Dailės terapija
Kam tinka? Neramūs, judrūs, turintys psichikos bėdų ar net mikčiojantys vaikai puikiai atsipalaiduoja piešdami.
Kaip vyksta? Per dailės terapijos pratybas nerimas ir išgyvenimai paverčiami piešiniais. Per dailės terapijos pratybas svarbiausia ne piešimo technika ar rezultatas, o tai, kas piešiant yra išgyvenama. Užsiimti dailės terapija galima ir namuose - svarbu įsigyti pieštukų, dažų, kitų kūrybinės raiškos priemonių.
Šokio terapija
Kam tinka? Esame pratę, kad šokis - tai pagal tam tikras taisykles atliekami judesiai. Tačiau per šokio terapijos pratybas šokama taip, kaip tuo metu norisi. Jei svarstote, kokius šokius - tradicinius ar terapinius vaikui pasirinkti, reikėtų įvertinti keletą aspektų. Šokdami tradicinius šokius vaikai turi tikslą išmokti ir pasirodyti kuo geriau, jie įdeda daug pastangų ir tarpusavyje konkuruoja. Per šokių terapijos pratybas jokie tikslai nėra keliami. Vaikas šoka savo malonumui - ir taip, kaip nori. Be to, per šokių terapijos pratybas organizmas nealinamas dideliu krūviu.
Kaip veikia? Judėdami pagal muziką vaikai gali „iškrauti" susikaupusią energiją, blogą nuotaiką, nerimą, baimes. Specialiose pamokose per šokį gali būti mokoma išreikšti jausmus, parodyti juos judesiais, kūno plastika.
Muzikos terapija
Kam tinka? Muzikos terapija gali būti taikoma, kai vaikelis dar auga mamos pilvelyje. Klausytis muzikos malonu tiek kūdikiui, tiek mamai. Pastebėta, kad ji gerai veikia kūdikio raidą, vaikai gimsta tvirtesni. Dėl taisyklingo ritmo ir darnos muzikos terapijai ypač tinka klasikų W.A.Mozarto, A.Vivaldi ir kitų kompozitorių kūriniai.
Kaip vyksta? Penkių mėnesių kūdikis jau girdi ne tik mamos širdies plakimą, jos balsą, bet ir sugeba atskirti aplinkos garsus. Gimus kūdikiui muzika yra taip pat ne mažiau svarbi. Jei būdamas pilvelyje vaikas jos klausėsi, tie patys kūriniai, išgirsti jau gimus, suteikia ramybę ir saugumą. Muzikos terapija ir ugdymu galima užsiimti namuose. Reikėtų susirasti tinkamos muzikos, vaikiškų dainelių, prisiminti mamų, močiučių išmokytų žaidimų.
Žirgų terapija
Kam tinka? Žirgų terapija (hipoterapija) dažnai taikoma vaikams, kurie serga judėjimo sutrikimus paskatinančiu cerebriniu paralyžiumi. Jodinėti naudinga, nes žirgas risnoja labai ritmingai, o sveiko žmogaus eisena taip pat ritminga. Šis panašumas gali padėti vaiko smegenims „prisiminti" šiuos judesius. Žirgų terapija rekomenduojama ir vaikams, turintiems dvasios negalių, nes šie gyvūnai moko būti savarankiškus ir bendrauti. Pavyzdžiui, autizmu sergantys vaikai, kuriems sunku reikšti jausmus, bendraudami su šiais gyvūnais, gali be žodžių parodyti, ką jaučia. Svarbiausia, kad ryšys yra abipusis.
Kaip vyksta? Specialiuose jodinėjimo centruose negalią turinys vaikai, kad geriau jaustų žirgo judesius, šilumą, sodinami ne į įprastą balną, o ant specialių antklodžių-pavaržų. Mažylius prižiūri jojimo instruktoriai, kurie kartu joja arba greta eina. Darbui su neįgaliais vaikais žirgai kruopščiai atrenkami, t. y. įvertinamas žingsnio ritmas, ar tiesi nugara. Gyvūnas turi būti ramaus ir gero būdo.
Delfinų terapija
Kam tinka? Bendrauti su delfinais rekomenduojama vaikams, turintiems nervų, psichikos, raidos sutrikimų. Pavyzdžiui, mažyliai, turintys autizmo sutrikimą, Dauno sindromą, žaisdami su delfinais išmoksta savito bendravimo. Jį vėliau gali taikyti bendraudami su artimaisiais. Sakoma, kad delfinų siunčiami aukšto dažnio garsai gerai veikia ir cerebriniu paralyžiumi sergančius vaikus. Delfinai yra labai draugiški, visuomet nusiteikę žaisti ir bendrauti, su jais vaikai atsipalaiduoja. Kaip tik dėl to šie gyvūnai - puikūs pagalbininkai emocinių bėdų turintiems mažyliams. Delfinai puikiai „gydo" piktus, agresyvius vaikus, kuriems paprastai būna sunku susikaupti, mokytis.
Kaip vyksta? Per pratybas vaikas kartu su tėveliais ir specialistu su delfinais „bendrauja" nuo specialios platformos. Pratybos taip pat vyksta ir vandenyje.
Šunų ir kačių terapija
Kam tinka? Besąlygiškai prieraišūs ir optimizmu trykštantys šunys yra geriausi vienturčių, neramių ar emociškai uždarų vaikų draugai. Sveikas ir ramus šuo gali padėti atsigauti po sunkios ligos, gydyti žemą kraujospūdį, puikiai išblaško mieguistumą. Šuo moko vaiką laikytis dienotvarkės. Kates mėgsta vaikai, kuriems trūksta aplinkinių švelnumo, meilumo. Lipšnios ir ramios katės padeda iškęsti skausmus, įveikti depresiją.
Kaip vyksta?
Žaisdami su šunimi uždaro būdo mažyliai mokosi bendrauti, tampa atviresni. Geros emocijos pakelia nuotaiką, skatina pažinimo džiaugsmą. Bendravimas su kate veikia kitaip - ramina. Sakoma, kad murkdama ji skleidžia ultragarsus, kurie puikiai veikia nervų sistemą, atpalaiduoja ir gerina savijautą. Mokslininkų nuomone, glostydami katę sukuriame stiprų elektros lauką, kuris gerina kraujotaką, gydo įvairius uždegimus. Pavyzdžiui, Tokijuje (Japonija) veikia net specialūs kačių terapijos centrai, kuriuose žmonės gali pažaisti su šiomis švelniomis ir draugiškomis būtybėmis.
TAI ĮDOMU
Žuvyčių terapija. Viešbučių tinklas „Travelodge" Jungtinėje Karalystėje kviečia įsikurti kambariuose, kuriuose įrengti akvariumai su žuvytėmis. Jas stebėdami svečiai atsipalaiduoja, įveikia įtampą ir geriau miega.
Juoko terapija. Indijoje veikiantis „Juoko" klubas vienija žmones, kurie rytais susirenka pasijuokti. Nors iš pradžių bendras juokas būna dirbtinis, galiausiai žmonės ima natūraliai juoktis. Juokas gerai veikia žmonių savijautą, mažina kraujospūdį, aktyvina raumenis ir pagerėja nuotaika.
Būgnų terapija plačiai žinoma ir populiari visame pasaulyje. Suaugusiesiems gali padėti įveikti alkoholizmą, išmokyti vadovavimo meno. Mažyliams mušti būgną patariama tuomet, jei sunkiai bendrauja, yra užsisklendę arba, priešingai, hiperaktyvūs ir nesuvaldomi.
SPECIALISTO KOMENTARAS
Konsultuoja vaikų ir paauglių psichiatrė Virginija Karalienė
Terapijos rezultatai paprastai būna geresni, jei ji taikoma kartu su kitais gydymo būdais. Žirgų, delfinų, šokio terapija gerina vaiko judėjimo funkcijas, koordinaciją, sumažėja baimių. Meno terapija - geras būdas bendrauti, kai vaikas nenori ar negali kalbėti, kai jam sunku įvardyti savo bėdas. Piešiniai leidžia geriau suprasti vaiko emocinę būseną, išgyvenimus, juose dažnai atsispindi socialinio bendravimo sunkumai. Be to, sunkiai susikaupiantys vaikai piešdami nurimsta, atsipalaiduoja ir mokosi sutelkti dėmesį. Mylintys tėvai turėtų atidžiai stebėti savo vaikus ir neleisti įsisenėti rūpesčiams, jei tokių kyla. Jei jie išties rimti, verta pasikonsultuoti su reikiamos srities gydytoju, o terapiją rinktis kaip papildomą gydymo priemonę. Piešimas ar bendravimas su gyvūnu gal ir neišspręs visų problemų, tačiau neabejotinai pagerins vaiko emocinę būseną. O tai puikus pagrindas sveikti.
MAMOS PATIRTIS
Jono (5 m.) mama Rasa:
„Dailės terapijos užsiėmimus pradėjome lankyti, kai sūnui buvo vieni. Jis - „hiperiukas", todėl nusprendėme susikaupusią energiją išlieti per dailės pamokas. Studiją lankome jau penktus metus, rezultatai - akivaizdūs. Gana ilgai Jonukas lipdė iš molio, spalvino, nelabai norėjo piešė. Tačiau ilgainiui ėmė patikti ir ši veikla. Negalėjau atsistebėti, kaip piešdamas sūnus visai valandai „pradingdavo. Dailės terapijos pamokose vaikai gali pajusti visišką laisvę. Jie piešia ką nori ir kaip nori. Be to gali piešti atsigulę, atsistoję - ant sienos pakabintų didelio formato lapų, sėdėdami prie stalo ar stovėdami prie molberto. Naudoja įvairią techniką: piešia kreidelėmis, anglimi, pastele, teptukais ar net pirštukais, daro jų atspaudus ir t. t. Pastebėjau, kad dailės terapijos pamokos išmokė sūnų susikaupti, išreikšti emocijas, be to, jos skatina vidinę drąsą, kūrybiškumą. Net darželio auklėtoja kartą užsiminė, kad mano sūnaus piešiniai labai skiriasi nuo kitų vaikų. Yra originalūs."
