Kaip tik dabar šalies abiturientams sparčiai artėja lemiamų apsisprendimų metas, kokiu keliu eiti toliau, o didžiuosiuose miestuose jau prasideda ir aukštųjų mokyklų studijų mugės, kuriose siūloma daugybė studijų krypčių ir šimtai programų. Išsirinkti nelengva, tačiau prognozuojama, kad tikrai neapsiriks tie, kurie savo ateitį susies su klimato kaitos ir žmonijos populiacijos aprūpinimu saugiu maistu problemų sprendimais, pažymima VDU pranešime.
„Į aukščiausias pasaulio tribūnas prasiveržusi ir vienminčių minią subūrusi Švedijos aplinkosaugos aktyvistė Greta Thunberg taip pat tėra tik šešiolikmetė. Būtent moksleivija šiandien sprendimus priimančius politikus aktyviausiai ragina klausyti mokslo nuomonės, atsižvelgti į faktais grįstus argumentus, atskleidžiančius, dėl kokių priežasčių planetai iškilo realus pavojus. O jei moksleiviams tai rūpi, vadinasi, jie yra teisingame kelyje. Ir mūsų užduotis užtikrinti, kad pasirinkę vieną ar kitą profesiją, kryptingą karjeros kelią, jie turėtų daug erdvės kūrybai bei savo indėliui sprendžiant opiausias žmonijos problemas“, – sako prof. A. Maziliauskas.
Pasak jo, vienas iš svarių argumentų renkantis profesiją šiandien galėtų būti pasaulio vizionierių prognozės, sakančios, kad naujų technologijų era ateina vidutiniškai kas 50 metų. Šiuo metu vis dar tęsiasi informacinių technologijų laikmetis, tačiau nuo 2030-ųjų prasidės nauja – biologinių technologijų – era. Diskusijos vis labiau intensyvėja apie technologijas, kurios leistų atsisakyti iškastinių gamtos išteklių – naftos, dujų, akmens anglies.
„Ateityje aukštos pridėtinės vertės produktus turėsime gaminti iš biologinių išteklių, sugebėdami nepažeisti jų balanso. Europos Sąjungos bioekonomikos plėtros strategijoje taip pat numatyta, kad biologiniai ištekliai užims vis didesnę gamybos dalį. O tai reiškia: nauja erdvė veriasi žemės ūkio mokslui, agroindustrijoms, biosistemų valdymui, taikomajai ekologijai, miškininkystei, žaliajai energetikai“, – teigia pašnekovas, pastebėdamas, kad per artimiausius 10 metų žemės gyventojų skaičius padidės dar milijardu. Visus šiuos žmones reikės išmaitinti, o tai – dar vienas rimtas argumentas galvojant apie ateities profesijas.
VDU Žemės ūkio akademijos kancleris atkreipia dėmesį ir į tai, jog šiuo metu konstatuojama, kad vienas didžiausių aplinkos teršėjų yra maisto gamintojas – žemės ūkis. Todėl reikės spręsti, kaip jame apriboti anglies dioksido išmetimus į atmosferą, augant gamybos apimtims ir valgytojų skaičiui, įveikti ydingą maisto švaistymo įprotį, nes šiuo metu milžiniški maisto kiekiai prarandami ne tik dėl neatsakingo vartojimo, bet ir perdirbimo, logistikos ar prekybos grandyse. Tad veiklos šiose srityse taip pat bus perspektyvios.
Prof. A. Maziliauskas dar teigia kad jaunuoliams ne mažiau tikslinga savo ateitį sieti ir su vandens bei žemės inžinerija, nes žmonijai jau yra iškilęs iššūkis sugebėti valdyti senkančius vandens ir žemės išteklius. Galbūt Lietuvoje tokių problemų kol kas mažiau nei kitose valstybėse, tačiau gebėjimas jas spręsti atveria kelius į pasaulinę darbo rinką.
„Šiandien išties sunku nuspėti, ką veiksi po kelerių metų, nes darbo pobūdis sparčiai besikeičiančiame pasaulyje neišvengiamai keisis. Todėl, mano manymu, renkantis profesiją svarbiausia yra galvoti apie tai, kas patinka, kas jautru tau pačiam ir kurioje srityje norėtųsi save realizuoti. Nes dirbdamas žmogus laimingas gali jaustis tik tada, kai darbinė veikla atitinka jo vertybes. Jei šios vertybės yra nešvaistyti savo laiko ir planetos, puiku – belieka žengti pirmyn, pasirinkti perspektyvią studijų programą ir siekti savo tikslų. Tobula, kai tie tikslai dar ir daro pasaulį geresnį“, – įsitikinęs prof. A. Maziliauskas, visame pasaulyje sukaupęs ilgametę mokslinio ir pedagoginio darbo patirtį.
