Apie kontracepciją: kuo patikimesnė, tuo pavojingesnė sveikatai

Šiandien Lietuvoje prieinamos bene visos pasaulyje esančios apsisaugojimo nuo nepageidaujamo nėštumo priemonės. Tačiau ginekologai iki šiol nesutaria nei dėl jų patikimumo, nei dėl poveikio sveikatai.

Todėl žmonėms belieka apsispręsti patiems. Tad nieko keista, kad iš savo pacienčių gydytojai išgirsta tokių kontracepcijos būdų, kurie jiems kelia arba nerimą, arba atlaidžią šypseną.

Idealios kontracepcijos nėra

* Anot ginekologų, vienintelė priemonė, šimtu procentų apsauganti nuo nepageidaujamo nėštumo - sterilizacija. Visos kitos priemonės, net jeigu naudojamos idealiai pagal instrukciją, gali pateikti nemalonių siurprizų. Taigi idealaus kontraceptiko nėra - visi jie turi savo privalumų ir trūkumų.

* Vis dėlto visus žinomus apsisaugojimo būdus, remiantis vadinamuoju Perlo indeksu, bandoma sudėlioti pagal jų patikimumą. Nustatyta, kad visiškai nesisaugodamos per pirmuosius metus pastoja apie 85 proc. moterų. Tuo tarpu labiausiai patikima kontracepcijos priemone laikoma hormoninė spiralė - per pirmus metus pastoja vos 0,1 proc. moterų.

* Varinių spiralių patikimumas idealiu atveju - 99,4 proc., tačiau realiai - 99,2 proc. Už jas labiau patikimu apsisaugojimu būdu laikomos hormoninės tabletės, hormoniniai pleistrai bei žiedai - 99,7 proc.

Shutterstock nuotr.
* Tinkamai naudojamas prezervatyvas nuo nepageidaujamo nėštumo apsaugo 98 proc. moterų, tačiau su šia priemone dažniausiai nutinka visokių "nelaimių" (prezervatyvas nusmunka ar plyšta), todėl realiai prezervatyvo patikimumas įvertintas tik 85 proc.

* Kaip pakankamai nepatikimi įvertinti tradiciniai apsisaugojimo būdai - periodinis susilaikymas, Skaičiuojant vaisingas dienas (75 proc.) bei nutrauktas lytinis aktas. Reguliariai naudojant pastarąjį per pirmus metus pastoja apie 73 proc. moterų.

* Kaip labiausiai nepatikimi laikomi spermicidai - įvairūs kremai, želė, žvakutės, tabletės, putos, aerozoliai, kurie prieš sueitį įvedami į makštį. Idealiu atveju jų patikimumas siekia 82 proc., realiai (mat visada yra naudojimo klaidos ar prekės defekto tikimybė) - 71 proc.

Mitai apie kontracepciją

Akušeris ginekologas Rolandas Žiobakas mokytojams surengtame seminare apie paauglių lytinį švietimą teigė, kad apie kontracepcijos būdų patikimumą Lietuvoje sklando dar daug mitų. "Tiek jaunos merginos, tiek brandžios moterys manęs dažnai klausinėja apie apsiplovimą po lytinio akto. Teko girdėti, kad plaunamasi citrinos, boro rūgštimi, net acto esencija", - šypsojosi pašnekovas.

Pirmiausia tai pavojinga sveikatai, nes šios medžiagos sukelia ne tik alergines reakcijas, bet ir gali nudeginti audinius. Be to, tai net negali būti laikoma kontracepcija. Mat orgazmo metu gimda veikia kaip galingas siurblys. Spermatozoidai gimdoje atsiduria jau po kelių minučių - kaip tik tiek laiko reikia susiruošti apsiplovimui.

Shutterstock nuotr.
"Prieš 13 metų su bendramoksliais atlikome tyrimą, kuris parodė, kad tarp studenčių populiariausia apsisaugojimo priemonė nuo nėštumo - nutrauktas lytinis aktas. Šiuo metu situacija keičiasi, bet jis vis dar populiarus. Deja, tai nėra patikimas būdas. Turėjau dvi nėščias studentes, kurioms net mergystės plėvė buvo nepažeista", - pasakojo medikas.

Natūralūs šeimos planavimo būdai skaičiuojant vaisingas dienas, anot ginekologo, šiais laikais taip pat nepatikimi. Jie tinka nebent brandžioms poroms bei moterims, kurių ciklas reguliarus, jos patiria mažai streso, gyvena kur nors užmiestyje ramų gyvenimą.

"Paauglėms bei šiuolaikiniu ritmu gyvenančioms miestietėms labai sudėtinga nuolat stebėti savo organizmą, juolab kad apie vaisingumą bylojantys požymiai nuo įtempto gyvenimo išsikreipia", - teigė pašnekovas.

Teiginys, kad saugu lytiškai santykiauti per menstruacijas, anot R. Žiobako, taip pat yra mitas. Nors vyrų sperma silpnėja, vis dėlto spermatozoidai moters organizme gali "išgyventi" iki savaitės.

Ar vartotų tabletes vyrai?

Jaunimui, anot ginekologo, tinkamiausi prezervatyvai, kurie apsaugo dar ir nuo lytiškai plintančių ligų. Hormoninius kontraceptikus paauglėms reikėtų skirti kuo vėliau, tačiau tai visgi geriau nei neplanuotas nėštumas.

"Šias tabletes galima vartoti nuo jaunystės iki pat mėnesinių išnykimo. Kartais paauglėms jos skiriamos gydymo tikslais - kai pirmosios mėnesinės būna labai gausios, - teigė R. Žiobakas. - Didžiausias jų trūkumas, kad pradžioje būna nemažai pašalinių reiškinių, taip pat jų negali vartoti tam tikrų sveikatos problemų turinčios moterys".

kontracepcija, kontraceptikai, kontraceptinės tabletės, prezervatyvai
kontracepcija, kontraceptikai, kontraceptinės tabletės, prezervatyvai
Shutterstock nuotr.
Mediko teigimu, bandyti pastoti galima iš karto, kai moteris nustoja vartoti hormonines tabletes, tačiau šiuo atveju ji labiau rizikuoja susilaukti dvynukų arba trynukų.

Beje, kuriamos kontraceptinės tabletės ir vyrams, tačiau dar nežinia, ar vyrus pavyks priversti jas vartoti. Skandinavijoje, kai kuriose kitose šalyse tai įmanoma, tačiau rytų bei centrinėje Europoje tradiciškai įsitvirtinęs patriarchatas, todėl farmacinėms kompanijoms šie regionai, ko gera, net būtų neįdomūs, nes jos čia neturėtų pelno", - svarstė medikas.

Vieną patikimiausių priemonių - hormoninę spiralę - ginekologas siūlo tik gimdžiusioms moterims. "Paauglėms jos nesiūlyčiau, nors Skandinavijoje ji skiriama ir merginoms, ir negirdėjau, kad būtų didelių problemų", - teigė pašnekovas.

Shutterstock nuotr.
Egzistuoja nuomonė, kad, išėmus tokią spiralę, vaisingumas atsistato ne visada, todėl net Lietuvoje kai kurie ginekologai ją siūlo moterims, kurios yra tikros, kad nebenorės turėti vaikų. Tiesa, norint įrodyti šios nuomonės pagrįstumą arba visiškai ją atmesti, ko gera, dar prireiks ne vienerių metų.

Šokiruojantys eksperimento rezultatai

R. Žiobako teigimu, nėra pagrįstų įrodymų, kad hormoninė kontracepcija gali turėti pavojingų pasekmių, jeigu moteris yra sveika. Vis dėlto jis sutinka, kad tai vaistas, kuris turi būti parduodamas su receptais.

"Kuo priemonė patikimesnė, tuo labiau pavojinga sveikatai. Kuo ji mažiau pavojinga, tuo mažiau patikima, - teigė pašnekovas, hormoninę kontracepciją besirenkančioms moterims primygtinai patardamas to nedaryti be gydytojo konsultacijos. - Tik gydytojas gali įvertinti moters būklę ir nuspręsti, kokia apsisaugojimo priemonė jai tinka, o kokios jai rinktis negalima".

Tačiau yra ir kitokių nuomonių. Anot farmacininko Romualdo Basevičiaus, prieš kelias dešimtis metų, apie 1970 m., buvo atliktas eksperimentas su pelėmis, kurio rezultatai mokslininkus pašiurpino. Pasirodė, kad trečioje arba ketvirtoje gyvūnų kartoje atsiranda labai daug apsigimimų.

Mokslininkai šį faktą aiškino tuo, kad hormoniniai kontraceptikai išbalansuoja žmogaus organizmą bei hormoninę pusiausvyrą. Todėl prabilta apie tai, kad hormoninę kontracepciją turėtų rinktis tik tos moterys, kurios nebenori turėti vaikų. Netrukus panašūs pranešimai išnyko ir apie šio eksperimento rezultatus niekas nebekalba.

Shutterstock nuotr.
"Būtų gerai, kad žmonėms šis rezultatas nepasitvirtintų", - sakė mokslininkas. Šiandien mes turime antrąją kontracepcijos vartotojų kartą.

Tuo tarpu R. Žiobakas teigė, kad duomenų, jog hormoninės tabletės sukelia apsigimimus, nėra. Kai kurie ginekologai dėl savo įsitikinimų bei požiūrio į gyvenimą tiesiog prieš juos nusiteikę, todėl ir nesiūlo savo pacientėms.

Esant tokiai situacijai nekeista, jog mokslininkai ir toliau ieško būdų naujiems ir "geresniems" apsaugos metodams surasti.

www.manosveikata.lt/lt/temos/kontracepcija

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis