Perskaitykite – tai padės suprasti, kiek gripas yra pavojingas iš tikrųjų

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras skelbia, jog sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis Lietuvoje sparčiai didėja. Didelį nerimą visuomenėje pasėjo pirmosios gripo aukos.

Gripą visada lydi įvairūs teiginiai, kurie ne visada būna tiesa. Sklandančius teiginius patvirtinti ar paneigti paprašėme Northway medicinos ir chirurgijos centro šeimos gydytojo Valerijaus Morozovo.

1. Pasiskiepijęs nuo gripo tikrai juo nesusirgsi.

Mitas. Deja, medicinoje nėra šimtaprocentinių garantijų niekam. Pagrindinė gripo vakcinos užduotis - užkirsti kelią sunkioms, netgi mirtinoms komplikacijoms, ir labai, pabrėžiu dar kartą, labai palengvinti sirgimą. Taip, jeigu jūsų atsparumas geras, jeigu kontaktas su virusu trumpalaikis, mažesnė viruso dozė, tai ir papildomą apsaugą nuo susirgimo vakcina tikrai suteiks. Todėl nereikia jos kritikuoti, jei pasiskiepijote ir vis dėlto susirgote, geriau pagalvokite, kaip sunkiai galėjote sirgti nesiskiepijęs.

2. Gripą galima ir pravaikščioti.

Tiesa. Galima. O galima ir nepravaikšioti. Galima pravaikščioti ir infarktą, ir insultą. Viskas priklauso nuo simptomų ir ligos stiprumo laipsnio. Bevaikštant komplikacijų rizika didėja geometrine progresija, kaip ir ilgėja sirgimo laikas. Visgi tai sunki virusinė infekcija, tad jai reikia medikamentinio gydymo ir režimo.

3. Jei nėra aukštos temperatūros, jei „nelaužo“ sąnarių, - man ne gripas.

Dažnai tiesa. Kartais ne. Gripui būdinga aukšta temperatūra su šaltkrėčiu, raumenų ir sąnarių skausmu, gerklės skausmu, šviesos baime ir sausu kosuliu. Tačiau jei vartojat vaistus prieš uždegimą, nuo peršalimo, temperatūrai mušti, tie simptomai gali būti labai labai neišreikšti. Diagnozė gali būti nustatoma tik kliniškai (simptomai, apžiūra, kontaktas su sergančiu, epidemija) arba patvirtinami laboratoriniais tyrimais.

4. Gripas pavojingas tik vyresnio amžiaus žmonėms.

Mitas. Jis yra pavojingas visiems. Pavojingesnis: vaikams iki 2 metų, nėščiosioms, senjorams ir sergantiems lėtinėmis ligomis.

Fotolia nuotr.

5. Sergantiesiems lėtinėmis ligomis gripas yra ypač pavojingas.

Tiesa. Kalbame apie bet kokią lėtinę ligą, kuri įtakoja žmogaus aktyvumą, atsparumą, kraujotaką. Tai: ir cukraligė, ir kvėpavimo takų ligos, ir visos širdies kraujagyslių ligos, autoimunianiai procesai, uždegiminės ligos.

6. Vaikai perserga gripu lengvai.

Mitas. Vaikų iki dviejų metų mirštamumas nuo gripo didžiausias. Tik vaikai linkę sirgti trumpiau, bet stipriau: 3-4 dienos karščiavimo iki 40*C, kai jų seneliai gali sirgti 2 savaites su temperatūra iki 38*C.

7. Jei jau sirgau gripu, daugiau šią žiemą tikrai nesirgsiu.

Dažniausiai taip. Tačiu cirkuliuoja keli viruso tipai, galimas kryžminis imunitetas, tačiau nepilnas. Jei persirgot A tipo virusu, dar lieka galimybės B tipui (to viruso yra ~5 procentus „rinkos“) ir C tipui (labai maža tikimybė, kelios dešimtosios procento). Užbėgdamas už akių dažniausiam klausimui apie gripo vakciną: taip, skiepų gamintojai tą žino, todėl į vakciną įeina du A tipo virusai ir vienas B, tad apsauga plati.

8. Plaučių uždegimas - sunkiausia gripo komplikacija.

Mitas. Sunkiausia - mirtis. Dar yra kelios nelengvos: širdies raumens pažeidimas (iki širdies transplantacijos), inkstų pažeidimas (iki dializės), insultas, infarktas.

9. Gripo ir meningokokinės infekcijos sukėlėjai - tie patys.

Mitas. Gripą sukelia virusai, o meningokokinę infekciją - bakterijos. Vieniems reikia priešvirusinių vaistų, kitiems - antibiotikų. Panašumas infekcijų tam tikras tikrai yra: sirgimo pikas žiemos sezonu, didelis komplikacijų ir mirčių procentas, abiejų sukėlėjų cirkuliuoja keli, net taip pat vadinami A, B ir C tipai, prieš abi infekcijas turim veiksmingas vakcinas, galinčias stipriai padėti.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis