SOS! Per 10 metų širdies ligos pajaunėjo 30 metų. Kardiologo komentaras

Kardiologai juokauja, kad dauguma širdies veikla susirūpina tik po švenčių arba siautulingų vakarėlių. Širdies ligos negailestingai pasiglemžia vis jaunesnių žmonių gyvybes.

Taip pat skaitykite:
- 10 madingų pirkinių dailesnei figūrai
- Garsios moterys: ar tikrai šiuolaikiniai vyrai sumoteriškėjo?
- Kaip aš be plastinės operacijos patempiau veido odą
- Skanūs ir minkšti grietiniečiai

Lietuvos širdies asociacijos Kauno krašto pirmininkas, LSMU Kauno klinikų kardiologas dr. Raimondas Kubilius rekomenduoja sužinoti savo biologinį kraujagyslių amžių, susipažinti su sveiko žmogaus kodu ir nustatyti, ar per artimiausią dešimtmetį jums negresia rizika susirgti širdies ligomis.

Kaip atskirti dažniausių širdies ligų požymius?

Šiuo metu širdies ir kraujagyslių ligos yra labiausiai paplitusios ir sukeliančios daugiausiai sveikatos sutrikimų. Nuo šių ligų miršta kas antras Europos gyventojas. Panaši situacija yra ir Lietuvoje. Nustatyta, kad net 50 % gyventojų miršta nuo išeminių širdies ligų. Sergantieji šia liga dažniausiai skundžiasi, kad jaučia skausmą krūtinkaulio arba širdies srityje. Priklausomai nuo to, kiek toli liga pažengusi, skausmas gali atsirasti nuo nedidelio arba intensyvesnio fizinio krūvio. Pavyzdžiui, lipant laiptais arba keliant kokį nors daiktą ligoniams pritrūksta oro arba pradeda jausti spaudimą krūtinės srityje. Jeigu šie minėti požymiai stiprėja, plinta į kaklą, kairiąją ranką arba tarpumentę, tuomet būtina kreiptis į gydytoją. Kita dažna žmonių nusiskundimų priežastis – įvairūs širdies ritmo sutrikimai. Pacientai skundžiasi, kad kartais širdies veikla padažnėja. Dėl šių sutrikimų būtina kreiptis į šeimos gydytoją, kuris jus ištirs ir paskirs tinkamą gydymą.

Jeigu žmogui virpa rankos, jos tampa melsvo atspalvio ir pradeda trūkti oro, vadinasi, jis serga širdies liga?

Odos spalvos, veido išraiškos ar gleivinės pokyčiai nėra požymiai, rodantys, kad asmuo gali sirgti širdies ar kraujagyslių ligomis. Tiesa, per apžiūrą medikai įvertina visus pacientų nusiskundimus, tačiau neįrodyta, kad šie požymiai rodytų tam tikras širdies ligas. Tačiau veido mimikos pokyčiai, pamėlynavusios galūnės, mažas svoris, pakitusi eisena gali būti būdingi asmenims, daug metų sergantiems šia liga. Kartais pacientus suklaidina kitokie ligų požymiai, pavyzdžiui, užsikemša kraujagyslė, maitinanti apatinę širdies raumens sienelę. Dėl to žmogų ištinka miokardo infarktas. Šiuo atveju širdies ir kraujagyslių ligoms būdingų skausmų nebūna, todėl pacientai net neįtaria, kad jų širdies veikla yra sutrikusi. Šiuos žmones dažniausiai kamuoja pykinimas, silpnumo jausmas, jie vemia, todėl mano, kad kilo skrandžio veiklos sutrikimų. Į gydytojus kreipiasi tik tuomet, jeigu būklė negerėja 1–2 dienas, tačiau pagalba būna suteikta per vėlai. Todėl ypač atsargūs turėtų būti vyresnio amžiaus žmonės, anksčiau neturėję nusiskundimų dėl sutrikusios skrandžio veiklos. Jiems staiga atsiradus, būtina skubiai kreiptis į medikus, kad atidžiai ištirtų, padarytų kardiogramą ir paneigtų miokardo infarkto tikimybę.

Pastebėta, kad apie 80 % pacientų, atvykusių į skubios pagalbos skyrių dėl skausmo krūtinės srityje, diagnozuojami ne širdies sutrikimai. Jie nustatomi tik kas 5 žmogui, kuris skubiai kreipiasi į medikus. Žinoma, kilus skausmui krūtinės srityje, būtina kreiptis į gydytoją.

Stipriosios lyties atstovai dažnai širdies veikla susirūpina tik po švenčių...

Iš tiesų po švenčių kardiologai sulaukia gana daug itin prastos sveikatos būklės pacientų. Jiems būna padidėjęs arterinis kraujospūdis, jaučia nerimą ir spaudimą krūtinės srityje. Tačiau jei žmogus iki švenčių nesiskundė jokiais širdies veiklos sutrikimais, o nemalonūs pojūčiai atsirado tik po audringo vakarėlio, tikriausiai tai ne širdies ligos požymiai.

Vienas tyrimas įrodė, kad ūgis lemia širdies ligas. Pavyzdžiui, žemaūgiai jomis serga dažniau. Ar tai tiesa?

Visame pasaulyje širdies ligas lemia modifikuoti – rūkymas, per didelis arterinis kraujospūdis, didelis cholesterolio kiekis, mažas fizinis aktyvumas, cukrinis diabetas arba sutrikusi gliukozės apykaita – ir nemodifikuoti – amžius, paveldimumas – veiksniai. Pavyzdžiui, jeigu tėvai sirgo širdies ligomis, yra tikimybė, kad ir atžalos jomis sirgs. Medikai tiria šiuos veiksnius ir bando nustatyti, kokia tikimybė, kad žmogus susirgs širdies ligomis.

Neteko pastebėti tendencijos, kad ūgis lemtų šių ligų atsiradimą. Tiesa, žemaūgius dažniau kamuoja antsvoris, sutrikusi medžiagų apykaita. Dėl to gali kilti širdies sutrikimų. Mokslininkai nesiliauja ieškoti naujų veiksnių, dėl kurių atsiranda šios ligos. Todėl pastaruoju metu daug kalbama apie stresą šeimoje ir darbe. Moterims dėl įtampos tikimybė susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis padidėja netgi 4 kartus! Jos žala prilygsta rūkymui. Jeigu pacientas patiria nerimą, jam 2 kartus padidėja tikimybė susirgti minėtomis ligomis. Tačiau kardiologai vis dar nemoka įvertinti ir apskaičiuoti konkretaus šio rizikos veiksnio poveikio.

Olandų mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad košmarai gali būti susiję ir su širdies ritmo sutrikimais. Jie baisių sapnų tikimybę padidina 3 kartus, o skausmas krūtinėje – 7.

Manoma, kad nemiga būdinga antsvorio turintiems pacientams, kurie knarkia ir gerai neišsimiega. Kartais naktį jie trumpam liaujasi kvėpavę. Todėl šiems žmonėms būdingos ir širdies ligos. Taip gali būti dėl to, kad širdies ligoniai dažniau patiria kvėpavimo sunkumų, todėl smegenys gauna mažiau deguonies.

Ar tiesa, kad širdies ligos dažniau pasiglemžia vyrų gyvybę nei moterų?

Tai – mitas. Lietuvoje jau beveik 10 m. gyvuoja „Raudonos suknelės“ kampanija. Per ją norima pabrėžti, kad išeminė širdies liga yra galingiausias ir pirmaujantis moterų žudikas. Tačiau dailiosios lyties atstoves nuo šios ligos apsaugo hormonai, todėl jomis jos suserga 10 m. vėliau nei vyrai. Tačiau ši apsauga dingsta, kai moterims prasideda menopauzė. Dailiosios lyties atstovės nuo širdies nepakankamumo miršta dažniau nei nuo krūties vėžio, o vyrai dažniau nei nuo prostatos vėžio.

Galima prognozuoti paciento sergamumą ir mirštamumo tikimybę nuo širdies ir kraujagyslių ligų?

Kardiologai siūlo įvairias skaičiuokles, kurios padėtų numatyti, kokia yra tikimybė mirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Reikia tik žinoti, ar pacientas rūko, jo amžių, koks yra arterinis kraujospūdis ir cholesterolio kiekis.

Specialistai vartoja dvi sąvokas – paciento biologinis ir jo kraujagyslių amžius. Pastebėta, kad ūminis miokardo infarktas vis dažniau nustatomas 3–4-ojo dešimtmečio sulaukusiems pacientams. Žmogui gali būti 30 m., o jo kraujagyslėms – 50 m. Pavyzdžiui, 60 m. pacientui, kurio cholesterolio kiekis, kraujospūdis yra normalūs ir jis nerūko, rizika mirti nuo šių ligų yra maža. Tačiau 40 m. asmuo, kurio cholesterolio kiekis, arterinis kraujospūdis yra padidėję ir jis rūko, kraujagyslių amžius prilygsta 60 m. žmogui.

Medikai suprato, kad negali išgydyti visų ligonių, todėl vis didesnį dėmesį skiria pacientams, kurie nesiskundžia jokiais negalavimais. Jeigu specialistai randa požymių, dėl kurių gali atsirasti širdies ir kraujagyslių ligų, žmogui pataria kreiptis į medikus, kurie jam skiria specialų gydymą.

Ne kartą teko matyti, kad širdies veiklos sutrikimų turintys senjorai dažnai matuojasi kraujospūdį, geria specialias tinktūras, bijo aktyviau judėti. Ar širdies ligos pablogina gyvenimo kokybę?

Dažniausiai širdies ligoniai nepraranda darbingumo. Tačiau jiems reikia vengti žalingų įpročių ir iki gyvenimo pabaigos vartoti vaistus. Jie neleidžia ligai progresuoti. Širdies ligos tikrai netrukdo gyventi, nes nekinta nei fizinis paciento aktyvumas, nei dvasinis gyvenimo suvokimas.

Vyresnio amžiaus pacientai yra labiau susirūpinę savo liga, tačiau jie nėra linkę vartoti gydytojų paskirtų vaistų. Todėl jie susikuria savo gydymo planą, pavyzdžiui, geria įvairias tinktūras, vartoja brangius maisto papildus, kurių nauda neįrodyta. Manoma, kad apie 80 % pacientų yra patys kalti dėl paūmėjusios ligos. Kai jie pasijaučia geriau, nevartoja vaistų, nesilaiko mitybos ir judėjimo režimo, mano, kad vartojami medikamentai kenkia kitiems organams, pavyzdžiui, skrandžiui arba kepenims. Neretai kaimynai, šeimos nariai ir draugai taip pat pakeičia paciento gydymo planą.

Kokios kitos ligos daro įtaką širdies veiklos sutrikimams?

Dažniausiai cukrinis diabetas, plaučių, endokrininės sistemos ligos.

Širdies ligos nusineša daugiausiai žmonių gyvybių. Ką reikėtų daryti norint jų išvengti?

Būtina rūpintis sveikata ir žinoti savo rizikos veiksnius, t. y. kartą per metus pasitikrinti cholesterolio kiekį kraujyje, reguliariai pasimatuoti kraujospūdį. Taip pat derėtų sveikai gyventi ir aktyviai judėti. Kardiologai siūlo išmėginti šią formulę: penkis kartus per savaitę po 30 min. vaikščioti, bėgioti, važinėti dviračiu ir pan. Pacientams, vyresniems nei 50 m., būtina apsilankyti pas kardiologą ir pasitikrinti sveikatą.

Kokią mankštą turėtų daryti žmonės, kurių širdies veikla sutrikusi?

Geriausi atlikti fizinius pratimus, pavyzdžiui, intensyviai vaikščiotis, eiti šiaurietiškomis lazdomis, važinėtis dviračiu, plaukioti, moterims tinkamiausia aerobika. Pacientai, kurie mėgsta jėgos pratimus, turėtų būti atsargesni. Jeigu žmogus mankštinasi reguliariai, tuomet jo kraujospūdis sumažėja apie 10 %, o cholesterolio kiekis – apie 15 %. Mankšta – vaistas nuo ligų, tačiau jo poveikis išnyksta, kai asmuo liaujasi sportuoti.

Kas labiausiai neramina kardiologus?

Ypač stebina didelis vaikų antsvoris, nesveika mityba, padidėjęs sergamumas cukriniu diabetu. Prognozuojama, kad po 10–15 m. padaugės sergančiųjų širdies ligomis. Prieš 10 m. dažniausiai šiomis ligomis sirgo 50–60 m. žmonės, dabar ūminis miokardo infarktas vis dažniau diagnozuojamas 30 m. asmenims. Jauniausias mūsų pacientas – 21-erių vaikinas.

Sveiko žmogaus asmens kodas – 035140530

Ką tai reiškia:

0 – nerūkyti.
3 – nubėgti kasdien po 3 km arba sportuoti po 30 min.
5 – suvalgyti po 5 porcijas vaisių ir daržovių.
140 – SAKS (sistolinis arterinis kraujospūdis) turi būti mažesnis arba lygus 140.
5 – cholesterolio kiekis turi būti mažesnis nei 5 mmol/l.
3 – lipoproteinų cholesterolis privalo būti mažesnis nei 3 mmol/l.
0 – vengti antsvorio.

Įdomu

* Kasmet Lietuvoje vyksta pasaulinės širdies dienos minėjimas, per kurį žmonės gali išmokti atpažinti ligų simptomus.
* Gegužę asmenims, kuriuos kamuoja dusulys, oro stoka, rekomenduojama atlikti tyrimus dėl širdies nepakankamumo. Apie 2 % žmonių, sulaukusių 65-erių, kamuoja minėtieji sutrikimai.
* Gegužę minima Europos širdies nepakankamumo diena. 65-erių žmonėms šeimos gydytojai turi apčiuopti pulsą ir patikrinti, ar širdies ritmas reguliarus.
* Lapkričio mėnesį minima miokardo infarkto savaitė. Žmonės mokomi atpažinti šią ligą.

www.manosveikata.lt

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis