nemažai papasakoti apie mūsų jausmus, emocijas ir išgyvenimus.

Beje, tie, kuriems vis viena, ką valgyti, yra labiausia emociškai suluošinti – anot psichologų, jie pernelyg ilgai kaupė savyje negatyvius jausmus: pavydą, pyktį, baimę, nepasitenkinimą savimi.

Tortai ir pyragaičiai

Didelis potraukis tortams ir pyragaičiams rodo komforto ir pasitikėjimo savimi trūkumą. Šie gaminiai ypač skanūs tampa tuomet, kai bandome pasprukti nuo kokių nors nemalonių reikalų. Potraukis galėjo atsirasti ir dėl to, kad tėvai vaikystėje jus skatino saldumynais. Kaskart, kai dedatės dar vieną torto gabalėlį, jūs siunčiate aplinkiniams signalą: „Apkabinkite mane kuo stipriau!“

Traškučiai

Šiai kategorijai psichologai priskiria visus burnoje traškančius produktus (bulvių, kukurūzų traškučius, trapius sausainiukus ir pan.). Jei jums žūtbūt norisi ką nors „sutriaukšti“, tai reiškia, kad jaučiatės nepelnytai įžeisti ir nusiminę. Ne vienas esame patyrę, kaip susinervinus įsitempia apatinis žandikaulis. Priversdami žandikaulius dirbti, priverčiame juos, o kartu ir visą kūną, atsiplaiduoti. Tai padeda atsikratyti pykčio ir agresijos.

Desertai su grietinėle

Minkštus, grietinėlės skonio produktus, tokius kaip ledai, plakta grietinėlė, sūreliai, renkamės tuomet, kai jaučiame nerimą, nepasitikėjimą, kaltę ar esame kiek sutrikę. Cholinas, esantis piene, veikia raminamai, o triptofanas padeda gamintis laimės hormonui seratoninui. Pridėkite prie to cukrų, kuris pakelia nuotaiką ir didina egergiją, ir gausite puikų guodėją.

Aštrūs patiekalai

Aštrių patiekalų poreikį psichologai aiškina gana tradiciškai – anot jų, tai rodo aštrių pojūčių trūkumą. Galbūt jūsų gyvenimas pernelyg lengvai nuspėjamas, nuobodus ir monotoniškas? Taigi bandote atsigriebti bent jau suteikdami aštrumo savo skonio receptoriams.

Riešutai

Užsigeidėtė užkrimsti riešutukų? Ko gero, gyvenime jums trūksta malonumų. Pirazinas, esantis riešutuose, stimuliuoja už malonumą atsakingą smegenų dalį,. O riebalai padeda kompensuoti tuštumos, vienatvės, nepasitenkinimo jausmus. Be to, riešutų kramtymas padeda susidoroti su stresu ir įtampa, nes taip pat, kaip traškučiai, priverčia aktyviai dirbti žandikaulius.

Miltiniai patiekalai

Ką tik iškeptos duonos ar kepančių bandelių kvapas labiausiai „pagauna“ tuos, kurie yra ko nors išsigandę, jaučia nerimą. Viena iš priežasčių galėtų būti psichologinė – šie kvapai mums siejasi su namais, o namai – su saugumu. Taip pat miltiniai patiekalai traukia tuos, kurie jaučia pavojų ir yra nusiteikę patirti skausmą.

Smegenys ruošdamosi skausmo atakai ima gaminti kortizolį, o šis sukelia tolesnę cheminę reakciją, kuri pažadina potraukį angliavandeniams. Panašus procesas vyksta, kai organizmas jaučiasi išgąsdintas būsimo bado (kai laikotės dietos). Jis ne tik didina potraukį angliavandeniams, bet ir pasirūpina, kad riebaliukai „saugiai“ sugultų tam tikrose kūno vietose.

Šokoladas

Šokoladas pirmauja tarp „tiesiog šiaip“ valgomų produktų. Jo mes griebiamės netgi tuomet, kai jaučiamės visai sočios. Noras mėgautis šokoladu dažniausia rodo, kad mums trūksta švelnumo, artumo, meilės. Ir nors jis reklamose apibūdinamas kaip turintis „aistros skonį“, anot psichologų, iš tiesų labiau rodo švelnumo ilgesį.

Ypač puikiai šokoladas padeda užmušti liūdesį dėl nutrūkusių santykių – padeda susidoroti su vienatve, leidžia pasijusti saugesnėms ir ramesnėms. Taip yra todėl, kad šokolade esama feniletilamino – to paties cheminio elemento, kurį mūsų smegenys ima gaminti, kai įsimylime. O riebalai, esantys šokolade, padeda užpildyti tuštumos jausmą, sukeltą išsiskyrimo. Šolodado kvapas tiesiogiai veikia malonumo centrus smegenyse.
Sumažinti potraukį šiam visagaliam guodėjui galima imbiero ar šviežiai maltos kavos kvapu.

Kaip apsiginti nuo noro suvalgyti emocijas?

1. Išanalizuokite savo jausmus. Paklauskite savęs, kodėl norite to arba kito. Tikrųjų priežasčių įvardijimas neretai padeda atsikratyti nesąmoningo potraukio.

2. Padarykite ką nors, kad šią problemą išspręstumėte ar bent palengvintumėte. Stresą galite numalšinti pasivaikščiojimu, artumo ilgesį – pokalbiu su drauge, ir pan.

3. Užėjus begaliniam norui ką nors tokio sukrimsti, išlaukite 15 minučių. Tiek laiko paprastai pakanka, kad beprotiškas noras virstų tiesiog noru.

4. Išsivalykite dantis – taip pašalinsite iš burnos įsivaizduojamo maisto skonį, kuris verčia skirtis seiles dar jo nė neparagavus.

5. Išgerkite stiklinę vandens. Troškulio ir alkio centrai smegenyse yra pernelyg arti vienas kito, todėl dažnai juos painiojame.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis