Parodontozė: kokie požymiai išduoda šią ligą ir kaip jai užkirsti kelią

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, sunkios periodonto ligos diagnozuojamos kone penktadaliui vidutinio amžiaus pasaulio gyventojų.

Parodontozė, arba kitaip – periodontitas yra viena pagrindinių dantų praradimo priežasčių. Nors galvoti apie jos pasekmes tikrai nesinori, vis tik ši liga neretai apipinama ir ne visai pagrįstais įsitikinimais. Tad su gydytoja odontologe verta prisiminti pirmuosius ligą išduodančius požymius ir panagrinėti su ja susijusius mitus.

„Pirmasis signalas, dėl kurio reikėtų sunerimti – dantenų kraujavimas. Nors tai gali būti ir gingivito – dantenų uždegimo – požymis, ilgainiui jis gali pereiti į periodontitą. Negydant šios ligos pasekmės liūdnos: tirpsta alveolinis kaulas, dantys tampa paslankūs, pradeda klibėti, o galiausiai jų netenkama“, - liūdnai konstatuoja gydytoja odontologė Marija Lazauskaitė.

Mitas nr. 1: Paradontozė neužkrečiama

Nors kai kurie mano, kad ši liga paveldima, anot specialistės, didesnę įtaką jos atsiradimui turi ne paveldimumas, o periodontitą sukeliančios bakterijos. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, tik 20 proc. ligų nulemia genetika, o net 50 proc. įtakos turi gyvenimo būdas.

„Periodontitą sukelia mikroorganizmai, esantys burnos ertmėje ir besikaupiantys dantų apnašose. Žmonės vieni kitiems juos perduoda bučiuodami į lūpas, pavyzdžiui, tėvai vaikams ar sutuoktiniai vienas kitam. Būtent todėl nerekomenduočiau tėvams ir seneliams bučiuoti vaiko į lūpas, o tuo labiau dėti mažylio čiulptuko į savo burną, kuris po to duodamas jam“, - įspėja gydytoja odontologė.

Mitas nr.: 2: Ši liga nepagydoma

Anot M. Lazauskaitės, periodontito gydymo eiga priklauso nuo ligos sudėtingumo. Jei liga pažengusi, dantenos kraujuoja ar netgi pūliuoja – malšinamas uždegimas, kurį sukėlė mikroorganizmai. Tad pirmiausia atliekama profesionali burnos higiena ir pašalinamos apnašos.

„Segant periodontitu, pradeda nykti aplink dantį esantis kaulas, tad toje vietoje atsiranda vadinamoji kišenė. Joje kaupiasi apnašos, dauginasi uždegimą sukeliantys mikroorganizmai, formuojasi akmenys, o sveiką periodonto audinį pakeičia uždegiminis, kurį gydytojas odontologas pašalina.

Kasdieninei dantų priežiūrai kurį laiką paskiriami naudoti antibakteriniai preparatai. Na, o jei dantenos atsitraukusios ir jau nutirpęs alveolinis kaulas, tuomet gali būti atliekama chirurginė operacija, kurios metu yra atstatomi dantenų ar kaulo defektai“, - dėsto odontologė.

Tad specialistė ramina, kad ligos progresas gali būti sustabdytas, jei ji pastebima anksti ir laiku pradedama ją gydyti, tačiau čia svarbų vaidmenį atlieka paciento motyvacija. Būtina atsakingai prižiūrėti dantis namuose, naudoti tarpdančių siūlą ir valyti liežuvį, masažuoti dantenas šepetėliu, reguliariai atlikti profesionalią burnos higieną bei, svarbiausia – reguliariai lankytis pas odontologą profilaktinėms apžiūroms. Mat jis gali pastebėti nekokybiškas plombas ar dantų vainikėlius, kas yra puiki terpė kauptis maistui ir bakterijoms. Taip pat, patartina stiprinti bendrą organizmo imunitetą, nuo kurio priklauso atsparumas ligoms.

Mitas nr. 3: Parodontozę sukelia rūkymas

„Įprastų tabako gaminių vartojimas blogina burnos higieną, nes rūkant cigaretes, jose esančios dervos nusėda ant dantų paviršių todėl greičiau kaupiasi apnašos. Taip pat jos pažeidžia apydančio audinius ir gali paspartinti periodontito vystymąsi. Vis tik rūkymas nėra pagrindinis ligos sukelėjas“, - sako M. Lazauskaitė.

Rūkant cigaretes į burną patenka dervos, kancerogenai ir mišinys tūkstančių kitų dūmų sudedamųjų dalių, kurios gali daryti neigiamą įtaką ligos progresui. Tačiau žmonės rūko dėl priklausomybės nikotinui, o jam gauti šiandien yra ir „švaresnių“ bei mažesnę žalą burnos sveikatai darančių priemonių, pavyzdžiui, kramtomoji nikotino guma, nosies ir burnos purškalai, pleistrai, elektroninės cigaretės, kaitinamojo tabako gaminiai.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis