D. Ibelhauptaitė: pakeista mityba naikina kilogramus ir grąžina jėgas

Pakeisti savo mitybą ir, svarbiausia, požiūrį į gyvenimo būdą režisierę Dalią Ibelhauptaitę privertė organizmo išsekimas ir nusilpęs imunitetas. Jėgų keltis iš lovos nebuvo, bet nei aplankyti geriausi gydytojai, nei atlikti tyrimai nesuteikė aiškumo, ir sveikata negerėjo. Kol biopatė Gudrun Jonsson nesudarė griežto mitybos režimo.

Populiariausi straipsniai:
- Jaunystės eliksyras, naikinantis net žilus plaukus
- Ragana: manęs prašo meilę, pinigus pritraukti, išgydyti nuo įvairių ligų, panaikinti prakeiksmą
- Venera Dvyniuose. Asmeniniame gyvenime - nauji potyriai
- Norite darbe atrodyti elegantiškai ir puošniai? Patarimai, ko turėtumėte vengti
- Paprastas obuolių pyragas

Tačiau režisierė perspėja: šis mitybos režimas pritaikytas specialiai jai. Kitiems gali net ir pakenkti. Taip pat D. Ibelhauptaitė griežtai atsiriboja nuo įprastų dietų svoriui mesti. Jos tikslas buvo ne sumažinti kilogramus, bet jaustis sveikesne.

Prieš kiek laiko ir kodėl ryžotės pakeisti savo mitybą?

Paskutinius dvejus metus nuo per didelio, dažnai vienam žmogui sunkiai pakeliamo darbo krūvio po 18 val. per dieną, beprotiškai ilgų darbo valandų, nemigos ir iš proto varančio streso, mano sveikata ėmė sparčiai prastėti. Aš nekreipiau dėmesio, nes visada buvau šventai įsitikinusi, kad esu iš plieno ir galiu funkcionuoti kaip koks robotas - „negesdama“. Studijuodama Maskvoje buvau išmokyta, kad režisierius sirgti negali. Niekada. O jeigu jis serga, vadinasi, yra netinkamas šiai profesijai. Tai aš ir nesirgau, daugiau nei 25 metus (juokiasi).

Gyvenimas man skyrė nemažai išbandymų – aš niekada nebuvau puiki dukra ir negyvenau „tėvų užantyje”, nematydavau jų mėnesiais. Tačiau abiejų tėvų mirtys, viena po kitos, labai sukrėtė. Gal todėl, kad man tai buvo ne vien fizinė mirtis, ko aš visai nebijau, bet visiško ryšio su namais praradimas. Juk neturiu nei broliu, nei seserų. Nors butas ir liko, jame jau nebebuvo gyvos dvasios, - tik prisiminimai. Kone savaitę krausčiau visą mamos sukauptą archyvą: laiškus, nuotraukas, užrašus, sąsiuvinius – visą savo gyvenimą. Keturias dideles dėžes išvežiau į Londoną, o visą likusį „turtą“ sudeginau… Devynis didelius maišus! Teko atsisveikinti su visa praeitimi.

Tokiais momentais turi užblokuoti savo emocijas. Tik vėliau supranti, kad tai tik dar labiau jas įaudrina. Darbe aš visada turiu būti aukštumoje, nes labai daug žmonių vienu metu laukia atsakymų į visus klausimus… Matyt reikėjo sustoti ir bent pusmetį įvertinti situaciją, persiorientuoti, išmokti pasaugoti save. Tačiau vos praėjus savaitei po mamos mirties, teko pasirašyti „Vilnius City opera“ sukūrimo dokumentus ir… pasinerti į dar daugiau darbų.

Tuomet kai kraujo spaudimas pakildavo iki 210 kelis kartus per dieną, repeticijų ir net spektaklių metu, aš galvojau, kad išgersiu vaistų ir praeis. Kai po vienos repeticijos kraujo spaudimo matuoklis rodė 238 – o visi aplinkiniai nustėrę žiūrėjo, kas vyksta. Aš ir tada radau puikią išeitį – matuoklis sugedo! (juokiasi)

Ką teko keisti? Kuo dabartinė mityba skiriasi nuo ankstesnių įpročių?

Mitybą koreguoti pradėjau ne dėl išvaizdos. Man visai nerūpi, kaip aš atrodau, ar ką apie tai galvoja, komentuoja kiti. Paprasčiausiai, prasidėjo juodas laikotarpis, kai nebenorėjau dirbti ir gyventi. Turėjau rasti tai, kas man padės atgauti save ir jėgas darbui. Aš turėjau kažkaip išjungti savo vidinį kompiuterį ir jį perkrauti (juokiasi).

Tada Londone aš radau gydytoją biopatę, švedę Gudrun Jonsson. Ji man jau buvo padėjusi prieš 23 metus – pirmais mano Londone gyvenimo metais, kai stipriai buvo sustreikavusios kepenys. Nuo to laiko ji jau parašė dvi knygas, daugybę straipsnių ir tapo viena žinomiausių specialisčių Londone. Taigi, kai ji mane pamatė, pažiūrėjo tyrimus ir pasakė, kad nenustebtų, jeigu mane greitu metu ištiktų insultas…

Ji buvo griežta – pasakė, kad gali man sudaryti sveikatinimosi režimą, tačiau aš jo turiu laikytis 100 procentų arba negaišinti jos laiko, neužimti kito žmogaus vietos ir neleisti savo pinigų. Aš neturėjau kitos išeities, todėl su viskuo sutikau.

Pati pirma sąlyga – jokio darbo 6 mėnesius. Todėl turėjau atšaukti bet kokias naujas „Vilnius City opera“ premjeras šį pavasarį, rodėme jau seniau pastatytus bohemiečių spektaklius.

Antra – griežtas laikymasis nurodyto mitybos režimo: tiek produktai, tiek laikas kada valgyti ir kaip valgyti. Visas maistas turi būti tik organiškas, šviežias ir natūralus.

Trečia sąlyga – specialiai parinktų papildų vartojimas.

Ir galiausiai – negatyvių jonų terapija – švitinimas. Iš pradžių po kelias valandas į savaitę, dabar - rečiau. Tai alternatyvi medicina, nepripažinta tradicinės medicinos. Ši terapija atstato ląstelių balansą. Šios procedūros ir yra pagrindinis dalykas, kuris labai padeda.

Kokios esminės Jūsų naujojo mitybos režimo taisyklės?

Valgyti penkis kartus per dieną kas dvi su puse valandos, o priešpiečiams ir pavakariams - ne tikras maistas, o specialūs papildai ir jų kombinacijos. Taip pat vakare prieš miegą - specialūs papildai ir jų kombinacijos.

Jokios druskos ir jokio cukraus. Jokios kavos, juodos arbatos, alkoholinių gėrimų, medaus – tik vanduo ir žolelių arbata. Negalima pieno produktų, išskyrus kartą per savaitę valgau ožkų pieno jogurto arba sūrio. Taip pat negalima miltinių produktų, visų kruopų, išskyrus grikius ir avižas. Turėjau atsisakyti praktiškai visų žalių daržovių, išskyrus avokadus ir ridikėlius. Net salotų, agurkų ir pomidoru negalima. Morkas ir burokėlius galiu valgyti žalius, o virtų - ne. Jokių virtų šakninių daržovių – viso gero bulvėms, morkoms, burokams. Virtas daržoves galima valgyti tik tas, kurios yra žalios spalvos – šparagai, špinatai, žirniai, brokoliai. Na dar galima kiaušinių, garuose virtos vištienos arba žuvies. Iš vaisių galima valgyti obuolių, nesaldžių kriaušių, granatų ir mėlynių.

Čia sąrašas ir baigiasi! Meniu minimalus – nedaug variantų sugalvosi (juokiasi). Dexteris, kuris irgi laikosi režimo, net pas Jamie Oliverį buvo, kad tas jam receptų sugalvotų pagal mums galimų produktų sąrašą!

Valgyti galima tik tiek, kiek telpa į rieškutes be kaupo. Dexteris sako, kad į saują su kaupu gali prisikrauti nemažą piramidę (juokiasi). Ir dar – kramtyti reikia ne mažiau kaip 50 kartų vieną kąsnį, kad virškinimas prasidėtų jau burnoje…

Maistas labai prėskas ir be skonio, labai minkštas, bet gerai ir greitai virškinamas. Kadangi galima valgyti prieskonines žoleles, jos ir gelbėja, nes dažnai atrodo, kad valgau kartoną – be skonio… Trūkstamas medžiagas gaunu iš paskirtų papildų. Jie taip pat natūralūs.

Ar buvo, yra sunku laikytis naujų mitybos taisyklių?

Iš pradžių mane Gudrun apgavo, sakė: tik 4 savaitės! Tada galvojau, kad galiu kaip nors pakentėti tas 4 savaites. Tačiau po jų išaiškėjo, kad iš viso - 4 mėnesiai… (juokiasi), o dabar pati pratęsiau iki 6 mėnesių, o tada jau žiūrėsiu, kas bus.

Taip, buvo labai sunku, nes yra įpročiai – aš daugelį darbinių susitikimų turiu per pietus arba vakarienę. Tenka visiems padavėjams įvairių šalių restoranuose aiškinti, ko nedėti į maistą ir kaip paruošti… Pati sau atrodau nenormali, o ką jau kalbėti apie juos? (juokiasi)

Kai gyvenau Los Andžele mačiau nemažai žmonių, kurie padavėjams restoranuose labai ilgai aiškindavo, ko jiems nedėti ar dėti į maistą. Tada galvodavau: kokie išprotėję, egocentrikai!!! O dabar, prašau,, pati, matyt, užknisu visus su savo meniu. Net į svečius eidama iš anksto papasakoju apie savo nevalgomų patiekalų sąrašą. Pati nemėgstu, kai ateina svečiai, tu ruošeisi, kepei vištą ar mėsos kepsnį, ir staiga sužinai, kad jie vegetarai. Todėl atrodo garbinga pasakyti iš anksto!

Pirmas tris savaites buvo labai sunku – man net rankos drebėjo nuo noro pavalgyti ko nors skanaus! Tai nusprendžiau nusikalsti – nuėjau į restoraną „Time” sekmadienio vėlyviesiems pusryčiams ir valgiau už kelis žmones, tiek kiek norėjau! Net 7 mini desertus sukirtau!!! O po to vėl grįžau į nustatytą režimą.

Dabar „nusikalstu” tik kokį kartą per mėnesį. Štai savaitgalį važiuosiu į vestuves Italijoje, tai, tikiuosi, išgerti savo mylimo lemoncello taurelę – pirmas alkoholinis gėrimas nuo vasario mėnesio!

Kas labiausiai palaikė?

Labiausiai skatino asmeninės ambicijos ir egoizmas, nes nenorėjau, kad kartu dirbantis jaunimas ir solistai matytų mane silpną ir be noro gyventi! Man buvo baisi mintis, kad aš negalėsiu būti jiems vedlė!

Labai palaikė ir Gudrun – ji man net papildomų negatyvių jonų terapijos procedūrų skirdavo – kaip galima daugiau, kad tik mane ant kojų pastatytų. Ji suprato, kad šito reikia greitai. Man labai patiko jos požiūris – įspėjo, kad nukris daug svorio. Ne todėl, kad man reikėtų sulieknėti, ar visos bėdos būtų dėl antsvorio. Tačiau parinktas sveikatingumo režimas atgaivina normalią medžiagų apykaitą. Tai štai, kai per pirmas 4 savaites nukrito 6 kilogramai, ir aš jai džiugiai apie tai papasakojau, ji  gūžtelėjo pečiais ir pasakė: na ir kas, ne grožio konkursui rengiamės. Svarbu, kaip jautiesi, o ne tavo kilogramai – jie neturi reikšmės.

Kada pastebėjote pirmuosius sveikatos, svorio pokyčius?

Svoris krito labai greitai, bet svarbiausia, kad atsirado žymiai daugiau jėgų – tokia būsena, kokia buvo prieš 5-6 metus, kai tik pradėjau kurti bohemiečius. Galva labai aiški ir šviesi, protas aštrus ir mitrus, atsirado noras džiaugtis bei vidinė šviesa. Žinau, kad dar ne galas, esu tik kelyje. Norėčiau, kad daugiau energijos grįžtų, bet jau pažengiau labai toli ir greitai. Pagražėjo oda, daug kas žarsto komplimentus, kad atjaunėjau. Dar sako, kad akys labiau žiba. To negaliu paliudyti pati, bet man pačiai su savimi gera, tai manau kad ir kitiems taip pat! (juokiasi)

Jei ne paslaptis, kiek laikantis naujos mitybos netekote kilogramų?

Per visą laiką jau nukrito 14 kilogramų, tačiau tai - tęstinis procesas. Koks bus finalas – nežinau ir nelabai rūpi. Man buvo net nemaloni žinia, kad svoris kris – aš turiu daug man patinkančių drabužių ir buvo liūdna suvokti, jog nebegalėsiu jų apsivilkti. Dabar tenka išsitraukti jaunystės drabužius, tačiau nelabai kas tą pastebi, nes visą laiką mėgau juodus!

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis