Ilgą laiką tradicinė normali šeima buvo įsivaizduojama taip – mama, tėtis ir porelė vaikų. Pageidautina – skirtingos lyties. Tačiau nuostatos keičiasi.
Ar galėtumėte patikėti, kad dar 1988 metais dauguma porų troško net ne dviejų, o trijų vaikų? Demografinių tyrimų instituto atlikto „Kartų ir lyčių tyrimo“ duomenimis, vidutinis norimų vaikų skaičius tuomet siekė 2,8 vaiko. Prieš 10 metų (2001) šis rodiklis sumažėjo iki 2,3.
Dar po 5 metų smuktelėjo iki 1,9. 2009 metais tesiekė 1,81, o per paskutinį tyrimą 2010 metais paaiškėjo, kad vidutiniškai Lietuvoje norima 1,75 vaiko.
Nenuostabu, kad tokie skaičiai kelia lengvą paniką dėl mūsų kaip tautos išnykimo. Papildžius šią informaciją emigracijos mastais, nesunku patikėti, kad jau netrukus tapsime vien istorijos dalimi.
Tuo pat metu, kai Lietuvoje vyko gyventojų surašymas, Jungtinių Tautų organizacija atsižvelgdama į daugybę faktorių atlikinėjo tyrimą, leidžiantį prognozuoti, kuo visa tai baigsis. Pokyčių į gera bus, bet kol kas jų reikės palaukti.
Taigi, pagal JT prognozes, gyventojų skaičius LIetuvoje vis dar mažės, ir 2035 peržengs lemtingąją trijų milijonų ribą. Manoma, kad po 50 metų Lietuvoje gyvens apie 2,4 mln gyventojų. Negana to, 3-4 dešimtmetyje prognozuojamas spartus gyventojų senėjimas. Vyresni nei 65 metų žmonės po 50 metų turėtų sudaryti apie trečdalį Lietuvos gyventojų.
Yra ir guodžiančių prognozių – manoma, kad emigracija vis labiau silps ir jau 2030 metais emigracijos neto bus nulinis (atvyks tiek pat žmonių, kiek išvyks). Kad tai realu, liudija naujausi duomenys – vien pernai į Lietuvą sugrįžo 10 tūkstančių daugiau emigrantų nei užpernai.
Be to, prognozuojama, kad turėtų didėti ir gimstamumas – planuojama, kad vidutinis vaikų skaičius vėl viršys 2 ir taip bus užtikrina natūrali kartų kaita, sumažės demografinės senatvės lygis. Tiesa, tai nutiks tik po 100 metų.
Kita vertus, gimstamumo augimas gali būti ir spartesnis nei prognozuojama. Mat žmonių nenorą turėti vaikų galėjo nulemti ir ekonominės krizės įtakotas pesimizmas.
Be to, turime guodžiančių faktų iš kitų šalių, kurie rodo besikeičiantį požiūrį į vaikų gimdymą. Kaip skelbia „Journal of Population Economics“, JAV daugėja moterų, kurios sėkmingai derina vaikų gimdymą ir karjerą.
1990 metais tarp aukštąjį išsilavinimą turinčių moterų buvo net 30 procentų bevaikių, tačiau pastarųjų metų rodikliai rodo, kad tokių dabar yra 25 proc. Anot profesorius Bruce'o Weinbergo, tai pakankamai reikšmingas skaičius, kad galėtume kalbėti apie teigiamus pokyčius. „Mes galime tai laikyti naujos tendencijos pradžia“, – sako jis.
Tendencija dėl karjeros aukoti šeimą iki šiol judėjo viena kryptimi ir buvo prognozuojama, kad ilgainiui išsilavinusių moterų vis daugės, o jų pagimdytų vaikų vis mažės. Tačiau taip nenutiko. Galima manyti, kad ekonominis sunkmetis kiek pakoregavo žmonių vertybių sistemą. Tačiau tyrėjai linkę ieškoti ir labiau apčiuopiamų priežasčių. Viena jų – vis augantis medicinos lygis, kuris leidžia susilaukti vaikų vėlesniame amžiuje.
Reikia manyti, kad netrukus panašios tendencijos pasieks ir Lietuvą ir galbūt didesnių šeimų sulauksime gerokai anksčiau nei po 100 metų.
