Stiprūs ir visada pasiruošę. Greitai tokius vyrus matysime tik Holivudo filmuose?

Vis dažniau girdime, kad stiprioji lytis sparčiai silpsta visomis prasmėmis. Vyrai ne tik sunkiau prisitaiko prie gyvenimo pokyčių, greičiau palūžta psichologiškai, bet silpsta ir fiziškai.

Dar įmanoma susitaikyti, kad dažnas šiuolaikinis vyras ima dusti, sukasęs porą lysvių sode, bet kaip jaustis, jei jis nebegali mylėtis? Potencijos problemos kamuoja vis jaunesnius vyrus. Net ir tie, kurie retkarčiais dar drioksteli iš savo pabūklo, neretai šaudo tuščiais šoviniais. O gal visos šios kalbos – tik moterų kerštas dėl to, kad tūkstančius metų jos laikytos silpnąja lytimi? Nemažą gyvenimo ir darbo patirtį sukaupęs profesorius urologas Balys Dainys atsidūsta: „Deja, vyrai iš tikrųjų silpsta. Daugelyje Vakarų valstybių skelbiama, kad per pastaruosius dešimtmečius spermatozoidų viename spermos mililitre sumažėjo perpus – nuo 120 mln. iki 60 mln. Sako, kad Lietuvoje situacija geresnė. Vis dėlto netikiu, kad mus būtų aplenkusios pasaulinės tendencijos. Tiesiog čia neatlikta tokių ilgalaikių tyrimų.“

Kas diriguoja orkestrui?

„Akivaizdu, kad vos per kelis dešimtmečius padėtis labai pasikeitė, – teigia profesorius B. Dainys. – Dar niekada nebuvo tiek nevaisingų porų. Prisimenu savo vaikystę. Bevaikė šeima buvo tokia reta išimtis, kad apie ją kalbėdavo keli kaimai. Dabar nevaisinga viena iš 8 porų.“ Cinikai sako, kad dabartinė statistika prastesnė dar ir todėl, kad anksčiau nevaisingumo priežastimi laikytos vien moterys, o vyrai netirti. Nebuvo ir DNR tyrimų, tad nuo savo vyrų negalinčios pastoti moterys įsigudrindavo rasti padėjėjų. Kitaip tariant, užteko vos kelių vaisingų vyrų, kad vaikais būtų aprūpintas visas kaimas.

Tiesa, tai nepaaiškina, kodėl spermoje mažėja spermatozoidų. Anksčiau nevaisingumo riba buvo laikoma 20 mln., dabar – 15 mln. spermijų viename mililitre. Aišku, kai kurioms moterims apvaisinti gali užtekti ir 5 mln., vis dėlto bendros tendencijos liūdnokos. Beje, spermatozoidų skaičius – dar ne viskas. Ne mažiau svarbu, kad jie būtų judrūs. Deja, deja... Šie uodeguotieji ima panašėti į savo apatiškus šeimininkus.

Tiesa, nepainiokime seksualinio pajėgumo su vaisingumu. Puikią erekciją turintis vyras gali būti nevaisingas. Atvirkštinis variantas retesnis, bet įmanomas. Sekso dirigentu laikome penį, bet, kalbant apie vaisingumą, šis organas nėra svarbiausias. Tai tėra įrankis spermai sušvirkšti ten, kur reikia, bet jis nedaro jokios įtakos jos kokybei. „Spermatozoidai formuojasi sėklidėse, latakais keliauja į prostatą ir taip susiformuoja sperma. Net 90 proc. jos sudaro prostatos sekretas. Nuo jo ir priklauso spermatozoidų judrumas, gyvybingumas. Svarbiausias sekso dirigentas ir antroji vyro širdis yra prostata, – sako B. Dainys. – O be dirigento negros joks orkestras.“

Vyrai iš tiesų silpsta. Per pastaruosius dešimtmečius spermatozoidų viename spermos mililitre sumažėjo perpus – nuo 120 mln. iki 60 mln.

Bėdų su sėklidėmis neretai atsiranda dar kūdikystėje. Kad jos funkcionuotų gerai, kiaušinėliai turi laiku nusileisti į išorėje esantį kapšelį. Pasak profesoriaus, vis dažniau tai neįvyksta laiku, yra nemažai ir kitų naujagimių berniukų lytinės sistemos bėdų. „Manyčiau, to priežastis – motinų vartojami kontraceptikai. Jei juos gerianti moteris netyčia pastoja ir užsimezga vyriškos lyties vaisius, jis gauna per daug moteriškų hormonų estrogenų, o tai daro įtaką jo besivystančiai lytinei sistemai, – sako urologas. – Beje, net ir baigus gerti kontraceptikus, organizmo reguliacinis mechanizmas kurį laiką veikia netinkamai. Organizmas, įpratęs prie didelių estrogeno dozių, toliau jo gamina daugiau nei vidutiniškai.“ Sėklidėms kenkia ir lytiškai plintančios ligos, traumos, infekcijos. Pati pavojingiausia – epideminis parotitas (vadinamoji kiaulytė), jis dažnai sukelia sėklidžių uždegimą orchitą. Laimė, vaikai nuo šios ligos skiepijami. Uždegimus – tiek sėklidžių, tiek prostatos – gali sukelti ir peršalimas. „Po kiekvienų sveikuolių maudynių ateina kokie du ar trys vyrai, besiskundžiantys prostatitu“, – sako B. Dainys.

Apie sauskelnes, mėsą ir alų

Vis dėlto pripažinkime – peršalimų, traumų ar lytiškai plintančių ligų užteko visais laikais. Tai nepaaiškina, kodėl spermos kokybė taip prastėja pastaraisiais dešimtmečiais. Versijų esama įvairių. Bene daugiausia kritikos sulaukia plastikiniai buteliai. Mat plastike esantis bisfenolis A imituoja estrogenų veiklą ir trikdo hormonų pusiausvyrą. Endokrinologai atkerta, kad labiau kenkia ne buteliai, o juose esantis alus. Pasirodo, kanapėse estrogenų daugiau nei plastike. Negana to, alus tukina, o riebaluose tarpte tarpsta moteriški hormonai. Teigiama, kad daug hormonų vyrai gauna ir su maistu – dirbtinai auginamomis vištomis, sojomis, kopūstais, pupelėmis. Kritikos strėlės susmigo ir į karves. Laukinių gyvulių patelėms pienas gaminasi tik žindymo laikotarpiu, o karvės yra melžiamos nuolat, net ir būdamos nėščios, tad jų piene gausu estrogenų. Aišku, visa tai – prielaidos. Ištirti, kokios yra didžiausios vadinamojo vyrų moteriškėjimo priežastys, turbūt neįmanoma, bet akivaizdu, kad poveikį daro visi veiksniai.

O sauskelnės? Sakoma, kad jos irgi nemažai prisidėjo prie šios kartos vyrų nevaisingumo. Juk ne veltui gamta vyrą sukūrė tokį, kad jo sėklidės yra išorėje – joms funkcionuoti reikia 2–4 laipsniais mažesnės nei kūno temperatūra. Profesorius B. Dainys šią versiją vertina skeptiškai. „Tam tikrą poveikį pastovi šiluma ir drėgmė gali turėti, vis dėlto tiesioginio ryšio nebūčiau linkęs ieškoti, – sako jis. – Pirmiausia tokio amžiaus berniukų organizmas dar negamina spermatozoidų. Be to, dėl sauskelnių temperatūra nepakyla tiek, kokia yra kūno viduje. Jei keliais laipsniais aukštesnė temperatūra keltų riziką, šiltuosiuose kraštuose gimstamumas būtų kur kas mažesnis nei šaltuose. Deja, yra atvirkščiai.“

O štai teiginiai, esą spermos kokybei daug įtakos turi aplinkos užterštumas, žalingi įpročiai, fizinis aktyvumas ar mityba, profesoriui abejonių nekelia. „Tikrai įrodyta, kad vaisingumą mažina chemoterapija, radiacija. Taigi jei vyras serga vėžiu ir dar svajoja turėti vaikų, prieš šiuos gydymo seansus reikėtų spermos užsišaldyti, – siūlo B. Dainys. – Kenkia ir įvairūs vaistai, antidepresantai, cheminė tarša (ypač – švinas). Yra net tokia teorija, esą Romos imperija žlugo, nes kilmingieji naudojo švininius ginklus, indus, naudojosi vandentiekiu, kurio vamzdžiai buvo švininiai.“ Įrodyta, kad spermos kokybę prastina ir nesaikingas alkoholio vartojimas. Rūkymas labiau veikia erekciją. Kadangi nikotinas mažina kraujagyslių elastingumą, varpa prasčiau aprūpinama krauju.

O mityba? Dar visai neseniai mūsų senoliai tikino, kad vyriškos jėgos suteikia mėsa. Dabar juntama priešinga tendencija – siekdamas sulaukti vaikų, dažnas vyras ima valyti organizmą ir pereina prie vegetariškos mitybos. Kalifornijoje esančio Lomos Lindos universiteto medicinos klinikoje atlikti tyrimai palankesni mėsėdžiams. Ištyrus jų spermą paaiškėjo, kad viename jos mililitre yra net 20 mln. daugiau spermatozoidų nei vegetarų spermos mililitre. Be to, mėsos nevalgančių vyrų spermatozoidai juda perpus lėčiau nei yra vidurkis. Tyrėjai daro prielaidą, kad to priežastis – vegetarai valgo per daug sojos ir jiems stinga vitamino B12. „Seksui ir spermai gaminti reikia daug energijos ir baltymų. Ir ne bet kokių, o ypač aukštos kokybės, – teigia profesorius B. Dainys. – Tokių paprastai gauname iš kokybiškos mėsos, joje yra spermai gaminti svarbių nepakeičiamų aminorūgščių. Iš augalinio maisto organizmas to negauna. Seksas ir maistas turi būti sotūs. Vyrai be mėsos kaime neišsiversdavo nė dienos, ir troba buvo pilna vaikų.“

Monogamija = išnykimas

Gali būti, kad prastėjanti seksualinė sveikata – natūralus evoliucijos padarinys. Tarkim, gamta taip bando apsiginti nuo žmonių pertekliaus. Juk jų katastrofiškai daugėja. Knygos „Sekso aušra“ autoriai Ch. Ryanas ir C. Jethá iškelia dar vieną vaisingumo mažėjimo versiją. Pasak jų, tai – monogamija. „Arba naudojiesi, arba netenki – tai vienas pagrindinių natūraliosios atrankos principų, – rašoma knygoje. – Šiuolaikinio vyro organizmas prigamina ir prikaupia kur kas daugiau spermos, nei jo išnaudoja. Nenuostabu, kad vyrų sėklidės yra mažesnės nei jų protėvių. Kam tampytis įrankius, jei neturi darbo?“ Be abejo, mes galime pulti prieštarauti ir tikinti, kad monogamija dar nereiškia retesnių lytinių santykių. Pastovią partnerę turinčio vyro seksualinis gyvenimas gali būti netgi reguliaresnis nei vienišo medžiotojo. Su viena sąlyga – jei vyro lytinio potraukio nenužudys visagalė rutina, o ji, deja, dažna viešnia ilgai kartu gyvenančių porų lovose. B. Dainys sako, kad vyresni vyrai gana dažnai mano, jog išblėsusio lytinio potraukio problema yra pabodusi žmona. Profesorius įsitikinęs, kad meilužė reikalus gali pagerinti trumpam – dvejiems ar trejiems metams. Be to, daugiau partnerių turintys vyrai dažniau serga lytiškai plintančiomis ligomis, o šios, kaip žinia, yra viena iš dažnesnių nevaisingumo priežasčių.

Cholesterolis – tikras peilis vyro fizinei ir lytinei sveikatai.

Antroji knygos „Sekso aušra“ autorių iškelta hipotezė abejonių kelia mažiau. Ji yra tokia – monogamija suteikia šansus išlikti ne tik patiems stipriausiems ir vaisingiausiems, bet ir kur kas mažiau gamtos apdovanotiems vyrams. Gyvūnų patelės paprastai pastoja tik nuo vaisingiausių patinų. Žmonių pasaulyje palikuonių susilaukti pavyksta ir menką spermos kokybę turintiems patinams – po ilgų bandymų, neretai įsikišus dirbtinio apvaisinimo klinikoms. Kam tie milijonai spermatozoidų, jei kiaušialąstei mėgintuvėlyje apvaisinti užtenka vos kelių? „Pagal tokį scenarijų genai, siejami su mažesniu vaisingumu, nebepašalinami iš genofondo, jie plinta, – taip po truputį mažėja bendras vyrų vaisingumo lygis“, – rašoma knygoje. Tai knygos autoriai lygina su regos sutrikimais. Prastai matantys pirmykščiai žmonės turėjo mažai galimybių išlikti, nes nemokėjo pasigauti grobio arba patys tapdavo plėšrūnų grobiu. Atsiradus akiniams, natūraliosios atrankos dėsniai nebeveikia, tad nenuostabu, kad sulig kiekviena karta prastai matančių žmonių vis daugėja.

Sumažėjęs vyrų seksualinis apetitas vaisingumo statistiką mažina ne tik todėl, kad rečiau mylintis rečiau ir pastojama, bet ir todėl, kad užsistovėjusi sperma yra prastesnės kokybės. Sidnėjaus universiteto 2007 metais atliktais tyrimais nustatyta, kad kasdienė ejakuliacija labai sumažina žalą vyrų spermos DNR. Savaitę trukęs eksperimentas parodė, kad vyrų, kurie ejakuliaciją patirdavo kasdien, spermos chromosomų pakitimų užfiksuota mažiau nei tų vyrų, kurie tris dienas susilaikė. Vis dėl to yra ir prišingų versijų. Esą kiekvienam vyrui skirtas tam tikras sueičių skaičius, tad nereikia skubėti jo išnaudoti. „Yra tokia aukštaičių per vestuves dainuojama daina: „Nei daug, nei mažai – per savaitę trys kartai.“ Pasirodo, liaudis labai gerai yra pastebėjusi tai, ką pripažįsta ir mokslas, – sako profesorius. – Nenaudojamas organas atrofuojasi, o pernelyg dažnai naudojamas, susidėvi. Moksliškai įrodyta, kad vyrui per gyvenimą yra skirta 7–12 tūkstančių ejakuliacijų. Tad džiaugtis jaunystės žygiais, kai per naktį gali pasimylėti kelis ar keliolika kartų, nevertėtų.“ Vis dėlto gąsdintis irgi neverta – tai nėra tiek mažai. Retas vyras per savo gyvenimą spėja išnaudoti visą jam skirtą ejakuliacijų skaičių. Suskaičiuokime. Pradėjęs seksualinį gyvenimą 18-os metų ir mylėdamasis kas antrą dieną, jis gali pajėgus išlikti iki 70-ies metų ir ilgiau.

Jo didenybė testosteronas

Ar įmanoma vien užmetus akį nustatyti, koks vyras bus lovoje? Iš dalies – taip, tik į klyną spoksoti neverta. Pasak urologo B. Dainio, nei varpos, nei sėklidžių dydis įtakos vaisingumui ar erekcijos tvirtumui neturi. Daugiau sufleruoja bendra išvaizda. Lieknas, aukštas, plaukuotas kūnas, saikingai raumeningas, žemas balsas, praplikusi galva – šie požymiai paprastai rodo didesnį testosterono kiekį. „Nėra svarbesnės cheminės medžiagos žmonijos istorijoje kaip testosteronas“, – įsitikinęs B. Dainys. Šis hormonas lemia ne tik spermatozoidų gamybą ir lytinį potraukį, bet ir padeda labiau sutelkti dėmesį, gerina atmintį, stimuliuoja raumenų augimą, veikia mąstymą, kūrybingumą, suteikia energijos. Deja, šio stimuliatoriaus atsargos irgi senka. Vyrams nebereikia kautis, jie mažiau juda, tad ir tam reikalingo hormono organizmas gamina vis mažiau. Įdomu tai, kad šiam hormonui įtakos turi ir gyvenimo būdo pokyčiai. Niufaundlando universitete (Kanada) atlikti tyrimai rodo, kad vedybos ir vaikų priežiūra gali net 30 proc. sumažinti testosterono kiekį.

„Jei matote, kad vyras per susirinkimą ar prie televizoriaus ima snausti, jei negali išlaikyti dėmesio net dvi valandas, tai rodo, kad testosterono jam stinga“, – sako urologas. Vis dėlto švirkšti vyrui šį hormoną vien todėl, kad jis prisnūdo per nuobodų spektaklį, būtų kvaila. „Šis hormonas didina kraujo krešėjimą, insulto ir infarkto riziką. Ne veltui mokslininkai nustatė, kad eunuchai (iškastruoti tarnai) gyvendavo maždaug 10–20 metų ilgiau nei jų valdovai. Pastebėta, kad ilgiau gyvena ir iškastruoti gyvūnai“, – perspėja profesorius. Pasak jo, pirmiausia reikia ištirti, kiek šio hormono vyras turi. Tyrimas nesudėtingas, daromas iš kraujo mėginio rytais. Pagal tai, kokia situacija, galima skirti įvairių preparatų: pradedant injekcijomis, baigiant tepalais ar augalinės kilmės papildais. „Lietuvos kaime buvo itin vertinamos veršelių, ėriukų, jaučių sėklidės. Galvijų sėklidės gamina testosteroną, tad, vaišindamasis tokiu pikantišku kepsniu, šio hormono gauna ir vyras“, – natūralesnę alternatyvą siūlo B. Dainys. Verta žinoti, kad testosteronas yra gaminamas iš cholesterolio, tad sportuodami vyrai nušautų du zuikius – sumažėtų jų kraujo riebalų ir padaugėtų vyriško hormono.

Nenaudojamas organas atrofuojasi, o pernelyg dažnai naudojamas, susidėvi. Vyrui per gyvenimą yra skirta 7–12 tūkstančių ejakuliacijų.

Tik štai ką daryti, jei mylėtis norisi, o neišeina? Kad tokių bėdų netrūksta, rodo Lietuvoje prieš 10 metų atlikti tyrimai. Pasak jų, penktadalis 20–30 metų vyrų kartais nesugeba pasiekti ar išlaikyti tinkamos erekcijos, tarp 30–40 metų tokių yra kas trečias, o tarp 40–50 – beveik kas antras. Sakoma, kad daugumos vyrų kareivėlius ant menčių labiausiai guldo šio amžiaus rykštė – stresas. „Neminėkite man to žodžio. Koks stresas? – prieštarauja B. Dainys. – Prisimenu pokario metus gimtajame kaime. Viena valdžia – naktį, kita – dieną, nuolatinė baimė dėl gyvybės, rūpestis, kuo išmaitinti šeimą – ten tai buvo stresas. Tik gimstamumas dėl to kažkodėl nemažėjo. Sutinku, emociniai ir psichologiniai veiksniai svarbūs, tačiau jie nėra pagrindiniai. Tai įrodė ne vienas mokslinis tyrimas. Kaip negalima užkalbėti nesitreniravusio vyro, kad jis iškeltų 200 kg svarmenį, taip neįmanoma įsakyti varpai stovėti.“ Norą mylėtis pažadina testosteronas, – kad tai įvyktų, labiausiai atsakinga kraujotakos sistema. Varpą krauju aprūpinančios kraujagyslės yra labai smulkios – vos 1–2 mm (širdies apie 5 mm), todėl jos nukenčia pirmiausia. Jei jos praranda elastingumą, užsikemša, o kraujyje gausu cholesterolio, jokie triukai nepadės. „Cholesterolis – tikras peilis vyro fizinei ir lytinei sveikatai. Tai – kraujo riebalai. Kuo jų daugiau, tuo kraujas sunkiau tenka. Juk vandens ir aliejaus takumas skirtingas. Į varpą nepriplūsta kraujo, nėra erekcijos, nėra ir sekso“, – paprastai šį mechanizmą paaiškina urologas.

Kaip išlaikyti potenciją ir vaisingumą

Pataria profesorius urologas Balys Dainys


DELFI / Tomas Vinickas

Saugokite berniukus. „Reguliariai apžiūrėkite jų lytinius organus, ar sėklidės tinkamoje vietoje, ar nėra uždegimų. Skiepykite nuo kiaulytės, saugokite nuo peršalimo ligų ir priminkite, kad nepamirštų naudoti lytiškai plintančių ligų padedančių išvengti prezervatyvų.“

Testosteronas. „Tinkamai parinkti kiekį ir dozę gali tik gydytojas. Vienkartinės priemonės retai būna veiksmingos, mat reikia mažiausiai trijų mėnesių, kad testosterono davikliai imtų siųsti signalą sėklidėms ir šios suaktyvėtų. Jei šio hormono kraujyje padaugėja staiga, gali nutikti ir atvirkščiai – sėklidės gali užmigti. Kam gaminti tai, ko organizme ir taip per akis?“

Sportas. „Sumažinti cholesterolio kiekį, pagerinti kraujotaką ir raumenų tonusą labai padeda fizinis aktyvumas. Vis dėlto sportuoti derėtų saikingai. Turbūt atkreipėte dėmesį į kultūristus – kuo didesni raumenys, tuo mažesnis pimpaliukas. Raumenims formuotis reikia ne tik labai daug baltymų, bet ir testosterono, tad jų nelieka kitiems organams.“

Reguliariai mylėkitės. „Nėra gerai, kai sperma užsistovi. Prostatoje užsibuvęs sekretas skatina ją pabrinkti, dėl to blogėja kraujotaka, ima vystytis neinfekcinis prostatitas. Paauglystėje organizmas labai sėkmingai su tuo susidoroja pats – spermos perteklius pasišalina poliucijų metu. Pradėjus lytinį gyvenimą, poliucijos dingsta, tad ilgalaikio susilaikymo periodais vyras turėtų sau padėti pats, pasitelkdamas masturbaciją.“

Viagra ir kitos priemonės. „Viagra praplečia kraujagysles, į varpą priteka daugiau kraujo ir erekcija tampa tvirtesnė. Viagrą galima vartoti ne tik kaip vienkartinę, bet ir kaip ilgalaikio gydymo priemonę. Beje, širdį nualina ne šie vaistai, o fizinis krūvis. Jei vyras gali greitu žingsniu nedusdamas ir nesustodamas pailsėti užlipti į trečią aukštą, vadinasi, ir mylėtis gali. Jei nepadeda viagra, yra ir stipresnių, į varpą švirkščiamų vaistų. Jei kraujagyslės visai praradusios elastingumą, gali padėti varpos implantai.“

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis