Manote, kad sveikatai labiausiai kenkia riebalai, cukrus ir E? Esate beviltiškai atsilikę!

Dabar naujiesiems sveikuoliams labiausiai rūpi, kad produktų etiketėse būtų parašyta: „Be glitimo“. Kas tas baisusis glitimas ir ar tikrai jo vengti derėtų visiems?

Bene labiausiai dietą be glitimo (kviečiuose, rugiuose ir miežiuose esančio baltymo) išgarsino aktorė Gwyneth Paltrow. Nutarusi, kad jos organizmas netoleruoja pieno, vištų kiaušinių, glitimo ir begalės kitų produktų, moteris iš esmės pakeitė savo ir visos šeimos mitybą – vietoj duonos, makaronų, mėsos ir pieno ėmė vartoti dygliuotųjų ožerškių uogas, putpelių kiaušinius ir šviežius jūrinius dumblius.

Dabar aktorė džiaugiasi sumažėjusia talijos apimtimi, išgražėjusia veido oda ir geresne savijauta. G. Paltrow prisipažįsta, kad jos artimieji dėl tokio griežto mitybos režimo neretai yra priversti badauti, bet ji pasiduoti neketina ir sulaukia vis daugiau sekėjų – tarp jų yra ne tik žvaigždės Miley Cyrus, Victoria Beckham, bet ir milijonai paprastų piliečių.

JAV nacionalinio sveikatos instituto (NIH) duomenimis, net 29 proc. amerikiečių (apie 90 mln.) stengiasi vengti glitimo. Tai žurnalistą Jeffrey Steingarteną paskatino paironizuoti šia tema: „Jei glitimas kelia grėsmę tokiai daugybei žmonių, tai jis turėtų būti baisesnis už marą, viduramžiais išguldžiusį trečdalį Europos.“

Nepaisydama retų ironiškų balsų komercinė dietos „Šalin glitimą!“ mašina lekia visu greičiu – žvaigždės tai reklamuoja, dietologai rašo knygas, sudarinėja receptus, o žmonės uoliai perka produktus be glitimo arba su mažesniu jo kiekiu. Vien JAV nuo 2006 iki 2010 metų maisto produktų be glitimo pardavimas prekybos centruose padidėjo 54 proc.

Teigiamų atsiliepimų apie gyvenimą be glitimo jau galima rasti ir lietuviškuose forumuose – šią dietą išbandžiusieji džiaugiasi atsikratę spuogų, kiti – išsigydę chronišką slogą ir sinusitą. Dauguma giriasi numetę svorio, pagerėjusiu virškinimu, geresne savijauta ir žvalumu. Ar gali gyvenimas be glitimo būti toks stebuklingas, teiravomės bene geriausiai Lietuvoje šio baltymo keliamas problemas išmanančio biomedicinos mokslų daktaro gastroenterologo docento Vaidoto Urbono (prieš 15 metų jis apsigynė disertaciją „Celiakijos kompleksinė diagnostika“, profesines žinias tobulina tarptautinėse konferencijose ir stažuotėse).

Celiakija – rimčiau, nei manėme

Pasak dr. Vaidoto Urbono, pati rimčiausia liga, kuri gali kilti, jei organizmas pradeda netoleruoti glitimo, tai yra tam tikrų grūduose esančių baltymų, – celiakija. Įvairiuose leidiniuose galima rasti pačių įvairiausių šiai ligai priskiriamų simptomų: pradedant pajuodusiais paakiais, baigiant nevaisingumu. Pagal juos celiakiją sau diagnozuoti galėtų kone kiekvienas žmogus.

„Šios ligos simptomai tikrai yra labai įvairūs ir nėra nė vieno tikslaus, – sako gastroenterologas. – Jie dėliojami kaip mozaika, ir kai kurie niekaip nesusiję su virškinamuoju traktu.“ Nesunku suprasti, kodėl dėl glitimo netoleravimo sutrinka virškinimas ir dėl nepakankamo medžiagų pasisavinimo atsiranda mažakraujystė ar osteoporozė, bet kaip celiakija gali būti susijusi su depresija arba nevaisingumu?

„Celiakija – tai autoimuninė sisteminė liga, – pabrėžia dr. V. Urbonas. – Glitimas yra tik ligos sukėlėjas, o paskui jau užsikuria visas organizmas. Negydoma celiakija gali išsivystyti į plonosios žarnos vėžį, sukelti I tipo diabetą, išsėtinę sklerozę, reumatoidinį artritą, kepenų pažeidimus. Taip pat nustatytos jos sąsajos su Parkinsono liga, autizmu, Dauno sindromu, epilepsija, nevaisingumu, dažnais persileidimais. Todėl sakyti, kad celiakija tėra nereikšmingas virškinamojo trakto negalavimas, su kuriuo galima nugyventi visą gyvenimą, – didelė klaida.“

Įdomu, kodėl apie tokią baisią ligą nieko nežinome? Gal ji pernelyg reta, kad vertėtų kvaršinti dėl jos galvą? Anaiptol. Tvirtinama, kad celiakija serga maždaug vienas procentas visų žmonių. Ji yra antra pagal dažnumą ir svarbą maisto sukeliama liga (pirmoji – laktozės netoleravimas). Deja, Lietuvoje apie ją girdėję nedaugelis. „Išgirdę žodį „celiakija“, pečiais ima gūžčioti ne tik paprasti žmonės ar apylinkių terapeutai, bet ir kai kurie garsūs, mokslinius laipsnius turintys gastroenterologai, – tvirtina gastroenterologas. – Kitose šalyse padėtis kiek kitokia. Kadangi celiakija yra paveldima (tikimybė ją paveldėti, jei serga vienas iš tėvų, yra maždaug 10 proc.), italai, aptikę vieną sergantįjį, tiria visą šeimą.

Kartą gavau vieno Italijos gyventojo prašymą ištirti Lietuvoje gyvenančius giminaičius. Atvažiavo 8 žmonės, stovi sukrėsti kaip per laidotuves, galiausiai vienas įsidrąsino paklausti: „Sakykit, daktare, ta celiakija yra maždaug kaip vėžys ar dar blogiau?“ Iš tikrųjų celiakija – laiku diagnozuota – nėra baisi liga. Jos gydymas labai paprastas: tereikia atsisakyti glitimo turinčių produktų. Deja, visiems laikams, nes jei grįšite prie ankstesnės mitybos, liga atsinaujins.“

Beje, nustatyti celiakiją irgi nėra itin sudėtinga. Pirmiausia reikia atlikti specialų kraujo tyrimą. Jei randamas gerokai didesnis tam tikrų antikūnų kiekis, diagnozei patvirtinti daroma plonosios žarnos gleivinės biopsija (tik nereikėtų daryti tyrimų, jei laikotės dietos be glitimo, nes antikūnų nebus rasta, o gleivinė bus jau atsigavusi). Pasak dr. V. Urbono, kito būdo celiakijai nustatyti Lietuvoje kol kas nėra, todėl tie, kurie ją diagnozuoja patys iš kraujo tyrimo rezultatų, gali ne juokais suklysti ir pasmerkti save visą gyvenimą laikytis visai nebūtinos, bet gana sudėtingos dietos.

„Celiakija negali būti dalinė, kaip kad negali būti dalinio nėštumo, – nusijuokia gastroenterologas. – Ji arba yra, arba jos nėra.“ Tad vartoti mažiau glitimo turinčius produktus (gaminami ir tokie) taip pat nėra prasmės. Pasak Nacionalinės celiakijos ir maisto netoleravimo draugijos pirmininkės Jolitos Sadauskaitės, sergant celiakija, glitimo kiekis maiste neturi būti didesnis negu 20 mg/kg. Į organizmą patekę 0,3 g glitimo per parą neabejotinai sukelia ląstelinio imuniteto pokyčius žarnyne.

Pradėti niekada nėra vėlu

V. Urbonas ir J. Sadauskaitė neseniai ištyrė 1000 iš pažiūros visiškai sveikų 11–13 metų moksleivių. 2 iš jų nustatyta celiakija. Remiantis šiuo tyrimu, teigti, kad mūsų šalyje celiakija serga ne mažiau kaip 1 iš 500 žmonių, nėra visiškai pagrįsta, nes gali būti, kad, ištyrus daugiau jų, šie skaičiai pasikeistų ir priartėtų prie pasaulinių standartų. Beje, įdomu tai, kad kai kuriose šalyse, tarkim, Japonijoje, Kinijoje, ši liga beveik nepaplitusi. To, pasak V. Urbono, nereikėtų sieti vien su ryžių valgymu, tai labiau lemia genetiniai veiksniai. Tiksliai nustatyti, kodėl vieni celiakija suserga, kiti ne, kol kas nepavyko.

„Taip pat negalime teigti, kad ši liga atsirado neseniai ar kad atsirado dėl modifikuotų javų, jų sąlyčio su cheminėmis medžiagomis... Ir javuose glitimo, ir šio netoleravusių žmonių buvo visada, tik jie nežinojo savo negalavimų priežasties“, – tvirtina J. Sadauskaitė.

Žinant, kokių padarinių gali sukelti celiakija, pasak doc. V. Urbono, tikslingiausia būtų ištirti visus vaikus ir užbėgti ligos komplikacijoms už akių.

Fotolia nuotr.
„Mano kolegė vengrė, nemažai pasiekusi celiakijos tyrimo srityje, įkalbėjo apskrities valdžią finansuoti šiuos tyrimus. Bus tikrinami visi 7-erių metų vaikai, o šio tyrimo rezultatai paaiškės po maždaug 15 metų, – sako jis. – Jei ligos atvejų bus mažiau, pasaulis puls strimgalviais iš paskos, bet bus prarasta nemažai laiko. Visi kalba, kad tai pernelyg brangu. Geriau suskaičiavus, paaiškėtų, kad nedaryti tokių tyrimų – dar brangiau.

Tarkim, kiekvieno diabetiko gydymas per visą gyvenimą atsieina apie kelis šimtus tūkstančių litų, o jei tokių yra 2000? Pridėkime prie to kitas ligas ir gausime beveik milijardą litų. Ką jau kalbėti apie tai, kad žmogaus sveikata apskritai neturėtų būti vertinama pinigais. Vienas mano pacientas yra sakęs: „Jei man nebūtų diagnozavę celiakijos, taip ir nežinočiau, ką reiškia gerai jaustis.“ Aišku, jei celiakija išsivystė į cukrinį diabetą, gydydamas pirminę ligą diabeto nepanaikinsi.“

Edita Ruzgelienė, kurios 15-metė dukra Vismantė serga I tipo cukriniu diabetu ir celiakija, su tokiais gydytojo žodžiais turbūt sutiktų tik iš dalies. „Diabetu mano dukra serga nuo 5-erių metų. Labai vargom – niekaip negalėjom sureguliuoti cukraus, – pasakoja Edita. – Būdavo dienų, kai insuliną leisdavom kaip vandenį, ir jokios reakcijos.“ Prieš trejus metus vienos Kauno ligoninės gydytojas, gavęs dar vieno Vismantės tyrimo rezultatus, perspėjo, kad jai yra celiakijos požymių, ir pasiūlė atlikti biopsiją Santariškėse.

„Labai dvejojome dėl to: biopsija daroma taikant narkozę, viena Santariškėse dirbanti gydytoja net sakė, kad to daryti neverta, be to, nebuvo jokių akivaizdžių celiakijos simptomų... Vis dėlto nutarėme eiti iki galo. Paaiškėjo, kad celiakija yra ir kad reikia iš esmės keisti mitybą“, – pasakoja Edita. Lengva nebuvo – mergaitei, kurios valgiaraštis ir taip buvo skurdus dėl cukrinio diabeto, dabar teko atsisakyti beveik visko, ką mėgo. Net įprastų sumuštinių.

„Kvietinius miltus teko pakeisti kukurūzų, o gaminti iš jų tikrai nelengva: nelimpa, tešla nekyla, be to, yra labai brangūs – kainuoja iki 17 litų už kilogramą. Laimei, kad vaikams iki 18 metų šie miltai kompensuojami. Kas mėnesį gauname jų iki 4 kg, šio kiekio užtenka ne tik blynams, bet ir duonai išsikepti. Lengviau gaminti iš specialių miltų ruošinių, bet jie, kaip ir visi kiti produktai, nekompensuojami“, – pasakoja moteris ir priduria, kad prekybos centruose parduodami produktai ne visada tinka. Mat neužtenka, kad miltai būtų be glitimo – reikia, kad jie ir malti būtų atskirame malūne, o užauginti, pageidautina, tik jiems skirtoje dirvoje.“

Tad tokių gaminių pavyksta rasti tik specializuotose parduotuvėse. Jų asortimentas nėra didelis, kainos – nemažos, tad dažniausiai tenka tenkintis įprastu maistu: grikiais, ryžiais, bulvėmis, mėsa, daržovėmis. Beje, Edita nė trupučio nesigaili, kad nutarė taip apsunkinti savo gyvenimą. „Jau po mėnesio pajutome teigiamus rezultatus, – džiaugiasi ji. – Insuliną, aišku, leidžiame (to reikės visą gyvenimą), bet nedidelėmis dozėmis, cukraus kiekis stabilizavosi, tad galime lengvai kontroliuoti padėtį.“ E. Ruzgelienė sako, kad, įkvėpta teigiamų pokyčių, pradėjo sveikiau maitintis ir pati, be to, tai skatina daryti ir artimuosius. „Kai geriau įsižiūriu, pamatai, kad tų celiakijos požymių turi beveik visi“, – sako moteris.

Noriu glitimo!

Tai, kad pas mus vaikams kompensuojami kukurūzų miltai, J. Sadauskaitė vadina svarbiu pasiekimu, nors prisimena pirminę už tai atsakingų žmonių reakciją: „Tai ką, dabar dar ir maisto produktus turėsime kompensuoti?!“ Tiesa, daugelyje šalių nueita kur kas toliau – pavyzdžiui, Italijoje kompensuojami makaronai, duona, sausainiai; Latvijoje yra vadinamasis krepšelis (gali išsirinkti produktų už tam tikrą kompensuotiną sumą).

Produktų be glitimo brangumas – ne vienintelė problema. Tokia dieta gerokai riboja gyvenimą, nes tinkamų patiekalų nerasi nei kavinėse, nei mokyklų ar stovyklų valgyklose, tad celiakija sergantiems žmonėms į mokymo įstaigas ar darbovietes neretai tenka neštis savo maistą. O štai Italijoje yra netgi specialių kavinių, kuriose viskas (net picos ir makaronai) – be glitimo. Ir kai kuriuose lėktuvuose jau pateikiamas patiekalų be glitimo meniu.

Kukurūzai
Kukurūzai
Shutterstock nuotr.
Pasak J. Sadauskaitės, glitimo yra ne tik miltuose, bet ir sultiniuose, kečupe, leduose, netgi dantų pastoje, kūno kremuose, vaistuose, mat jis neretai naudojamas kaip tirštiklis. „Glitimas nepasisavinamas per odą, bet į maistą, jei gaminsite pasitepusi rankas kremu su šiuo komponentu, pateks pakankamas jo kiekis, kad sukeltų celiakiją“, – perspėja ji ir priduria, kad vaikus draudžiami produktai masinte masina – šie net trupinius nuo žemės renka. O tai gali nubraukti visą įdirbį, todėl kasmet, norint išsiaiškinti, ar tinkamai laikomasi dietos, reikėtų atlikti kontrolinius testus.

Gyvenimas be glitimo tikrai nelengvas. Galime suprasti celiakija sergančius žmones – jie neturi kito pasirinkimo, bet kodėl daugybės skanių malonumų atsisako net tie, kurie šia liga neserga? Ar tiesa, kad glitimo turinčių produktų naudinga atsisakyti ar bent mažiau vartoti visiems? Be celiakijos, V. Urbonas išskiria dar dvi būkles, kai glitimas yra žalingas. Tai – alergija glitimui ir hiperjautrumas jam. Visais kitais atvejais dieta be glitimo jam panašesnė į žaidimą.

„Sveikiems žmonėms glitimas nedaro jokio žalingo poveikio“, – įsitikinęs gastroenterologas. Jis tiki, kad žmogus, atsisakydamas glitimo, sinusitą gali įveikti tokiu atveju, jei šį sukėlė alergija baltymui. Ir numesti svorio tokia dieta gali padėti – juk atsisakoma gaminių iš kvietinių miltų. „Jau seniai mokslo pasaulyje kalbama, kad svarbiausia nutukimo priežastis yra ne riebalai, o aukštą glikemijos indeksą turintys produktai, tarp jų – ir kvietiniai miltai. Jei tą glitimą gausime ne iš pyragų, o iš grūdų košės, tikrai bus sveikiau. O jei žmogus atsisakys alaus – dar vieno glitimo šaltinio, tai sulieknės net labai akivaizdžiai.“

O kaipgi tie, tarp jų – ir garsios žvaigždės, kurie tvirtina, kad atsisakę šio žalingo baltymo tapo ir gražesni, ir linksmesni, ir lengvesni? „Yra toks dalykas kaip placebo efektas. Jis suveikia net sergant labai sunkiomis onkologinėmis, autoimuninėmis ligomis. O kai žmogaus liga funkcinė – visi organai sveiki, tik nervai įaudrinti, jam padeda bet kas“, – įsitikinęs V. Urbonas.

„Manau, kad žvaigždžių populiarinamos dietos be glitimo – labiau komercinis dalykas. Tų produktų gamintojai tiesiog nori, kad juos vartotų ne tik tie, kuriems būtinai reikia. Tai galima suprasti. Galų gale juk nieko bloga dėl to nenutiks“, – gastroenterologą papildo J. Sadauskaitė.

Ir iš tikrųjų, jei sumanysite pagyventi be glitimo, darykite tai drąsiai – blogiau tikrai nebus. Mažiau vartodami produktų iš kvietinių miltų, galbūt atrasite daugybę kitų visai naudingų dalykų. Tik štai ar verta atsisakyti to iki amžiaus galo, jei nėra rimtos priežasties, – diskutuotina. Juk daugeliui mūsų gyvenimas be bandelių gali sukelti kur kas didesnę depresiją nei glitimas.

Kas yra glitimas?

Glitimas (angl. k. gluten) – tai baltymas, esantis kviečiuose, rugiuose ir miežiuose. Specialistai vis dar diskutuoja, kurį terminą – „glitimą“ ar „gliuteną“ – vartoti, bet kol kas apsistojama ties glitimu. Svarbiausia šiuo atveju nedaryti dažnos klaidos ir nevadinti glitimu kitose grūdinėse kultūrose (ryžiuose, sorose, kukurūzuose) esančių baltymų, nes sveikatai kenkia tik trys minėtosios.

Kada atsisakyti glitimo turinčių produktų?

Pasak dr. Vaidoto Urbono, glitimo turinčių produktų reikėtų vengti, jei jums...

...celiakija. „Vienas dažnesnių simptomų – netinkamas svoris: vaikai priauga per mažai, o suaugusiems žmonėms jis ima kristi. Į vaikų svorį verta atkreipti dėmesį, kai juos pradedama papildomai maitinti kviečių, miežių, rugių turinčiais produktais maždaug nuo pusės metų. Kitas simptomas – polifekalija, kai žmogus tuštinasi labai gausiai ir retai. Trečias – geležies stoka, mažakraujystė, ypač jei be paliovos vartojate geležies turinčius papildus, o jie padeda tik trumpam. Būna, kad vaikai pradeda lėčiau augti. Celiakijos simptomai gali būti ir nuotaikų kaita, depresija.“

...alergija glitimui. „Alergijos simptomai kur kas ryškesni – išberia, prasideda atopinis dermatitas, neretai žmogus pradeda gausiai vemti arba viduriuoti, kai kuriems gali išsivystyti šienligė ar astma. Atsisakius glitimo, simptomai išnyksta labai greitai.“

...hiperjautrumas glitimui. „Ši diagnozė nustatoma tik suaugusiesiems ir atmetimo būdu – jei skauda, raižo pilvą, o tyrimai (tarp jų – ir dėl celiakijos) jokios ligos nerodo. Tuo besiskundžiantis žmogus, vos nustoja valgyti glitimo turinčius produktus, pajunta akivaizdų pagerėjimą. Pabrėžiu – akivaizdų, o ne tokį, kai lyg ir geriau, lyg ir neaišku...“

****

Atsakykite į anketos klausimus ir laimėkite 100 Lt dovanų kuponą apsipirkti internetinėje parduotuvėje www.apatinukai.lt.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis