Lewinos Lee vadovaujama komanda iš Bostono universiteto medicinos klinikos tyrimo metu naudojosi dviem duomenų bankais, kuriuose sukaupta informacija apie beveik 70 000 medicinos seserų ir 1 429 veteranų sveikatos būklę ir gyvenimo būdą. Be to, pasitelkus anketas ir testus, buvo nustatyta, ar jie yra veikiau optimistai, ar pesimistai.

Mokslininkai moteris suskirstė į keturias grupes – nuo labai optimisčių iki labai pesimisčių. Vyrai buvo suskirstyti į penkias grupes.

Tyrimas parodė, kad moterys iš ypač didelių optimisčių grupės vidutiniškai gyveno 15 metų ilgiau nei pesimistės. Ekspertai lygino moteris, kurių demografiniai požymiai ir ligos istorijos buvo panašios. Optimistų vyrų gyvenimo trukmės skirtumas buvo 11 proc.

Šansai sulaukti 85 metų ar daugiau didžiausių optimisčių grupėje buvo 50 proc. didesni nei didžiausių pesimisčių. Skirtumas tarp vyrų siekė net 70 proc.

Mokslininkai, be to, norėjo išsiaiškinti, at didesnė gyvenimo trukmė gali būti susijusi su tuo, kad optimistai iš principo gyvena sveikiau, pavyzdžiui, reguliariai lankosi pas gydytojus, mažiau rūko ar geria ir daugiau sportuoja. Įtraukus į tyrimą šiuos aspektus, rezultatas kito, tačiau optimistai ir toliau buvo akivaizdžiai priekyje. Jie gyveno ilgiau ir esant panašiam kaip pesimistų gyvenimo būdui.

Jau ankstesni tyrimai parodė, kad optimistai geriau tvarkosi su savo emocijomis ir elgesiu. Ir jie lengviau pakelia stresines situacijas bei sunkumus.

Optimizmas iš dalies yra nulemtas genetiškai, tačiau jo įmanoma ir išmokti, teigia mokslininkai. Jie optimistą apibūdina kaip žmogų, tikintį, kad viskas bus gerai.

„Optimistai jaučia, kad kontroliuoja situaciją. Ir šio jausmo galima išmokti. Galima užsibrėžti įgyvendinamus tikslus. Įvertinti savo galimybes, žengti aiškius žingsnius, likti realistu. Tai kelias į optimizmą“, - aiškina Ralphas Schliewenzas iš Vokietijos psichologų asociacijos.

Kaip kasdien puoselėti optimizmą?

Pradėkite dieną nuo dėkingumo.

Kiekvieną rytą mintyse ar užrašų knygelėje išvardinkite 3 dalykus, už kuriuos jaučiatės dėkingi.

Ribokite negatyvų turinį.

Mažiau naujienų, mažiau „toxic“ žmonių socialiniuose tinkluose – daugiau įkvepiančių knygų, pokalbių, muzikos.

Ieškokite pamokos, o ne problemos.

Užuot klausę „kodėl man taip nutiko?“, pabandykite klausti: „ko tai mane moko?“.

Leiskite sau mažus džiaugsmus.

Puodelis arbatos, pasivaikščiojimas, kvapni žvakė ar juokingas video – smulkmenos, kurios keičia nuotaiką.

Būkite tarp pozityvių žmonių.

Pozityvumas užkrečiamas. Leiskite laiką su tais, kurie kalba ne vien apie problemas.

Naudokite pozityvias afirmacijas.

Kartokite sau teiginius: „Aš galiu tai įveikti“, „Kiekviena diena atneša naują galimybę“, „Aš esu vertas (-a) džiaugsmo“.

Pasilikite sau laiko pabūti ramiai.

Meditacija, kvėpavimo pratimai ar tiesiog tylus buvimas gamtoje padeda sustoti ir persiorientuoti.