Jums nepatinka būti tarp žmonių? Mieliau renkatės knygą nei linksmą vakarėlį? Gaila, bet turbūt esate intravertas. O gal nėra čia ko gailėtis?

Iki šiol intravertiškumas buvo laikomas savybe, turinčia minuso ženklą. Skirtingai nei ekstravertai, kurie yra vakarėlių siela ir nuolat turi būti tarp žmonių, kad „įkrautų savo baterijas“, intravertai energijos pasikrauna iš ramybės, tylos ir vienatvės. Laimingiausi jie jaučiasi, kai gali skirti pakankamai laiko savo vidiniam pasauliui, mintims ir jausmams. Tai siejama su asocialumu, drovumu, nemokėjimu bendrauti. Teigiama, kad pasaulyje tik 25 proc. žmonių yra intravertai. Nenuostabu, kad jie, kaip ir kiekviena mažuma, patiria tam tikrą diskriminaciją.

Juodas, baltas ar dryžuotas?
Pasaulyje, kur virtualių draugų skaičius apibrėžia tavo vertę, o vaikai nuo mažų dienų lanko lyderystės stovyklas, būti intravertu tolygu prakeiksmui. Idealusis "aš" yra tas, kuris pasitiki savimi, lengvai bendrauja ir sulaukia dėmesio. Būti šešėlyje yra blogai. O būtent ten mėgsta slėptis intravertai, ištraukti į ryškią dienos šviesą. Tačiau ar tikrai viskas yra tik juoda arba balta? Psichologė Susan Cain knygoje “QUIET: The Power of Introverts in a World That Can’t Stop Talking” („Tyla: intravertų galia pasaulyje, kuris negali nustoti kalbėjęs“) bando išsklaidyti įprastus stereotipus.

Poliai „intravertas-ekstravertas“ nustatant asmenybės tipą tapo bene svarbiausi. Anot mokslininkų, tai temperamento šiaurė ir pietūs. Kuo arčiau pietų esate, tuo, reikia manyti, labiau jums pasisekė. Manoma, kad šie poliai mūsų gyvenime lemia labai daug – pradedant profesijos, baigiant draugų ar drabužių stiliaus pasirinkimu.

Anot S. Cain, toks poliariškumas daro mums meškos paslaugą, lygiai taip pat, kaip ir bandant nustatyti, kas yra vyriška, kas moteriška, ar dalinant pasaulį į Rytus ir Vakarus, liberalus ir konservatorius. Mes mėgstame kartoti, kad individualumas yra didelė vertybė, tačiau kažkodėl bandome visus sumauti ant to paties kurpaliaus. „Niekas neneigia, kad ekstravertiškumas turi labai daug gerų pusių, tačiau pastaruoju metu jis tapo despotišku standartu, kuris verčia blogai jaustis tuos, kurie jo neatitinka“, – sako S. Cain.

Nuolat kenčia prievartą
Intravertiškumas – jautrumo, rimtumo ir drovumo sinonimas, traktuojamas vos ne kaip patologija, kurią reikia gydyti. Todėl tėvai traukia savo drovius vaikus iš jų kambarių, stumia į kiemą ir verčia bendrauti. Deja, vogčiomis sekdami pro langą, kaip jiems sekasi, skaudama širdimi turi pripažinti – nekaip. Dažniausiai tokie vaikai stovi nuošaly ir iš tolo stebi žaidžiančius draugus, o jų bandymai prisijungti (tam jie ryžtasi laužydami save) trunka neilgai arba būna nesėkmingi.

Tokią pat prievartą jaučia ir intravertiški suaugusieji, kuriems tenka dirbti komandoje, sėdėti kiaurą dieną atviro tipo biure, skambinti klientams.

Darbui pasibaigus jie svajoja tik apie viena – pasislėpti tarp keturių savo namų sienų ir pagaliau pailsėti, bet jie nedrįsta atsisakyti kolegų ar draugų kvietimų praleisti vakarą kartu.

Liūdniausia yra tai, kad aplinkiniai ne tik nesijaučia tokiu elgesiu traumuojantys intravertą, bet netgi įsivaizduoja jam padedantys: tėvai įsitikinę, kad padeda vaikui ugdyti būtinus socialinius įgūdžius, o draugai didžiuojasi gelbstintys vienišių nuo vienatvės ir depresijos.

Intravertai – kūrėjai ir išradėjai
Atrodo, kad pasaulį į priekį savo energija ir veiklumu stumia ekstravertai. Bet tai nėra absoliuti tiesa. Jei ne intravertai, mes neturėtume daugybės mokslinių išradimų ir meno kūrinių – kad visa tai gimtų, reikėjo ramybės, tylos, susikaupimo ir gilaus panirimo į savo proto ir jausmų pasaulį. Ekstravertai, deja, dažniausia nėra kūrėjai – jie vykdytojai. Ryškūs intravertai buvo kompozitorius F. Chopinas, mokslininkai Ch.Darwinas, A.Einsteinas, fizikas I. Newtonas ir kt.

Bet net ir tie intravertai, kurių įtaką sunku įvertinti taip globaliai, turi daugybę puikių savybių, kurias reikėtų išnaudoti, užuot bandžius pakeisti jas kitomis.

Geresni draugai ir šeimyniškesni
Intravertai nesijaučia laimingi minioje ir vakarėliuose dažniausiai jaučiasi nejaukiai. Tačiau kalbant apie artimesnį bendravimą – draugystę ar šeimą, jie turi daugiau pliusų nei minusų. Jei jums reikia draugo, kuris galėtų išklausyti, mokėtų saugoti paslaptis ir būtų visada pasiruošęs dėl jūsų pasiaukoti, ieškokite tokio tarp intravertų. Ekstravertai paprastai ilgoms išpažintims neturi kantrybės, skuba dalinti patarimus, ragina veikti ir išvis geriau girdi save nei kitus.

Tai šeimos žmonės, jie mėgaujasi buvimu namuose ir buitis jų nė kiek nevargina. Intravertą sunku būtų apkaltinti tuo, kad per darbus pamiršo, kaip atrodo jo šeimos nariai. Problemų kyla nebent tuomet, kai jo partneris yra pernelyg ryškus ekstravertas. Šis trokšta nuolatinio bendravimo, veiklos, svečių, o intravertui visa tai yra kančia. Vis dėlto S.Cain nesiūlo palikti intravertą ramybėje. Jei norima išsaugoti santuoką, svarbu ieškoti kompromiso. „Intravertai turi gerbti artimųjų poreikį bendrauti ir suderinti jį su savo vienatvės poreikiu, – sako knygos autorė. – Galite kasdien bent pusvalandį bendrauti vakarienės metu, o po jos galima paskaityti ir knygą; galima penktadieniais susitikti su draugais, o šeštadieniais būti namuose.“

Kita problema – tuos santykius reikia kažkaip užmegzti. Autorė pataria ir čia nepataikauti savo prigimčiai aklai, bet vertinti vakarėlius, renginius ir kitus išėjimus pasižmonėti kaip darbą. „Nustatykite sau kaip dažnai privalote tai daryti (kartą į savaitę ar į dvi), padarykite, o paskui leiskite laiką tarp keturių sienų nekamuojami kaltės jausmo“, – siūlo S.Cain.

Tylios biuro pelės
Profesiniame gyvenime intravertiškumas taip pat gali tapti pliusu. Be abejo, sunku įsivaizduoti intravertą vadybininku, lektoriumi, renginių organizatoriumi. Ekstravertai greičiau priima sprendimus, atlieka užduotis, labiau mėgsta rizikuoti. Tačiau tose srityse, kurios reikalauja gebėjimo analizuoti, gilintis į problemas, rengti detalius planus, kurti strategijas, – intravertai tampa nepakeičiami. Be to, anot knygos autorės, jie turi imunitetą tokiems jaukams kaip šlovė ir turtai.

Beje, klaidinga manyti, kad intravertai negali būti geri pardavėjai. Gali būti, kad jie paskambins kur kas mažesniam kiekiui klientų, bet kiekvienas iš jų pokalbių atneš naudos. Jie yra kokybės, o ne kiekybės šalininkai. Be to, bendraujant su klientais labai praverčia klausymosi įgūdžiai. „Pažįstu vieną tipišką intravertą, kuris savo įmonėje sumušė visus pardavimų rekordus, nes laikėsi principo: „Mes turime dvi ausis ir vieną burną“, – sako Susan Cain.

Kūrybingi vadovai

Nors įprasta manyti, kad geresni vadovai yra ekstravertai, tai nėra absoliuti tiesa. Taip, jie turi charizmą, moka gražiai kalbėti per posėdžius, bet paprastai tokie vadovai turi savo intravertiškuosius pilkuosius kardinolus, kurie nudirba už juos daugumą darbų, detaliai planuodami įmonės veiklą ir vienydami kolektyvą. Be to, jie mažiau rūpinasi, kaip padaryti įspūdį ir susikurti tinkamą įvaizdį – juos labiau domina ne jie patys, o veikla, tikslai, kurių siekia. Tad, nesiekdami dominuoti, geriau įsiklauso į kitų darbuotojų nuomonę ir išgirsta daug gerų ir naudingų įmonei dalykų. Intravertai atsargiau priima sprendimus – galbūt tai visiškai netinkama taktika ten, kur reikalinga greita reakcija, tarkim, prekiaujant akcijų biržoje, bet yra labai naudinga ten, kur reikia numatyti ilgalaikes strategijas. Intravertai yra Steve Wozniak, kuris kartu su Steve Jobsu įkūrė „Apple“, „Facebook“ įkūrėjas Markas Zuckerbergas.

Jei kankinatės savo darbo vietoje, S. Cain siūlo paklausti savęs, ar tikrai esate verti tik tiek. Pagalvokit – gal jūsų laukia kūrėjo kelias? O jei vis dėlto darbas jums patinka, bet erzina kai kurios sąlygos, bandykite keisti situaciją – pavyzdžiui, paprašykite nuošalesnės darbo vietos arba kad jums vieną dieną per savaitę leistų dirbti namuose.

Ir nekaltinkite savęs, jei tą dieną praleisite nieko neveikdamas, o tiesiog mąstydamas – pasaulyje, kuris negali liautis kalbėjęs, labai reikalingi žmones, kurių galvose lieka erdvės mintims.

Testas
Ar jūs esate intravertas?
Kuo daugiau atsakymų bus taip, tuo daugiau turite intravertiškumo.

   1. Labiau vertinu bendravimą akis į akį nei grupėje.
   2. Man patinka reikšti savo mintis raštu.
   3. Man patinka vienatvė.
   4. Manau, kad mažiau nei mano bendraamžiai jaudinuosi dėl turto, šlovės ir statuso.
   5. Mėgstu kalbėti, bet tik tuomet, kai temos man yra įdomios ir nepaviršutiniškos.
   6. Žmonės sako, kad esu geras klausytojas.
   7. Ne itin mėgstu rizikuoti.
   8. Man patinka darbas, į kurį galiu pasinerti.
   9. Žmonės apibūdina mane kaip ramiai kalbantį ir pakantų.
  10. Aš nenoriu rodyti ir aptarinėti savo darbo tol, kol jis nėra baigtas.
  11. Man patinka švęsti gimtadienius šeimoje arba su vienu, dviem artimais draugais.
  12. Man nepatinka konfliktinės situacijos.
  13. Geriausius savo darbus padarau tuomet, kai dirbu vienas.
  14. Visada galvoju, ką sakau.
  15. Aš dažnai įjungiu telefone balso paštą.
  16. Mėgstu savaitgalius, kuriuos galiu leisti vienas nieko neveikdamas.
  17. Man nepatinka, kai vienu metu reikia atlikti daug užduočių..
  18. Aš lengvai sutelkiu dėmesį.
  19. Mokydamasis labiau vertinu paskaitas nei seminarus.