Tiesa ir mitai apie pakilusią temperatūrą bei jos reguliavimo būdus

Karščiuojantis vaikas kartais visai neblogai jaučiasi, žaidžia, čiauška, o pakilusią temperatūrą išduoda tik raudoniu degantys skruostukai. Ar tada duoti vaistukų? Koks termometras patikimesnis?

Konsultuoja pediatrė medicinos mokslų daktarė docentė Jolanta Kudzytė

* Nei suaugusiojo, nei vaiko kūno temperatūra niekada nebūna pastovi.

Tiesa. Kūno temperatūra 0,8-1,2° C svyruoja pagal paros metą, judėjimą, aplinkos temperatūrą, aprangą ir kt. Žemiausia kūno temperatūra būna, kai sulėtėja medžiagų apykaita, t. y. 2-4 val. nakties bei apie 6 val. ryto, o aukščiausia - 18-22 val. vakaro, taip pat po valgio ar daugiau pajudėjus. Todėl norint sužinoti tikslesnę patartina matuoti, kai mažylis yra pailsėjęs ir nors pusvalandį po valgio. Įprastai kūno temperatūra siekia 36,5-36,9 ° C.

* Jei vaikas karščiuoja, visada reikia duoti temperatūrą mažinančių vaistų.

Mitas. Karščiavimas - ne liga, o vienas ne tik peršalimo, bet ir kitų ligų požymių. Ne visada pakilusią temperatūrą reikia mažinti. Žemesnę nei 38° C mušti net nepatartina, nes karščiuojant suaktyvėja imuninė sistema, tad temperatūra padeda organizmui kovoti su bakterijomis ir virusais. Žemesnę nei 38° C temperatūrą reikia mažinti tik tada, jei vaikučiui yra buvę febrilinių (karščiavimo sukeltų) traukulių, jis serga širdies, kraujagyslių ar kita lėtine liga.

Jei mažylis, kuriam temperatūra pakilo šiek tiek aukščiau nei iki 38° C, bet yra guvus ir žvalus, noriai valgo, žaidžia, vaistukų galima neduoti. Tačiau kai ji siekia 38,5 laipsnio ir daugiau, mažam vaikui, ypač prieš naktį, jų duoti reikėtų, nes staiga gali šoktelėti aukščiau ir mažylis gali pasijusti itin prastai.

* Temperatūrą visada patartina matuoti išeinamojoje angoje.

Mitas. Temperatūrą išangėje matuoti patogu naujagimiui ir kūdikiui. Tačiau prieš tai termometro galą reikia dezinfekuoti ir sutepti vazelinu, kad lengviau slystų ir vaikučiui neskaudėtų, o iš gauto rezultato atimant kelias padalas (jei termometras rodo 38,5° C, vadinasi, vaiko temperatūra yra 38° C). Geriausiai tinka elektroninis termometras lanksčiu galu, nes vaikučiui sujudėjus nepažeidžia išangės audinių. Tačiau viduriuojančiam ar dažnai besituštinančiam šis matavimo būdas netinka (gali sužadinti tuštinimosi refleksą). Tada kur kas geriau matuoti pažastėlėje ar kirkšnyje (apie 5-7 min.). Karščiuojant odelė gali būti suprakaitavusi, tad prieš tai patartina gerai nusausinti jos netrinant.

* Temperatūrą reikia matuoti kas 3-4 val.

Ir tiesa, ir mitas. Jei akivaizdu, kad vaiko būklė yra sunki ar pasunkėjo, matuoti patartina dažniau ir būtinai tomis pačiomis valandomis ir tuo pačiu termometru, nes vieną kartą matuojant gyvsidabrio, o kitą - elektroniniu, rezultatai nebus tikslūs, juos sunku vertinti ir nustatyti karščiavimo priežastį. Būtų gerai ligonėlio temperatūrą tikrinti maždaug kas 3-4 val., nepamirštant pamatuoti ryte, kai nubunda, ir apie 18-19 val.

* Porą dienų gydytojo karščiuojančiam vaikui galima ir nekviesti.

Ir tiesa, ir mitas. Ar greitai kviesti gydytoją, priklauso nuo kūno temperatūros, vaiko amžiaus ir būklės. Jei karščiuoja mokinukas ar vyresnio darželinio amžiaus vaikas ir neblogai jaučiasi, galima palaukti kad ir tris dienas. Tačiau būtinai reikėtų išsikviesti gydytoją, jei karščiuoja naujagimis ir kūdikis, jei vaikui atsirado traukulių, jis tapo neįprastai vangus, mieguistas ir sutriko sąmonė, temperatūra šoktelėjo iki 38° C arba net ir mažesnė laikosi ilgiau nei 3 d. nė kiek nemažėdama, o pradėjusi kristi vėl smarkiai pakilo iki 38° C ar aukščiau. Karščiavimo atkrytis gali rodyti komplikaciją. Gydytojo reikia ir tada, kai vaikas ne tik karščiuoja, bet ir vemia ar viduriuoja, skundžiasi stipriu pilvo, galvos skausmu arba pakilus temperatūrai dar ir išbėrė.

* Vaiko, kuris turi temperatūros, negalima maudyti - vėl peršals ir dar labiau sukarščiuos.

Mitas. Karščiuodamas vaikas prakaituoja. Taip organizmas ginasi, kad neperkaistų ir kartu su prakaitu iš organizmo per odą išsiskiria daug nuodingųjų medžiagų. Todėl ligoniuką būtina maudyti arba kūnelį bent apšluostyti šiltu vandeniu sušildytu rankšluosčiu. Nuprausus ar apšluosčius, vilkėtus drabužėlius reikia pakeisti švariais. Kai kurios mamos ligoniuką apklosto ir prišildo kambarį, todėl jis dar labiau prakaItuoja. Patarčiau to nedaryti. Vaiką šilčiau apkloti ar aprengti reikia tik tada, jei krečia šaltis ir pašiurpsta odelė.

Ligonėlio kambarį patartina vėdinti, dažniau šluostyti dulkes ir valyti grindis, kad būtų gaivesnis oras ir mažiau sklandytų ligos sukėlėjų.

* Jei vaikas karščiuoja, kūną reikia įtrinti skiestu spiritu arba degtine.

Mitas. Nei skiestas, nei neskiestas spiritas (ir degtinė) vaikui gydyti dabar nepatartinas, nes per odą (o garuodamas ir per kvėpavimo takus) patenka į kraujotaką. Be to, spiritas ir degtinė džiovina odelę. Kai vaikas karščiuoja, „dega", veidui, rankoms, kojoms, krūtinei ir liemeniui apšluostyti geriau tinka drungnu vandeniu suvilgytas rankšluostis (nuo šalto gali spazmuoti kraujagyslės, padidėti organizmo deguonies poreikis). Kūnelį galima apkloti drėgna paklode, o šiai sušilus procedūrą pakartoti. Tada po kelių minučių vaikutį lengvai apkloti. Kelioms minutėms šaltą kompresą galima uždėti ant kaktytės. Tokios procedūros netinka, kai krečia šaltis.

* Vaikui iki 12 m. negalima duoti aspirino.

Tiesa. Aspirinas ir analginas mažam vaikui gali sukelti Rejė sindromą, todėl gydytojai šių vaistų nepataria. Temperatūrai mažinti geriausiai tinka paracetamolis ir ibuprofenas, kurio dozę turi patarti gydantis gydytojas pagal ligoniuko amžių ir būtinai svorį. Juk vienas vaikas smulkutis ir mažutis, o kitas aukštas ir stambus. Per mažas veikliosios medžiagos kiekis nepadės, o per didelis gali pakenkti. Ir jokių antibiotikų be gydytojo žinios!

* Karščiuojančiam vaikui reikia daugiau gerti skysčių.

Tiesa. Vaiko, kuris karščiuoja, organizmas daug skysčių išgarina per odą, jų netenkama kvėpuojant ir kt. Todėl prarastą skysčių kiekį būtina atgauti. 1 m. mažylis turėtų per parą išgerti apie 1-1,5 l vandens, o vyresnis - dar daugiau. Ligonėliui galima duoti mineralinio ar paprasto vandens, sulčių, šiltos liepžiedžių, aviečių arbatėlės (atsargiai, jei vaikas yra kam nors alergiškas). Tik žindomam kūdikiui mama turėtų dažniau pasiūlyti krūtį, galima šiek tiek duoti virinto ar kūdikiams skirto vandenuko. Jei mažas vaikas atsisako gerti, gali atsirasti skysčių stokos požymių ir prireikti gydymo ligoninėje.

* Ligoniukui būtina duoti sočiai pavalgyti, kad visai nenusilptų.

Mitas. Karščiuojant maistas turi būti lengvai virškinamas, neapsunkinti organizmo. Tinka neriebūs, neapskrudinti patiekalai, pavyzdžiui, šilta sriuba, virti mėsos ar žuvies maltinukai, jogurtas, varškės produktai, vaisiai ir daržovės bei kt.

Shutterstock nuotr.
Ieškome geriausio termometro:

Stiklinis gyvsidabrio
- Labai tikslus, pigus, universalus
- Dūžta, tad į aplinką gali pakliūti stiklo šukių ir gyvsidabrio, temperatūrą reikia ilgiau matuoti

Elektroninis
- Patogus keliaujant, gana greitas, išmatavęs pypteli, atmintyje išsaugo naujausius rodmenis
- Nelabai tikslus, susidėvi, brangokas

Juostelė su termokristalais
- Nedūžta, neužima vietos, patogi keliaujant
- Labai netiksli, susidėvi (kuo labiau, tuo didesnė paklaida)

Čiulptukas
- Tinka keliaujant, pasigirsta signalas
- Netikslus, ne visų mažylių mėgstamas

Infraraudonųjų spindulių ausies termometras
- Tikslus, itin greitas, išmatavęs pypteli, atmintyje saugo naujausius rodmenis
- Reikia įgūdžių, jų stokojant galima paklaida

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis