Moterys, skirtingai nei vyrai, gali ir nepastebėti, kad turi šią rimtą infekciją

Kai gydytojas iš sunerimusio vyro išgirsta, jog pakito jo lytinio gyvenimo kokybė, tai būna nerimą keliantis signalas, jog paciento organizme – lytiniu keliu plintančios infekcijos sukėlėjas.

Konsultuoja Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytojas dermatovenerologas Algirdas Šumila.

Einame civilizacijos keliu, o ir informacijos daugėja, tad pasiteiravome gydytojo dermatovenerologo, ar lytiniu keliu plintančių infekcijų (LPI) nemažėja.

„Jei lygintume su 1995-1996 metais, kai Lietuvoje buvo fiksuotas sifilio bei gonorėjos pakilimas ir per metus buvo registruojama gerokai per 3000 infekcijos atvejų, tai pastaraisiais metais sifilio per metus diagnozuojama kiek mažiau nei 300 atvejų. Ryškus sumažėjimas. Ar tokia tendencija bus ir toliau, sunku prognozuoti“, - atsargiai kalba gydytojas A. Šumila.

Apie lytiniu keliu plintančių infekcijų paplitimą

* 1995 m.
Sifilio užregistruota 3379 atvejai (tai yra 90,8 atvejai 100 tūkst. gyventojų)
Gonorėjos - 4057 (109 atv. 100 tūkst. gyventojų)

* 1996 m.
Sifilio - 3761 (101,4 atv. 100 tūkst. gyventojų)
Gonorėjos - 2978 (77,7 atv. 100 tūkst. gyventojų)

* 2000 m.
Sifilio - 1171 (31,7 atv. 100 tūkst. gyventojų)
Gonorėjos - 1004 (27,2 atv. 100 tūkst. gyventojų)

* 2010 m.
Sifilio - 345 (11,1 atv. 100 tūkst. gyventojų)

* 2013
Sifilio - 269 (9,1 atv. 100 tūkst. gyventojų)
Gonorėjos - 6,4 atv. 100 tūkst. gyventojų
Chlamidijų 10,3 atv. 100 tūkst. gyventojų
ŽIV - 5,98 atv. 100 tūkst. gyventojų

Jei vertintume pagal lytį, apsikrėtusiųjų skaičius daugmaž vienodas. Infekcijos šaltiniu dažniausiai nurodomas atsitiktinis asmuo.

2013 m. 3,7 proc. užsikrėtusiųjų sifiliu nurodė, kad per 6 mėn. turėjo lytinių santykių su asmenimis, kurie teikia seksualines paslaugas už atlygį.

Kodėl padaugėjo šių infekcijų

Be abejo, visur akcentuojama ir propaguojama, kad lytiniai santykiai būtų kiek įmanoma saugesni.

„Vis kalbame su jaunais žmonėmis ir diskutuojame, kas yra pastovus lytinis partneris, po kiek laiko greta esantį žmogų galime vadinti pastoviu ir nustoti naudoti barjerines priemones, saugančias nuo lytiniu keliu plintančių infekcijų – prezervatyvus, – tokia gydytojo A. Šumilos kasdienybė. – Nuo kada galima būtų saugiai mylėtis be prezervatyvo, labai sunku pasakyti. Ribos nenustatysime. Vieni žmonės prezervatyvo atsisako su vienu partneriu bendraudami mėnesį, kiti – po 3 ar 6. “

Kai pasaulyje apie 1960-iuosius atsirado kontraceptinės tabletės, ženkliai padaugėjo lytiniu keliu perduodamų infekcijų. Nes anksčiau visi naudojo prezervatyvą, kuris saugojo moteris nuo nėštumo. Tuo pačiu ši priemonė saugojo ir nuo lytinių keliu plintančių infekcijų. Atsiradus kontraceptikams dauguma pasidavė šiai patogiai priemonei, užtat padidėjo sergamumas LPI.

Kaip greitai pajuntame požymius

Be abejo, žmonės supranta, kad prezervatyvas saugo nuo nesaugaus lytinio gyvenimo, tačiau apgailestaudami priduria, kad ši priemonė sumažina jutimus, malonumą, todėl šios priemonės ir vengia. Yra vaikinų, teigiančių, kad nenaudoja prezervatyvo, nes mergina jau vartojanti kontraceptines tabletes. Į priekaištus, kad pora nepagalvojo apie lytiniu keliu perduodamas infekcijas, vaikinas turi atsakymą – jo mergina nei skausmais, anei išskyromis ar blogu kvapu nesiskundžia, vadinasi, viskas yra gerai.

Čia gydytojas A. Šumila pastebi, kad žmonės nelabai išmano apie lytiniu keliu plintančių infekcijų požymius. Be to, dalis užsikrėtusiųjų – ir čia labiau kalbama apie moteris – nejaučia jokių simptomų, nesiskundžia skausmu, sako, kad nepakito išskyrų pobūdis (na, gal jų truputį pagausėjo ar kažkiek pakito jų konsistencija). Kiek dažniau LPI požymius jaučia vyrai: atsiranda skausmas, padažnėja šlapinimasis, jaučiamas skausmas sėklidėse, pablogėja erekcija. Kai pacientas kreipiasi pagalbos, jam atliekami tyrimai, kad būtų galima pasakyti, ar uždegimas yra peršalimas (taip žmonės galvoja), ar tai susiję su infekcija.

Tuo metu nutinka ir ne visai malonių situacijų – antai žmogus gyvena su partneriu netrumpą laiką, visą laiką jautėsi gerai, tačiau peršalęs pasijuto blogai ir po tyrimų nustatyta lytiniu keliu plintanti infekcija. Pasirodo, ji ilgą laiką tūnojo organizme ir tik imunitetui nusilpus „pasirodė“. Gydytojas pabrėžia, kad kiekviena infekcija turi skirtingą inkubacinį tarpsnį, per kurį žmogus nieko nejaučia, jokių požymių nepastebi. Antai sifilio atveju inkubacinis periodas nuo užsikrėtimo iki infekcijos pasireiškimo svyruoja nuo 3 savaičių iki 3 mėnesių, gonorėjos – nuo kelių dienų iki kelių savaičių.

Kitas atvejis: moteris, kuriai pateko LPI sukėlėjas, gali nieko nejausti, nepastebėti makštyje esančios žaizdos. Ši po savaitės užgyja. Taigi, infekcijos sukėlėjas lieka tūnoti moters organizme...

Žmonės šviečiasi

„Tačiau net ir minimalūs požymiai, atsiradę lytiniuose takuose, turėtų priversti žmogų stabtelėti ir pagalvoti, kas tai galėtų būti, o pasidomėjus internete galima gana tiksliai sužinoti apie užsikrėtimą. Visuomenė šviečiasi ir tai yra gerai, bet kokia informacija priverčia žmogų permąstyti ir elgesį, ir lytinį gyvenimą“, - gydytojas pastebi, kad internete netrūksta rašytinės ir vaizdinės informacijos apie infekcijos požymius ir pačius sukėlėjus. Neretai pacientai atvyksta pas gydytoją jau bemaž žinodami, kas jiems nutiko.

Tačiau net ir plačiai pasklidusi informacija neužtikrina, kad lytiniu keliu plintančios infekcijos išnyks. Ir taip yra visame pasaulyje. Infekcijos vis plinta, nes didelė žmonių dalis net neįtaria, kad yra užsikrėtę. Tiesa, kartais į gydytojus kreipiasi žmonės tiesiog norėdami pasitikrinti. Rezultatai būna geri. Tačiau po kiek laiko vėl atlikus tuos pačius tyrimus jau aptinkamas uždegimas ar sukėlėjas.

„Žmogus piktinasi, kad liga nebuvo aptikta anksčiau, tad tenka aiškintis, kada buvo paskutiniai neaiškūs lytiniai santykiai, koks kiekvieno sukėlėjo inkubacinis periodas, kokia tikimybė greitai nustatyti. O norėdami tiksliai nustatyti ligą, jos priežastis, esame priversti klausinėti smulkmenų apie lytinį gyvenimą, esamus ir buvusius lytinius partnerius. Deja, pacientams tai nelabai patinka...“ - pastebi gydytojas A. Šumila.

Vis dėlto gydytojas dermatovenerologas ragina žmones kreiptis į medikus, atlikti tyrimus ir gydytis, negyventi su liga, kuri yra it lėto veikimo bomba. Šias ligas lydi skaudžios pasekmės.

Mažina vaisingumą

Net jei žmogus nieko nejaučia, gyvena su sukėlėju, uždegimas gali „rusenti“ ir pamažu sukelti komplikacijas. Pavyzdžiui, vyrams negydytos infekcijos dažniausiai komplikuojasi prostatos ar sėklidžių uždegimais.

Labai retai būna, kad bakterija papuolė ir iškart sukėlė sėklidžių uždegimą – dažniausiai tai yra ilgiau organizme esančios bakterijos poveikis. Pasekmės – infekcija ir suprastėjęs lytinis gyvenimas. Įrodyta, kad bakterijos chlamidijos turi tiesioginės įtakos nevaisingumui – tiek vyrų, tiek moterų. Tarkime, chlamidijos iš gimdos kaklelio, kur jos apsigyvena, pamažu gali nukeliauti į kiaušintakius ir ten dėl besikartojančio, negydomo uždegimo gali formuotis sąaugos, kurios blogina ar visiškai sumažina kiaušintakių praeinamumą, tuo kartais apsunkindamos apvaisinimo procesą.

„Jei į mus kreipiasi pora, kuriai sunku pastoti, pirmiausia tiriame, ar organizmuose nėra lytinių infekcijų sukėlėjų“, - sako A. Šumila.

Aptikus sukėlėją pacientui ar porai dažniausiai kyla klausimas, kaip seniai jis yra organizme. Partnerius ima drąskyti pavydo, neištikimybės šešėlis. Deja, kaip sako gydytojas A. Šumila, negalima nustatyti, kaip infekcija pateko. Ir svarbiausia būna išsiaiškinti sukėlėją bei skirti gydymą abiem partneriams. Nes vieno partnerio gydymas būtų neefektyvus.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis