Dermatologė: užrašas „eco“ - tik pirkėjams privilioti

Tamsioji ekologiškos kosmetikos pusė – ką slepia jos gamintojai.

Ekologiška kosmetika pastaruoju metu susižavi ne vienas šalies gyventojas – visi mes norime saugoti gamtą, ir žodis „ekologija“ lengvai paliečia daugelio mūsų sąmonę. Bet posakis „gerais norais ir pragaras grįstas“ egzistuoja ne veltui. Ekologiškos kosmetikos priemonės turi ir savo tamsiąją pusę, taigi kartais kalbant apie jas net ir žodį „ekologija“ derėtų vartoti atsargiai.

Lietuvoje, skirtingai negu daugelyje kitų Europos šalių, nėra vieningos sistemos ar vienos institucijos, kuri aiškiai reglamentuotų ir prižiūrėtų, kas turi įeiti į kosmetikos priemonės sudėtį. Todėl kosmetikos priemonių gamintojai neretai griebiasi paprasto, bet veiksmingo triuko: ant gaminio paketės uždeda užrašą „eco“, „natural“ ar panašų, kuris privilioja patiklų pirkėją.

„Šiuo metu bet koks produktas Lietuvoje gali būti pavadintas ekologišku, kadangi aiškių taisyklių nėra. Todėl žmonės dažnai apsigauna: užuot pirkę įprastą, gerai žinomo prekės ženklo produktą, jie pasirenka produktą nuo ekologiškų prekių lentynos, kainuojantį brangiau, manydami, kad visos jo sudedamosios dalys – natūralios. Tačiau taip būna tikrai ne visais atvejais“, - sako „Gedimino klinikos“ gydytoja dermatologė Jolanta Urbštienė.

Perskaičius produkto, įvardinto ekologišku, sudėtį, galima aptikti visokiausių įdomybių. Neretai paaiškėja, kad ekologiškos ar natūralios medžiagos sudaro tik dalį produkto sudėties, o likusi dalis – dirbtiniai dažikliai, silikonai, kvapikliai ir t. t. Gamintojai, siekdami įtikinti pirkėjus savo produkto ekologiškumu, griebiasi itin keistų triukų, pavyzdžiui, gamybos procese naudoja ekologišką inventorių, o tuomet teigia, kad ir pati prekė – ekologiška.

„Tai, kad kosmetikos gaminys – neekologiškas, dar jokiu būdu nereiškia, kad jis yra žalingas sveikatai ar daro kitokią žalą. Esama ir dirbtinių medžiagų, kurių saugumu tikrai nereikia abejoti. Problemą aš įžvelgiu vartotojų apgaudinėjime – jeigu jau įmonė pardavinėja kosmetiką, kuri nėra ekologiška, ji turi tai pripažinti, o ne siekti pasinaudoti ekologijos mada ir padidinti kosmetikos kainą“, - teigia J. Urbštienė.

Į ką derėtų atkreipti dėmesį, norint išsiaiškinti, ar perkama kosmetika tikrai ekologiška? Kad ir kaip tai banaliai skambėtų - į produkto sudėtį. Gali būti, kad „ekologišku“ vadinamame produkte yra tik dalis ekologiškų, natūralių medžiagų, o likusią dalį sudaro cheminiai dažikliai ir t t., tačiau gamintojai produktą įvardina ekologišku vien dėl to, kad ekologiškos medžiagos procentaliai sudaro didžiąją dalį produkto sudėties. Ypatingą dėmesį į sudėtį turėtų kreipti mamos, perkančios produktus kūdikiams.

„Mamos nori rūpintis savo kūdikiais, bet tai privalo daryti atsakingai. Tradiciniai kūdikiams kurti šampūnai yra tobulinti daug metų, niekas neabejoja, kad jų sudėtis nekenkia kūdikio odai, jų patikimumą patvirtina moksliniai tyrimai. Tuo tarpu „ekologiškas“ produktas, kuriame šalia keleto gražiai skambančių augalų pavadinimų gali būti neaišku ko, kūdikiui gali ir pakenkti. Juk nuodingi grybai taip pat gali būti ekologiški, tačiau dėl to nėra mažiau pavojingi“, - perspėja gydytoja dermatologė.

Todėl dermatologė ragina mamas, renkantis kūdikių priežiūros produktus, domėtis jų patikimumu, o ne tiesiog pirkti bet ką, kas pažymėta „eco“ ar panašiu ženklu.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis