Alergiją gali sukelti daugybė medžiagų

Alergija – tai perdėta organizmo reakcija į medžiagas, kurios paprastai nėra pavojingos. Akių alergija pasireiškia akių perštėjimu, ašarojimu, paraudimu, vokų paburkimu, kt. Gana dažnai akių alerginis uždegimas pasireiškia kartu su nosies gleivinės alergijos paūmėjimu. Skaičiuojama, kad akių uždegimas kamuoja maždaug 75–90 proc. sergančiųjų alergine sloga.

Medžiagų, galinčių išprovokuoti alergiją, t.y. alergenų, - daugybė. Dažniausiai alergiją sukelia namų dulkių erkės, grybeliai, jų sporos, naminių gyvūnų epidermis (katės, šuns, jūrų kiaulytės, triušio ir kt.). Taip pat įvairios žiedadulkės: medžių (beržo, lazdyno, alksnio, ąžuolo ir kt.), žolių (šunažolės, motiejuko, pašiaušėlio, eraičino, rugių, avižuolės, dirsės ir kt.), piktžolių (pelyno, varpučio, balandos ir kt.). Alergenų galimybės išprovokuoti ligą skirtingos: vieni jų dažnai sukelia alergiją, kiti – rečiau. Pavyzdžiui, beržinių medžių žiedadulkės laikomos vidutinio ar didelio alergeniškumo, o liepos, pušinių šeimos medžiai alergines ligas sukelia ypač retai.

Be jau minėtų ir dažniausiai pavasarį akių alergiją sukeliančių žiedadulkių, ligą gali išprovokuoti kvepalai, kosmetika, cheminės priemonės, maistas, kt. Akių alergiją gali sukelti ir kontaktiniai lęšiai. Šiuo atveju alergija vystosi dėl mechaninio akies paviršiaus trynimo.

Kodėl akys ašaroja?

Akių ligų gydytojos Editos Puodžiuvienės teigimu, sezoninius akių alerginius uždegimus galima suskirstyti į dvi grupes: pačios akies ir jos priedinių organų alerginius pažeidimus. Akies priediniai organai – tai akį saugantys ir judinantys organai, t.y. vokai, ašarų aparatas, kt. Tad žmogų gali varginti ir vokų alergija, kuri pasireiškia sergantiesiems atopiniu dermatitu. Tačiau dažniausiai, anot gydytojos, žmones vargina sezoninis akių konjunktyvitas, t.y. akių junginės uždegimas. Junginė – tai gleivinė, dengianti vokų vidinį paviršių ir priekinę akies obuolio dalį.

Akių alerginis uždegimas prasideda tada, kai alergenas patenka į akį ir suerzina jos junginę. Tačiau alergenas į akis gali patekti ir ne iš karto. Taigi kitas akių alergiją sukeliantis mechanizmas – pro nosį. Tada pirmiau pasireiškia žiedadulkių sukeltas nosies alerginis uždegimas, kuris taip pat pasiekia ir akių junginę.

Paraudusios ir ašarojančios akys gali būti ir kitos, sunkesnės ligos – pavasarinio keratokonjunktyvito – išraiška. Ši liga pažeidžia ne tik akies junginę, bet ir rageną. Tiek alerginis akių konjunktyvitas, tiek keratokonjunktyvitas kasmet kartojasi tuo pačiu metu. Būdingas sezoninio akių uždegimo požymis – kad ašaroja, peršti, niežti ar skauda abi akis, o ne vieną.

Pavasariniu keratokonjunktyvitu dažniau serga vaikai, paaugliai ir jauni žmonės, labiau vyrai. Žiedadulkių sukelta akių alergija amžiaus nepaiso. Tiesa, manoma, kad vyresni kaip 50-ties metų žmonės apskritai alerginėmis ligomis serga retai, nes metams bėgant silpnėja imuninis atsakas, ir alerginės reakcijos pasireiškia rečiau.

Kaip sau padėti?

Svarbiausia sergant alerginiu akių uždegimu yra vengti alergenų. Suprantama, kad tai padaryti sunku. Juolab kad augalų žiedadulkės vėjo pernešamos labai toli. Todėl net ir gyvendami aplinkoje, kurioje nėra jums alergiją keliančių medžių žiedadulkių, ne visada galima išvengti alergijos padarinių, nes akimis nematomos žiedadulkės gali keliauti tūkstančius kilometrų. Tačiau, pasibaigus augalų žydėjimo sezonui ar vengiant kontakto su naminiu gyvūnu, alergijos sukelti nemalonūs simptomai dažniausiai praeina.

Anot gydytojos E.Puodžiuvienės, žmonės, kurie serga alerginiu akių konjunktyvitu, paprastai apie tai žino, nes požymiai kartojasi kasmet tuo pačiu laiku. „Todėl jau prieš augalų žydėjimo sezoną dažniausiai ir pasirūpinama akių lašais nuo alerginio konjunktyvito (pvz., „Lecrolyn“). Be abejo, geriausiai jų lašinti, kol dar jokių alergijos požymių nėra, t.y. profilaktiškai, pvz., prieš žiedadulkių sezoną ar kai planuojama išvyka į gamtą, kurioje apstu alergenų. Įlašinus preparato profilaktiškai, akių alergijos požymių gali ir visai nepasireikšti. Tačiau jeigu pamiršote ar pagalvojote, kad galbūt šiais metais alergija nevargins, ir profilaktiškai nieko nevartojote, bet alergijos neišvengėte, šių lašų galima pradėti lašinti ir pirmiesiems nemaloniems simptomams pasireiškus. Akių lašų „Lecrolyn“ poveikis pasireiškia gana greitai, praėjus maždaug valandai po įlašinimo. Preparatas yra saugus, jo vartoti galima ilgą laiką, t.y. kol pasireiškia alergijos simptomai“, – aiškina akių ligų gydytoja.

Jeigu žmogus vartoja lašų nuo akių alergijos, tačiau nemalonūs simptomai jį vis tiek vargina, akys būna paraudusios ir gausiai ašaroja, būtina kreiptis į gydytoją. Galbūt žmogus serga kitomis panašiais požymiais pasireiškiančiomis akių ligomis, galbūt alerginis akių konjunktyvitas yra sunkesnės formos. Tokiu atveju gali būti paskirta uždegimą mažinančių, antialerginių ar kitų vaistų.
Lašai „Lecrolyn“ veiksmingai gydo akių alerginį konjunktyvitą, kurį sukelia žiedadulkės, naminių gyvūnų pleiskanos, namų dulkių erkės, kontaktiniai lęšiai, kiti alergenai. Taip pat jie tinka ir profilaktikai. Lašai fasuojami į buteliukus (su konservantais) ir į pipetes (be konservantų). Žmonėms, kurie nešioja kontaktinius lęšius, rekomenduojama vartoti priemones, kurių sudėtyje nėra konservantų.

Ko nereikėtų daryti, kai vargina akių alergija:

* jaučiant diskomfortą akyse, nereikėtų jų trinti;
* plauti akis įvairiais namie paruoštais tirpalais;
* pasikliauti liaudies medicinos receptais.

Ką reikėtų daryti, kai vargina akių alergija:

* vengti alergenų, žinoti, kad daugiausia žiedadulkių yra saulėtą vėjuotą dieną;
* nešioti akinius nuo saulės;
* atėjus iš lauko plauti ne tik rankas, bet ir veidą; kasdien trinkti galvą;
* vartoti specialius akių lašus;
* žinoti, kad alergiškiems žiedadulkėms žmonėms neretai alergiją sukelia ir maistas; tai medus,  riešutai, obuoliai, persikai, nektarinai ir kiti kaulavaisiai, morkos ir kt.

Daugiau apie akių alergiją skaitykite www.sausosakys.lt

Informaciją parengė: Karjera ir sveikata

Užsakymo nr.: PT_64727061