8 tiesos apie vaikų mitybą

Tikras vargas su tais vaikais – iš pradžių jie nevalgo nieko, paskui valgo per daug, nuolat valgo ne tai, ką reikia, o šiltą mamytės virtą sriubą iškeičia į bandeles ir karštus sumuštinius. Gal ir mums, užuot kovojus su vėjo malūnais, vertėtų peržiūrėti kai kuriuos mitybos mitus?

Šių dienų populiariausi straipsniai:
- Japoniška dieta: per 13 dienų - minus 7-8 kg
- I. Dovydėnaitės kolekcijoje - ir išgyventos tragedijos atgarsiai
- Kaip išvengti nekviesto svečio – pelėsio?
- Laura: mamai diagnozavus vėžį, mano paauglystė baigėsi...
- Erotinis gidas po vyro kūną
- Varškės sausainiai

Prisimenu, kai pirmą kartą palikau savo dvejų metų sūnų auklei, grįžusi radau ją tiesiog švytinčią.

„Jūs nepatikėsit, kaip jis valgė! Suvalgė sriubą, paskui kotletuką, suvalgęs paprašė dar ir net kompotą išgėrė!“ – krykštavo ji. Man tai neatrodė kažkoks ypatingo džiaugsmo vertas įvykis, bet auklei, metų metus šokusiai kadrilius aplink nevalgius vaikus, toks apetitas prilygo stebuklui. Tiesą sakant, sūnaus mitybos įpročiai per pastaruosius 10 metų ne kažin kiek pasikeitė – jis vis dar valgo daug, dažnai. Tiesa, tapo kur kas išrankesnis, tad maisto ruošimas kiekvieną dieną yra tikras iššūkis. Apmaudžiausia, kad nesvarbu, kiek valgytų, jis vis tiek atrodo kaip nusibadavęs. Vilniaus universiteto Vaikų ligoninės gydytoja dietologė Daiva Čižauskaitė sako, kad šiuo metu dažniau susiduriama su priešinga problema – vaikų nutukimu, o jį sukelia netinkama mityba bei nejudrus gyvenimo būdas. Kartu su ja apžvelkime kai kurias tiesas apie vaikų mitybą.

1. Vaikų mityba turi būti reguliari

Pavargę bėgioti paskui vaikus su šaukštu rankoje, kai kurie tėvai numoja ranka – išalks, pats ateis. Galbūt alkis išties tikslesnis indikatorius nei laikrodis? Gydytoja dietologė su tuo nelinkusi sutikti. „Dienos ir mitybos režimai vaikams yra svarbūs: tiek mokslo metais, tiek per atostogas jų reikėtų laikytis. Valgyti tuo pačiu metu svarbu normaliai virškinimo veiklai palaikyti: išsiskiria seilės, skrandžio, tulžies, kasos sultys. Per dieną turi būti valgomi pusryčiai, pietūs, vakarienė ir vieną arba du kartus užkandžiaujama. Papusryčiauti reikėtų iki 9 valandos. Pusryčiams ir vakarienei tiktų lengvesnis maistas: košė, pieniška sriuba, virtinukai, virti varškėčiai. Pietūs sotesni – su sriuba ir antruoju patiekalu. Paros raciono kalorijos turėtų pasiskirstyti taip: pusryčiams – 25 proc., pietums – 35 proc., vakarienei – 20 proc., priešpiečiams ir pavakariams – 10 proc.

O ką daryti, jei vaikas nevalgo? „Per prievartą vaiko nemaitinkite, nepataikaukite, geriau palaukite kito valgymo (užkandžio ar pagrindinio valgio). Pastaruoju metu dažniau susiduriama su kita blogybe, kai vaikai pietus valgo du kartus per dieną– maždaug 11–12 val. mokykloje, o paskui, grįžę namo. „Vaikai auga lėtai, bet nuolatos. Taip pat lėtai didėja ir suvalgomo maisto kiekis. Svarbu, kad su maistu gauta energija būtų išeikvojama. Jei vaikas yra judrus, lanko sporto būrelį, galbūt tų dviejų pietų jam reikia, bet dauguma vaikų juda mažai, daug laiko praleidžia prie kompiuterio ar televizoriaus, todėl vis dažniau susiduriame su vaikų nutukimo problema“, – pastebi D. Čižauskaitė.

2. Šiltas maistas visuomet geriau už šaltą

Šiltas maistas, ypač šaltuoju sezonu, malonesnis mūsų skrandžiui. Organizmui nereikia naudoti papildomos energijos jam sušildyti, todėl jis lengviau virškinamas ir greičiau įsisavinamas. Įdomu tai, kad net ir karštu metu šaltas maistas nelaikomas geriausiu pasirinkimu. Štai Tibeto gydytojai įsitikinę, kad šaltas maistas gali būti astmos, aterosklerozės, inkstų ligų, bronchito priežastimi. Bet juk ne kiekviena mama gali sau leisti nedirbti ir laukti iš mokyklos grįžtančio vaiko su garuojančiais pietumis ant stalo... Kas geriau: valgyti šaltą maistą ar kišti jį į mikrobanginę krosnelę? Gydytoja dietologė teigia, kad pagrindinis maistas – pusryčiai, pietūs ir vakarienė turėtų būti šiltas. „Šiltas ir šviežias – tai geriausias variantas. Karšti sumuštiniai į šią kategoriją nepatenka, – sako ji. – Tai nėra taip sudėtinga, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Pusryčius šeima galėtų valgyti kartu, vakarienę – taip pat. Lieka tik pietūs. Jei juos vaikas valgo mokykloje, jie yra šilti. Jei ne, nieko bloga, jei grįžęs pasišildys mamos gamintą patiekalą.“

3. Vaikas privalo valgyti kuo daugiau vaisių ir daržovių

Ką jau ką, bet daržoves daugumai vaikų įkišti sunkiausia. Gal ir nebūtina? „Vaikui per dieną rekomenduojama suvalgyti 3–5 porcijas daržovių ir 2–4 porcijas vaisių. (Porcija yra maždaug mažo kumščio dydžio arba pusė pripjaustyto puodelio). Daržovės gali būti ne tik žalios, bet ir virtos, troškintos, raugintos. Kuo įvairiau paruoštos, tuo geriau. Marinuotos nelabai tinka“, – teigia D. Čižauskaitė. Priežasčių, kodėl vaikas nevalgo daržovių, ji siūlo paieškoti šeimoje: „Galbūt tai rodo, kad ir kiti šeimos nariai daržovių ne itin mėgsta? Paprastai mitybos įpročius atsinešame iš tėvų, ką vaikas nuo mažens įpranta valgyti, tas jam ir skanu.“ Bet vis dėlto, ką daryti, jei vaikas, net ir stebėdamas, kaip kasdien mėgaujiesi salotomis, jomis nesusigundo?

„Jei vaikas nevalgo žalių daržovių, galima įdėti jų į įvairius patiekalus – trintas sriubas, blynelių įdarą, troškiniu, – teigia dietologė. – Pirmenybę teikime sezoniniamsir mūsų šalyje augantiemsvaisiams bei daržovėms.“ Būdą, kaip įpratinti vaikus prie daržovių pasiūlė ir „Nestlé“. Lozanoje (Šveicarija) šios kompanijos atlikto tyrimo metu buvo pastebėta, kad kartu su tėvais maistą gaminantys vaikai noriau jį valgo (net ir atžalų itin nemėgstamą produktą – žiedinius kopūstus). Kartu su tėvais ruošusieji maistą vaikai suvalgė net 76 proc. daugiau salotų nei tie, kurie žaidė tuo metu, kai gamintas maistas.

4. Mėsa būtina augančiam organizmui

Vegetarų ir mėsėdžių kova – sena kaip pasaulis. Ir vieni, ir kiti pateikia nemažai tyrimų ir svarių argumentų, kodėl mėsą valgyti (ne)sveika. Vis dėlto profesionalių dietologų požiūris į šią dilemą nesikeičia – pasak jų, kuo įvairesnį maistą valgo žmogus, tuo didesnė tikimybė, kad jo organizmas bus aprūpintas visavertėmis medžiagomis. Kita vertus, pasak gastroenterologo dr. Vaidoto Urbono, kad ir kokia naudinga mėsa yra augančiam organizmui, tai nėra privalomas produktas –jos nevalgantys vaikai gali užaugti sveiki ir laimingi. D. Čižauskaitė laikosi tradicinio požiūrio ir eksperimentuoti nepataria.

„Žaliavalgystė, vegetarizmas mūsų kultūrai nepriimtini, mes esame įpratę valgyti kitokį maistą, – sako ji. – Su gyvūniniu maistu gaunama visaverčių baltymų ir riebaluose tirpių vitaminų. Mėsa – tai pirmiausia baltymų, nepakeičiamų aminorūgščių šaltinis – tai pagrindinė statybinė medžiaga, jie būtini augančiam organizmui.“ Taip pat mėsoje daug geležies, cinko – jie vaikams itin svarbūs. Cinko stoka gali sukelti žemaūgiškumą, stabdyti lytinį brendimą, geležies trūkumas yra viena mažakraujystės priežasčių.

5. Pieno produktai labiau vertingi nei žalingi

Iš vaikystės atsineštą nuostatą, kad pieną gerti sveika, gerokai koreguoja naujausios mitybos teorijos. Ypač prieš pieno produktus stoja žaliavalgiai. Pasak jų, pieno baltymai didina gleivių kiekį organizme, tampa ausų uždegimų ir odos ligų priežastimis. Jie tikina, kad šis produktas ypač bevertis suaugusiam žmogui – kadangi karvės piene yra augimo hormonų, žmogui suaugus, šie neva augina vėžines ląsteles. Juk natūralioje gamtoje suaugę gyvūnai pieno nevartoja. Garsiausias žaliavalgių atstovas Colinas Campbellas netgi tikina, kad kuo daugiau kalcio gaunama iš pieno produktų, tuo didesnė osteoporozės rizika.

Argumentas dėl suaugusių gyvūnų jau iš pirmo žvilgsnio atrodo labai pritemptas – jei gyvūnai turėtų galimybių žįsti pieną kada nori, gal ir neatsisakytų... Juk ir suaugusios katės laka pieną? Kiek pagrįsti kiti teiginiai apie jo naudą (žalą) sveikatai? D. Čižauskaitė nemato jokių priežasčių atsisakyti pieno, nebent priklausote tiems 15–20 proc. žmonių, kurie netoleruoja laktozės. „Pieno produktai yra labai vertingas baltymų, kalcio šaltinis. Šviežio pieno vyresni vaikai geria rečiau. Dažniausiai jo pilame į patiekalus. Naudingesni yra rauginto pieno produktai: varškė, jogurtas, sūris, kefyras, pasukos. Jie palaiko normalią žarnyno mikroflorą, gerina virškinimą.“

6. Idealu, jei vaikas kasdien gauna sriubos

Vieni sako, kad sriuba – didelės vertės neturintis nuoviras, kiti – kad tai tikra atgaiva skrandžiui. Lietuviai įpratę šį maistą valgyti kone kasdien, bet keliaujantieji po Europos šalis, Ameriką teigia, kad ten sriuba anaiptol nėra kasdienis patiekalas ir ne kiekvienoje maitinimo įstaigoje jos gali gauti. Sriuba yra svarbi kaip skysčio šaltinis, juk maždaug 2/3 jos sudaro vanduo, bet jei skysčių išgeriama pakankamai, kai kurių dietologų nuomone, sriubos kasdien valgyti nebūtina. Ar sriuba gali atstoti antrąjį patiekalą? Įvertinkite patys – rekomenduojama, kad 7–12 metų vaikai per dieną suvartotų 1700–2200 kcal. Daržovių arba pieniškos sriubos porcija turi apie 100 kcal, jei viralas tirštas, su faršu ar mėsos gabaliukais – iki 200 kcal. Sriubos nepadauginti siūlo ir dietologė D. Čižauskaitė.

„Nereikia užpildyti skrandžio skysčiu – jis greit bus suvirškintas, ir vaikas vėl jausis alkanas, – sako ji. – Sriuba gera tuo, kad paruošia skrandį antrajam patiekalui, mažesnė tikimybė, kad vaikas persivalgys. Aišku, jei valgoma pakankamai lėtai, maistas gerai sukramtomas, tuomet sotumo jausmas ateina palengva, bet vaikai retai kada taip valgo, ypač jei yra alkani. Geriausios sriubos yra šviežiai išvirtos, jokiu būdu ne užpiltinės iš pakelių. Sveikiausios – daržovių.“

7. Užkandžiauti reikia protingai

Kalbantis su Prancūzijoje gyvenančiomis šeimomis, dėmesį patraukė tai, kad, pasak pašnekovų, šioje šalyje vaikai visuomet valgo tuo pačiu laiku ir nėra įpratę užkandžiauti tarp valgio. Mūsiškiai gi nuolat varsto šaldytuvų dureles ir traškina užkandžių maišelius. Ar tai labai blogai? Juk taip pamažu ir susirenka tą jiems reikalingą dienos kalorijų normą... „Užkandžiauti ne tik nėra blogai, bet netgi reikia, – tvirtina gydytoja dietologė. – Tik svarbu suprasti – užkandžiai nėra tai, ką galima kramsnoti be perstojo sėdint prie kompiuterio, jie turi būti valgomi tam tikru laiku. Tarp trijų pagrindinių valgių reikia bent dviejų užkandžių – priešpiečių ir pavakarių.

Jei vakarienė valgoma anksti ir nėra labai soti, galimi ir naktipiečiai, bet juos valgyti reikėtų ne vėliau nei likus 2 valandoms iki miego. Ne mažiau svarbu, kuo užkandžiauja vaikas. Tai neturėtų būti traškučiai, sausainiai, sausieji pusryčiai ar saldumynai. Šiuo tikslu puikiai tinka daržovės, vaisiai, jogurtas. Nuolat bevertį ir kaloringą maistą kramsnojantis vaikas ne tik tunka, bet ir silpsta natūralus jo alkio jausmas. Dėl to jis nevalgo arba mažiau suvalgo pagrindinių patiekalų.“ Pasak dietologės, atpratinti vaiką nuo pastovaus užkandžiavimo padėtų teigiamas tėvų pavyzdys, tuštesnis šaldytuvas ir didesnis užimtumas – jei vaikas turės daug įdomios, aktyvios veiklos, užkandžiauti nebus kada.

8. Sultys netinka troškuliui malšinti

Kompensuoti daržovių ir vaisių trūkumą neretai bandome sultimis. Juk nuolat girdime, kiek daug naudingų mikroelementų, vitaminų ir enzimų jose yra. Vis dėlto D. Čižauskaitė siūlo sultimis nepiktnaudžiauti. Ir ne vien todėl, kad jose daug cukraus.

„Vaikui rekomenduojama per dieną išgerti 150– 350 g sulčių. Geriausia – šviežiai spaustų. Vis dėlto nepamirškite, kad sultys – tai maistas, o ne gėrimas. Nereikėtų jų be saiko gerti troškuliui numalšinti, kur kas geriau tam tinka paprastas negazuotas mineralinis vanduo. Jį rekomenduojama gerti tarp valgių, – tvirtina gydytoja dietologė. – Jei vaikas pajėgus pats sukramtyti vaisius, geriau taip ir padaryti. Blogesniu atveju galima juos sutrinti, o daržoves – sutarkuoti ir paruošti salotas, pagardintas trupučiu nerafinuoto aliejaus. Juk spausdami sultis iš esmės išmetame geriausią vaisiaus dalį – skaidulas. Jose esantis pektinas mažina cholesterolio kiekį kraujyje, skatina žarnyno motoriką ir peristaltiką.“

Sužinokite portalo naujienas pirmieji ir skaitykite žurnalą "Moteris"! Trims portalo skaitytojams, užpildžiusiems anketą, dovanosime 3 mėn. žurnalo "Moteris" prenumeratą.


Skaitykite Moteris.lt naujienas ir savo išmaniajame telefone. Parsisiųsti programėles: „iPhone“; „Android“. Sekite mūsų naujienas ir Facebooke!

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis