Manome, kad konfliktuojant svarbiausia yra pasiekti kompromisą – kai abi pusės padaro tam tikras nuolaidas ir galiausiai susitariama dėl daugmaž visus tenkinančio varianto.
Mums nuolat kalama į galvą, kaip svarbu konfliktuose ieškoti kompromiso. Tačiau Niujorko psichologas G.G.Scottas, tiriantis konfliktus, jų priežastis ir sprendimo būdus, įsitikinęs – nebūtina kaskart pasiduoti kompromiso traukai, kartais įmanoma surasti tokį sprendimą, kuris abi puses tenkintų ne daugmaž, o beveik 100 proc.
Anot jo, pagrindiniai konfliktų sprendimo būdai yra penki.
1. Rungtyniavimas (laimėti arba pralaimėti). Tai reiškia, kad vienas gauna viską, ko troško, o kitas nieko. Tai anaiptol ne pati geriausia išeitis, net jei laimėtoju tapote jūs. Mat pralaimėjusioji pusė jaučiasi nusivylusi, gali pradėti maištauti, kenkti ir nebenorėti vėliau su jumis bendradarbiauti. Toks konfliktų sprendimas tinka, kai žinote, kad su tuo žmogumi daugiau neturėsite jokių reikalų. Kitu atveju jis gali padėti laimėti mūsį, bet nepadės laimėti karo. Tarkime, jums pavyko išpešti iš reklamos užsakovo maksimalią jūsų trokštamą sumą, bet gali būti, kad šis užsakovas daugiau pas jus niekada nebeateis.
2. Prisitaikymas (nutylėti). Šią taktiką renkasi žmonės, kuriems svarbiausia išsaugoti gerus santykius. Dėl to jie linkę aukoti savo interesus, atsisakyti poreikių. Apsimetama, kad konflikto išvis nėra, viskas yra gerai. Ši taktika tinkama, jei susikirtimo priežastis nėra svarbi ir neturės ilgalaikių pasekmių. Tarkim, jus erzina kolegos garsiai klausoma muzika, tačiau jei jis nedaro to nuolat, galima tiesiog nutylėti ir išvengti susidūrimo. Kas kita, jei jis taip elgiasi kiekvieną dieną ir trukdo jums dirbti. Šiuo atveju nutylėti ir nusileisti būtų neprotinga, nes nurytos nuoskaudos kenkia ne tik mūsų psichologinei būsenai, bet ir fizinei būklei – širdžiai, skrandžiui ir kt.
3. Vengimas (išeiti). Kai kurie žmonės pajutę įsiplieskiant konfliktą iš jo pasitraukia fiziškai (išeina iš kambario) arba emociškai (nutyla ir neprataria nė žodžio ). Ši taktika gal ir padeda išsaugoti savigarbą ir sveikesnę nervų sistemą, tačiau retai kada naudojant ją pavyksta pasiekti norimų rezultatų. Jums pasitraukus konfliktas arba liks neišspręstas, arba sprendimas bus priimtas be jūsų dalyvavimo, taigi tikėtina jūsų nenaudai. Pasitraukimas gali būti veiksmingas tuomet, kai esate labai svarbus dalyvis ir žinote, kad jūsų nebuvimas labai apsunkins situaciją. Taip pat kai norite parodyti, kad jūsų oponentas peržengė padoraus elgesio ribas – taip suteikiate jam laiko atsitokėti ir pažvelgti į save iš šalies. Deja, kartais pasitraukimas rodo ir tai, kad pats esate neteisus.
4. Kompromisas (dalintis) Tai populiariausias konfliktų sprendimo būdas. Abi pusės išsako savo sąlygas ir norus ir ieško būdų, kaip surasti daugmaž abiem priimtiną išeitį. Dažnai šis metodas taikomas derantis dėl algos – kai darbdavys sutinka mokėti kiek daugiau, nei norėtų, o darbuotojas – gauti kiek mažiau, nei tikėjosi. Kompromisas tinka, kai reikia sprendimą rasti greit, kai interesai yra tokie nesuderinami, jog būtina dalį jų paaukoti. Kompromiso siekiama, kai norima išsaugoti gerus santykius. Tačiau kyla rizika, kad viena ar kita pusė vis tiek ilgainiui bandys tempti anklodę į savo pusę ir pasiekti to, ko troško, – todėl kompromisai yra gana laikini sprendimai.
5. Bendradarbiavimas (laimėti – laimėti). Tai geriausias konflitų sprendimo būdas. Kartais žmonės pernelyg skuba priimti kompromisą, nors galbūt galėtų paieškoti išeities, kuri tenkintų abu. G.Scottas pateikia pavyzdį su apelsinu. Jį gali pasiimti vienas dalyvių (konkurencija), jį galima dalinti pusiau (kompromisas), bet jei pasigilintume, kam jiems abiems reikalingas apelsinas, galbūt sužinotume, kad vienam reikalinga žievelė kepiniams, o kitas nori sulčių. Tokiu atveju vienas galėtų pasiimti žievelę, kitas – sultis. Arba, jei apelsino neįmanoma dalinti, gal galima ištroškusiam vietoj apelsinų sulčių pasiūlyti kitokį gaivų gėrimą? Jei grįžtume prie derybų dėl algos – galima būtų sutikti su darbuotojo trokštama alga, bet kartu padidinti pareigų kiekį. Tokiu atveju abi pusės gali likti patenkintos – žmogus uždirbs tiek, kiek norėjo, o darbdavys nesijaus permokantis.
