Žaliavalgystė: kaip pripratinti prie jos vaiką?

Pastaruoju metu nuolat girdime apie žaliavalges mamas ir jų kūdikius. Tapo įdomu, kas tai yra. Patirtimi dalijasi žaliavalgė Jelena Bogomolova (www.ŽaliaValgystė.Lt), auginanti 2 m. 10 mėn. sūnelį.

Tradicinių pažiūrų mamos kūdikius primaitinti pradeda košelėmis: bulvių, morkų, moliūgų, ryžių, avižų... Ir nors produktų davimo tvarka retsykiais įvairuoja, viena nesikeičia niekada: jie turi būti virti. Žaliavalgės mamos nieko neverda. Ir - šiukštu - niekada nieko nekepa.

„Gyvas" maistas
Jei aš, pavyzdžiui, iš kaimynės gaunu pundelį ekologiškai augintų daržovių, iškart suku galvą, kaip sveikiau jas išvirti, ištroškinti, pagardinti, kad vaikams būtų skanu... O štai jau beveik penkerius metus žaliavalgiaujanti Jelena galvos dėl to nesuka: ji yra įsitikinusi, kad sveikiausia ir skaniausia daržoves valgyti tokias, kokias gamta dovanojo: nuplauni ir triauški. Toks ir yra svarbiausias žaliavalgystės principas. „Žaliavalgystės (ang. „raw food") teorija teigia, kad termiškai apdorotas (verdamas, kepamas, kaitinamas aukštesnėje nei 40 laipsnių temperatūroje) maistas netenka didelės dalies vertės, sunaikinami enzimai (sudėtiniai baltymai, kuriuos gamina kiekvienas augalas ir gyvas organizmas ir jie, kaip teigiama, palaiko gyvybę), išsiskiriamos nuodingosios medžiagos - kuo aukštesnė temperatūra, tuo daugiau, o naudingos maistinės medžiagos, mineralai, vitaminai keičia struktūrą arba žūva. Valgant maistą, kuriame nėra aktyvių enzimų, apsunkinamas kasos ir kitų virškinimo organų darbas, tai alina visą organizmą, jis greičiau sensta, labiau „kimba" ligos. Tuo tarpu žalias, t. y. termiškai neapdorotas, maistas turi „saulės energijos", biofotonų, kuriuose slypi svarbi bioinformacija ir jie lemia sudėtingus organizmo procesus. Kaitinami produktai netenka struktūruoto vandens  - savų sulčių, o juk visi žinome, kad kelios stiklinės šviežių sulčių kasdien gali daryti stebuklą. Termiškai neapdorota ląsteliena teigiamai veikia žarnyno mikroflorą, organizmas geriau pasiima (net iki 60 proc.) daugelį medžiagų, pavyzdžiui, kalcį, geležį. Tai pagrįsta mokslo tyrimais", - sako rimtai ir atsakingai tuo besidominti Jelena.

 „Žaliavalgių organizmas švaresnis, taigi ir jautresnis „nesveikam" maistui. Pati tai patyriau. Štai suvalgiusiai kepto maisto temperatūra šoktelėjo iki 38 C", - sako moteris.

Klasikinė žaliavalgystės teorija griežta: į „valgomų" sąrašą įtraukti tik augaliniai produktai, vaisiai, daržovės, sėklos ir riešutai.

Kokie tėvai, tokie ir vaikai
Jelenos nuomone, vaikai turi valgyti tai, ką valgo jų tėvai. „Iki sūnaus  gimimo mudviejų su vyru mityba buvo laktovegetariška (augalinis maistas ir pieno produktai), laikomės Ajurvedos rekomendacijų. Gimus vaikui, įtraukiau į savo valgiaraštį ir žalių kiaušinių, bet mėsa ir žuvis taip ir liko „už borto". Dabar 2 m. 10 mėn. sūnus valgo taip, kaip mes - viską, kas žalia, ir šio bei to virto iš tėčio raciono. Sūnui neleidžiu valgyti keptų produktų ir tų, kuriuose yra cukraus."

Tradicinei medicinai atstovaujantys pediatrai Jelenos turbūt nepaglostytų - primaitinti sūnų ji pradėjo taip pat žaliais produktais. „Ieškojau informacijos literatūroje, interneto forumuose, domėjausi, kaip tai daro kitos žaliavalgės mamos - jų nemažai Rusijoje, JAV. Mama per nėštumą turi valgyti tai, ką valgys ir jos vaikas, maistas turi būti sveikas ir suderintas. Taigi, kaip maitinausi pati, taip ir primaitinau. Visą žalią maistą sūnus toleravo puikiai.

Žaliavalgės mamos vaikus primaitinti pradeda žaliomis šviežių vaisių ir daržovių sultimis, jų tyrėmis (Jelenos sūnaus pirmas maistelis - obuolys), vėliau duodama mėsmale maltų daigintų grūdų, sėklų košelių, riešutų pieno. Nors gyvuliniai produktai žaliavalgiams dažniausiai tabu, yra ir išimčių - duodama pieno produktų (jogurto, varškės), žalio kiaušinio trynio (dažniau putpelės). Jelena pradėjo duoti žalią kiaušinio trynį, kai vaikui sukako vieni.

Jelena stengiasi valgyti tai, ką pati užsiaugina savo ūkelyje, ar bent jau tai, ką užaugina vietos ūkininkai - jokių (ar kuo mažiau) svetur išaugintų gėrybių.

„Žinoma, primaitinant „žaliai" yra savų niuansų, - sako Jelena. - Pavyzdžiui, valgant virtą maistą lengviau „surinkti" reikiamas kalorijas, jis būna minkštesnis, lengviau ir greičiau kramtomas. Mažam vaikui sudoroti virtą morką lengviau nei tokią pat žalią. „Žalią" maistą mamos smulkina ir mala, bet juk nemaitinsi tik maltu maistu. Maža to, malti vaisiai ir daržovės atrodo kaip neaiški marmaliūzė - vaikai tokių tyrių dažnai atsisako. Dabar sūnus valgo ir šiek tiek virto maisto - vandenyje virtų grikių, kukurūzų košių, troškintų daržovių, sriubos. Reguliariai įvedu vaiko valgomo maisto sąrašą į specialią programą, skaičiuojančią maistinę vertę ir vitaminų, mineralų normą, kad būčiau tikra, kad racionas yra visiškai suderintas."

Sandėliukas, arba kaip išsaugoti
Vasarą, rudenį, kai miškuose, soduose ir daržuose gausu gėrybių, Jelena atsisako net ir vakardienos vaisių bei daržovių - valgo tik tai, kas šviežiai nuskinta, iškasta. Tačiau toks žaliavalgių rojus Lietuvoje netrunka nė pusmečio, kas paskui?

Vienas svarbiausių žaliavalgio sveikatos „fabrikėlių" žiemą - tai daiginti ankštiniai, grūdai ir sėklos. Daiginant grūdus ar sėklas išauga jų vitamininė ir mineralinė vertė. Atsargas žiemai stengiamasi ruošti taip, kad maistinė vertė išliktų kuo didesnė. Tam tinkančios gėrybės yra rauginamos, fermentuodamasis maistas pasipildo vitaminais ir aminorūgštimis. Vaisius ir daržoves (obuolius, ropes, kaliaropes, topinambus ir t. t.) Jelena žiemai sandėliuoja pjuvenose. Taip laikomi, pavyzdžiui, žieminiai obuoliai išlieka gražūs net iki liepos. Uogos, vaisiai, net pomidorai, moliūgai ir cukinijos džiovinamos specialiuose džiovintuvuose esant 40 laipsnių temperatūrai. Maltais džiovintais vaisiais galima saldinti įvairius patiekalus, o džiovintos daržovės (topinambai, ropės, kaliaropės ir pan.) gali tapti labai skaniais „traškučiais". „Šaldymas, deja, iš dalies pakeičia produkto struktūrą, išvaizdą, tačiau skonis išlieka. Šaldyti galima ne tik uogas, bet ir žirnelius, saldžius kukurūzus, pomidorus, agurkus, jaunas šparaginių pupelių ankštis, paprikas."

Vasarą, ankstyvą rudenį galima pasiruošti ir žaliavalgių supermaisto - „žaliujų miltų" (angl. „green powder"). „Renku vietines lauko žoles ir žiedus - garšvas, gysločius, dilgėles, dobilus, liucerną ir savo darže užaugintas žoles: petražoles, krapus, salierų lapus, salotas, baziliką, raudonėlį, kultūrinę liucerną, kaliaropių, ropių, burokų, morkų, vynuogių lapus (daug kalcio) ir t. t.. Džiovinu, žinoma, ne aukštesnėje nei 40 C temperatūroje, sumaišau komponentus norimu santykiu (laukinių augalų mažiau nei kultūrinių) ir malu nedidelėmis porcijomis, kad užtektų keliems kartams. Naudoju kaip prieskonius. 10 g tokių miltų atitinka apie 200 g nedžiovintos žaliavos, juose yra, tarkim, pusė geležies dienos normos moterims, apie 20 proc. kalcio dienos normos ir, žinoma, chlorofilo, kuris gerina kraują, atnaujina ląsteles, gyvybinius procesus."

„Žali" receptai
Tikrai neraginame atsisakyti įprastos mitybos ir „mestis" į žaliavalgystę ir pan.. Jei kyla tokių minčių, rekomenduojame išdrįsti pasitarti su gydytoju, taip pat pediatru. Vis dėlto keletas „žalių" receptų ne tik gali paįvairinti kasdienį valgiaraštį, bet gal įkvėps atsisakyti to, kas išties nelabai sveika, pavyzdžiui, įprastus šeštadienio blynelius pakeisti grikių ir morkų duoniukais? Receptų autorė Jelena Bogomolova.

Saulėgrąžų duoniukai
Saulėgrąžas mirkyti 4-10 val., sumalti mėsmale kartu su morkomis, įmaišyti smulkintos pjaustytos petražolės ir kavamalėje maltų linų sėmenų (jie turėtų sudaryt bent 1/3 tešlos), įpilti šiek tiek vandens, kad būtų lengviau formuoti paplotėlius. Po valandos paplotėls sustings. Galima džiovinti džiovintuve.

Duoniukai su daržovėmis
Žalius daigintus grikius arba daigintus kviečius sumalti mėsmale, sumaišyti su trintomis morkomis ir svogūnais, galima įmaišyti įvairių sėklių, pagardinti prieskoniais. Formuoti paplotėlius ir džiovinti esant 40 laipsnių temperatūrai.

Saldūs duoniukai
Džiovintus topinambus (suteiks saldumą), daigintus grūdus sumalti mėsmale, iš gautos saldžios tešlos formuoti mažus paplotėlius ir džiovinti džiovintuve. Galima įmaišyti ir džiovintų vaisių, medaus.

 „Gogel-mogel" ledai
Kiaušinio trynyje (geriau naminių vištų ir putpelių kiaušiniai) esantys baltymai labai gerai organizmo paimami, tai geras riebiųjų rūgščių šaltinis.

Kiaušinių trynius išplakti su uogomis, bananu, galima sumaišyti su varške. Masę išpilstyti į ledų formeles ir užšaldyti.

Ledų formelėse šaldyti galima ir įvairių vaisių tyreles.

Skanieji rutuliukai
Saulėgrąžas kelias valandas mirkyti vandenyje, sumalti mėsmale, įmaišyti medaus, galima paskaninti džiovintais vaisiais. Suformuoti rutuliukus. Pavolioti maltose aguonose ar kokosų drožlėse. Galima trumpai padžiovinti džiovintuve.

Žalieji kokteiliai
Vaisių ir žalėsių kokteiliai - puikus mineralų ir vitaminų šaltinis. Ką su kuo ir kokiu santykiu plakti - skonio reikalas, reikia bandyti. Paprastai vaisių visada dedama daugiau. Kokteiliams tinkamesnės „neutralios", specifinio skonio nei kvapo neturinčios žolės ir lapai - špinatai, salotos, želmenys, aviečių ir vynuogių lapai, dobilai, gyslotis, liucernos. Vaisus ir žalėsius susmulkinti smulkintuvu.

Žiemą galima dėti ne tik žalėsius, bet „žalius miltus".

Kaip daiginti
Nedidelę grūdų ar sėklų porciją lengva sudaiginti arbatos puodelyje su tankiu sieteliu ir dangčiu. Į puodelį suberti sėklas, užpilti vandeniu ir mirkyti 6-10 val. (grūdai ar ankštiniai mirkomi ilgiau). Nupilti vandenį, sėklas palikti sietelyje, įdėti į puodelį, uždengti dangteliu. Praplauti kartą per dieną. Sėkla turi būti drėgna ir gauti oro. Galima daiginti tiesiog stiklainyje jo visiškai neuždengus.

Sėkloms ir grūdams užtenka paros, o lęšiai ir kiti ankštiniai skanesni, kai daiginami ilgiau. Kai daigelis trumpas, tai valgoma ir sėkla, kai ilgas, tuomet valgome tik daigelius. Daiginti galima įvairius grūdus, sėklas, skanūs daiginti lęšiai, žirneliai, žaliosios (mung) pupelės (paprastos pupelės nedaiginamos).

„Jei būtina, tai sudaigintus ankštinius, grūdus galima trumpai apvirti, jie greitai suminkštėja, tada skonis būna švelnesnis. Rekomenduočiau pradėti nuo 2-3 paras daigintų lęšių, jie patinka visiems", - pataria Jelena.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis