Dažnai girdime, kad pirmomis dienomis mamos su naujagimiu lankyti nepatartina. Tačiau palankynos gali būti prasmingos, jei mamai padėsime atlikti buities darbus. Konsultuoja neonatologė medicinos mokslų daktarė doc. Eglė Markūnienė.

Gimdymas dažniausiai nėra lengvas darbas, tad natūralu, kad pagimdžiusi moteris jaučiasi pavargusi ir nusilpusi, nesunkiai gali užsikrėsti, jei lankytojai kaip tik sloguoja, kosti ar serga kokia nors kita liga. Pirmosios dienos po gimdymo ypatingos, tai metas, kai mamai ir vaikeliui reikia vienam į kitą įsižiūrėti, susipažinti, pabūti kartu. Lankytojai gali erzinti, trikdyti pačių artimiausių žmonių ramybę. Gimdymo namuose labai dažnai galima stebėti giminaičius, nešinus puokštėmis gėlių. Ką tik mama tapusi ir naujo gyvenimo duris pravėrusi moteris sėdi, bendrauja, jaučia pareigą užimti lankytojus, o vėliau, kai jie išeina, būna išsekusi ir negali reikiamo dėmesio skirti savo kūdikiui. Taip gali jau pirmomis dienomis atsirasti mamos ir vaikelio bendravimo bėdų.

Austrijoje palankynų kultūra visiškai kitokia. Giminaičiai netrikdo tėvų ramybės ir palieka sauskelnes ar kitas dovanas tiesiog prie durų. Arba atneša pietus į namus ir palieka, kad mama galėtų su naujagimiu gulėti lovoje ir atgauti jėgas. Lankytojai, atėję į namus, išskalbia drabužius, sutvarko namus, pagamina maisto. Pagimdžiusiai moteriai nereikia jų užimti, o juo labiau virti kavos, kepti pyragų ir atitrūkti nuo pirmųjų motinystės akimirkų.

Įdomi ir Olandijos patirtis. Šioje šalyje akušerės pirmomis dienomis lanko gimdyvę, apžiūri naujagimį, paklausinėja, kaip mamai sekasi jį maitinti, padeda išmaudyti ir pamoko kitų dalykų. Ypač pirmagimio susilaukusios mamos kupinos baimių, nežino, kaip tinkamai elgtis su savo kūdikiu. Taip pat akušerės padeda atlikti namų ruošos darbus. Tai tikroji psichologinė ir buitinė pagalba.

Senosios tradicijos
Mūsų senąsias palankynų tradicijas suardė sovietmetis, kai šeima buvo atskirta nuo naujagimio. Mama, kuri po gimdymo maždaug savaitę gulėjo ligoninėje, matydavo savo kūdikį tik tada, kai ligoninės personalas atnešdavo jį pamaitinti. Tėčiai apskritai nebuvo įleidžiami į ligoninę. Lengva ranka buvo sugriautos tradicijos, kurias atkurti be galo sunku.

Kitados po gimdymo moteris buvo laikoma „nešvaria" (ne blogąja prasme, o dėl to, kad kraujavo ir buvo dar silpnos sveikatos,) ir mėnesį jai nebuvo leidžiama lankytis net bažnyčioje. Kai kurių bažnyčių prieangiuose yra išlikę langeliai, pro kuriuos gimdyvės galėjo stebėti mišias ir jose neakivaizdžiai dalyvauti. Po keturių savaičių būdavo surengiamos apeigos, po kurių moteris ir vėl tapdavo visuomenės nare. Galbūt pasakysite, kad tai moters teisių pažeidimas, bet iš tiesų atskirti gimdyvę buvo prasminga. Po gimdymo moteris kelias savaites kraujuoja, yra dar silpnos sveikatos ir labai lengvai gali užsikrėsti kokia nors liga. Kaip tik todėl, kai jai būtų saugiau, ir nebuvo leidžiama „eiti" į visuomenę, kai susirenka ne tik sveiki žmonės. Tuo metu medicina nebuvo tokia pažengusi kaip dabar, nebuvo net ir antibiotikų, tad susirgusi gimdyvė galėjo mirti ir palikti vos kelių dienų ar savaičių našlaitį. Kūdikiui be mamos pieno taip pat buvo mažiau galimybių išgyventi. Tad visi šie draudimai saugojo mamą ir kūdikį nuo rizikos mirti. Po keturių savaičių, kai gimda jau susitraukusi, moteris nustoja kraujuoti, kūdikis apsipratęs su naujomis gyvenimo sąlygomis, jiedu vėl galėjo „įsilieti" į visuomenę. Niekas žmonių šių gudrybių nemokė, jie patys suprato, kad reikia saugoti mamą ir kūdikį.

Didžiausias pavojus - mamai
Šiais laikais lankytojai taip pat gali užkrėsti gimdyvę, tačiau dėl medicininės pagalbos rizika mirti yra nedidelė. Bet susirgusi moteris gali patekti į ligoninę, į kurią turėtų vežtis ir naujagimį, arba būtų priversta palikti jį namuose, jei paguldytų į chirurgijos skyrių, į kurį kūdikiai neįleidžiami.

Pirmosios savaitės po gimdymo turėtų būti skirtos mamai, tėčiui ir kūdikiui bendrauti. Mažylis nuo pat gimimo yra asmenybė, siunčianti ženklus savo mamai, kuriai reikia laiko juos perprasti. Bet koks šurmulys namuose, svetimi žmonės atitraukia jos dėmesį nuo kūdikio.

Galbūt ką tik iškepti tėvai patys turėtų pasakyti lankytojams, kad jie labai laukiami, tačiau kad ateitų po vieną ir jeigu yra pasiryžę padėti: pagaminti valgyti, išvalyti namus, išeiti pasivaikščioti su vyresniu vaiku arba, priešingai, pabūti su mažiuku, o mamą išleisti pabendrauti su vyresnėliu, kad šis nesijaustų nuskriaustas. Ir mes, eidami lankyti naujagimio, prisiminkime šias taisykles ir pagelbėkime mamai atlikti buities darbus.

Pamiršti dalykai
Pirmą mėnesį, ko gero, kiekvienai mamai norisi poilsio ir ramybės. Tokį norą diktuoja vidinė nuojauta. Tačiau šiuolaikinės mamos susiduria su kita problema - jos neturi patirties, kuri kitados buvo įgyjama savaime. Anksčiau po vienu stogu gyveno kelios šeimos ir maža mergaitė matydavo, kaip močiutė savo dukteriai perduoda patirtį, kaip auginti vaikaitį. Dabar jaunos šeimos gyvena atskirai ir nėra kam perduoti patirties, todėl mamos neretai ir jaučiasi sutrikusios bei bejėgės. Patirties, kurios anksčiau mergaitė įgydavo labai natūraliai, šiuo metu jauna mama pasisemia mokyklėlėse ir bendraudama su kitomis mamomis. Lietuvoje mergaitės anksčiau buvo auklėjamos būti mamos, dabar labiau karjeros moterys, todėl pirmagimį pagimdžiusiai moteriai pirmaisiais mėnesiais kartais būna labai sunku. To nereikėtų pamiršti.

Palankynų dovanos
Ko gero, vertingiausios praktinės dovanos: sauskelnės, įvairios priežiūros priemonės, daiktai, palengvinantys mamos buitį. Žaisliukų galima ir nedovanoti, nes jų ir taip mažyliai gauna daugiau, negu jiems reikia. Be to, geriau, jei pati mama pagamina kūdikiui žaisliukų, tinkančių kūdikiui pagal amžių, iš namų apyvokos daiktų. Tokie mažyliams patys įdomiausi.

Per palankynas geriau nenešti gėlių, nes mamos uoslė šiuo laikotarpiu kur kas jautresnė. Ne tik uoslė, bet rega ir kiti pojūčiai. Mama girdi net tyliai niurzgantį kūdikį, jį užuodžia, jaučia.

Gimdyves neretai erzina nuolatos gimdymo namuose varstomos durys. Į palatą užsuka gydytojas, slaugytoja, akušerė, valytoja. Moteriai sunku rasti atokvėpio ar intymumo, nes dirgiklių labai daug. Atminkite tai ir jeigu įmanoma, nelankykite gimdyvės gimdymo namuose. O jei ateinate, nepamirškite pasibelsti į duris ir įeikite tik gavę leidimą. Vienoje Anglijos ligoninėje ant palatų durų užkabinti „plytos" kelio ženklai su užrašu: „Pasibelsk, sulauk atsakymo ir įeik." Toks užrašas skirtas ne tik lankytojams, bet ir medikams, nes palata - privati šeimos erdvė.

Jautresnės mamos gėdijasi maitinti kūdikį, kai kita gimdyvė turi lankytojų. Kartais iš įtampos net nesiskiria pienas. Todėl labai svarbu visiems elgtis taktiškai ir atsižvelgti ne tik į moters, kurią lankote, bet ir į kitų palatoje gulinčių mamų poreikius.

 Keli patarimai lankytojams
-Jeigu ruošiatės lankyti jau namo sugrįžusią gimdyvę, savo vaikus veskitės  tik jei jie sveiki ir nebendravo su kitais ligonėliais.

-Neleiskite savo vaikams bučiuoti naujagimio, apskritai geriausiai, kai naujagimį bučiuoja tik tėvai.

-Nors ir kur - namuose ar ligoninėje lankote gimdyvę, pirmiausia nusiplaukite rankas, tik paskui pasisveikinkite, nes per rankas plinta labai daug virusų.

-Geriau neduokite naujagimiui pliušinių „nučiupinėtų" žaisliukų, nes juose gali gyventi užkratas.

Trys mėnesiai - padidėjusios rizikos slenkstis
Maždaug trijų mėnesių kūdikis papuola tarsi į imuninę duobę, nes jau būna išnaudojęs per nėštumą gautus antikūnus ir vienintelė apsauga yra ta, kurią gauna su mamos pienu. Nuo pat gimimo kūdikio organizmą pradeda atakuoti mikrofloros, jo organizme kuriasi tam tikra mikrobinė aplinka ir taip formuojasi imunitetas, tačiau trijų mėnesių amžiaus jis labai netobulas. Tai vertėtų žinoti ir nelankyti kūdikio, jeigu jūs ar jūsų vaikai serga. Taip pat šio amžiaus vaiko geriau nevežti į vietas, kuriose lengvai gali „pasigauti" kokią nors užkrečiamąją ligą, ypač ligoms įsisiautėjus. Antra vertus, „šiltnamio" sąlygomis kūdikio auginti nereikia, jis turi būti išvežamas į aplinką, tačiau sveiką, ne kupiną virusų. Tik tarp 3-5 m. amžiaus vaikutis tampa gana atsparus ligoms.